Iš įpročio įjungiu radiją, laukiu švelnaus vidurnakčio lyrikos valandėlės anonso. Deja, praneša, kad dabar romantinės muzikos valanda. Radijukas ima traškėti, nieko romantiško negirdžiu. Einu į virtuvę ir šaldytuvo durelės klapteli maloniau už tą traškesį. Svarstau neilgai – išsitraukiu baltą kvepiantį kaimišką saldinį sūrį, nedvejodama atsipjaunu tą viliojantį smaigalį – tirpsta burnoj. Bet dar šalia stiklainėlis šviežių braškių uogienės, tai kodėl... negalėčiau? Netgi turiu, privalau paskanauti, draugės taip prisakyta: prie sūrio! Oi, kaip sunkiai atsidus rytoj mano svarstyklės... bet nesu kalta, čia tik vietoj vidurnakčio lyrikos – metaforos kvapnios, nepakartojamos, rimas širdį ramina.