Rašyk
Eilės (73687)
Fantastika (2198)
Esė (1498)
Proza (10402)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




BAIBA
BAIBA
autoriaus id: 27516
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Faktai
Lankėsi: 2020-09-22 22:06
Rašykas nuo: 2007-05-04 21:13
Paliko komentarų: 4453
Mėgstamiausiuose: 1
 
Sūnus paklausė tėvo:
"Kaip Jūs anksčiau gyvenot - be interneto, be kompiuterio, be televizoriaus, be kondicionierių, be mobiliųjų telefonų?"
Tėvas atsakė:
"Taip, kaip šiandien gyvena Jūsų karta - be maldos, be užuojautos, be garbės, be gėdos, be pagarbos, be kuklumo, be knygų skaitymo.
Mes, gimę 1939 - 1985, - esame palaiminta karta.
Mūsų gyvenimas buvo pilnas gyvybės: mes žaidėm ir lakstėm su dviračiais, niekada nenešiojom šalmų.
Nebijojome vieni eiti į mokyklą nuo pat pirmų dienų. Po pamokų žaisdavom lauke iki saulėlydžio, niekada nežiūrėdavom televizoriaus pusę dienos, turėjom tikrus, o ne virtualius draugus, ištroškę gerdavom vandenį tiesiai iš čiaupo, nesirgom, nors dalijomės ta pačia stikline vandens penkiese, nebuvom nutukę, nors kiekvieną dieną valgėm daug duonos ir bulvių.
Patys darydavom žaislus ir jais dalindavomės su kitais, kaip ir knygom.
Mūsų tėvai buvo neturtingi, bet davė mums daug meilės, išmokė vertinti dvasingumą, išaiškino, kas yra sąžiningas žmogus, ką reiškia ištikimybė, pagarba, darbas.
Mūsų prisiminimai įamžinti juodai baltose fotografijose, bet buvo tokie spalvoti. Mes dažnai vartydavom tuos albumus ir saugodavom senelių nuotraukas.
Mes neišmesdavom knygų, nes stovėdavom dėl jų eilėse.
Mes neapnuogindavom, nereklamuodavom ir neaptarinėdavom savo gyvenimo viešai, nes saugojom savo šeimos paslaptis.
Mes esame unikali ir paskutinė karta, kuri klausė savo tėvų, ir pirmoji karta, kuri klauso savo vaikų.
Esame "Limited Edition".
Mokykitės iš mūsų.
Vertinkite mus.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Laila
Ačiū, BAIBA, malonu, kad aplankėte ir, kad patiko, o aš jau galvojau, kad būsiu nesuprasta.
2020-09-22 23:02
 
varna
ačiū, Baiba *
daug kantrybės tai pareikalauja, bet lb įdomu;
turiu įvairių. šis turėjo būt rūpintojėlis. worde gavosi gerai, o čia įkėlus viskas susijaukė, tai perdariau į ale-pūkuotą... :)
2020-09-17 23:24
 
Pranas
Neblogai laikausi, o gal net gerai,  nes kol tave, BAIBA, prisimenu, netgi nesijaučiu vienišaujančiu. O dienos greitos  greitos, kad įsitikinęs, jog ir dar aštuonis dešimtmečius išgyvensiu. Na, taip, Saulėsė žiema  daug  nesitikiu, betgi ir  sniegas  šviečia, ir iš jo šviesa. Va tai ir gyvenu, BAIBA,  dažniausiai  pats sau  nusišypsodamas, arba –  pasišviesdamas.  Ačiū, kad pašnekinai.
2020-08-28 11:33
 
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...