Atsimainymas vyksta ne čia,
bet tenai, kur pilkumoj
ima spindėt pilkuma...        Robertas KETURAKIS

Vieną kartą


Vieną kartą laikas pakvaišt
Vieną kartą pakvaišt
      ne Amžinybės gelmėm
vieną kartą pakvaišt      dosnumu      laikinumo      žaismingo        Robertas KETURAKIS

Sūnus paklausė tėvo:
"Kaip Jūs anksčiau gyvenot - be interneto, be kompiuterio, be televizoriaus, be kondicionierių, be mobiliųjų telefonų?"
Tėvas atsakė:
"Taip, kaip šiandien gyvena Jūsų karta - be maldos, be užuojautos, be garbės, be gėdos, be pagarbos, be kuklumo, be knygų skaitymo.
Mes, gimę 1939 - 1985, - esame palaiminta karta.
Mūsų gyvenimas buvo pilnas gyvybės: mes žaidėm ir lakstėm su dviračiais, niekada nenešiojom šalmų.
Nebijojome vieni eiti į mokyklą nuo pat pirmų dienų. Po pamokų žaisdavom lauke iki saulėlydžio, niekada nežiūrėdavom televizoriaus pusę dienos, turėjom tikrus, o ne virtualius draugus, ištroškę gerdavom vandenį tiesiai iš čiaupo, nesirgom, nors dalijomės ta pačia stikline vandens penkiese, nebuvom nutukę, nors kiekvieną dieną valgėm daug duonos ir bulvių.
Patys darydavom žaislus ir jais dalindavomės su kitais, kaip ir knygom.
Mūsų tėvai buvo neturtingi, bet davė mums daug meilės, išmokė vertinti dvasingumą, išaiškino, kas yra sąžiningas žmogus, ką reiškia ištikimybė, pagarba, darbas.
Mūsų prisiminimai įamžinti juodai baltose fotografijose, bet buvo tokie spalvoti. Mes dažnai vartydavom tuos albumus ir saugodavom senelių nuotraukas.
Mes neišmesdavom knygų, nes stovėdavom dėl jų eilėse.
Mes neapnuogindavom, nereklamuodavom ir neaptarinėdavom savo gyvenimo viešai, nes saugojom savo šeimos paslaptis.
Mes esame unikali ir paskutinė karta, kuri klausė savo tėvų, ir pirmoji karta, kuri klauso savo vaikų.
Esame "Limited Edition".
Mokykitės iš mūsų.
Vertinkite mus.

Vėl kvepia jazminai...
baltai baltai pražydę
ir mano širdį jau sužvarbusią
spurdėt privertę...

Kaip kvepia jazminai,
o vakaro rūkai pasklidę
ištirpdė netekties metus
ir vėl matau, brolau, kaip mes

jauni, bet jau gyvenimo kartybės
paragavę, kryžiuojam ietis,
svaidomės žaibais, net nenujausdami -
audra...ji gali būti paskutinė!

Kaip kvepia jazminai, brolau,
aš tavo palikimą jau senai išdalinau,
tik nuotrauką sau atminčiai pasilikau.
Jazminų puokštę pamerkiau šįvakar...

ŠV. AUGUSTINO VAKARO MALDA

Budėk, Viešpatie, su tais, kurie nemiega, budi ar verkia šią naktį ir pavesk savo Angelams ir Šventiesiems
globoti tuos, kurie miega.
      Viešpatie Kristau,
      Slaugyk savo ligonius,
      Gaivink savo išvargusius,
      Laimink savo mirštančius,
      Guosk savo kenčiančius,
      Pasigailėk savo prislėgtųjų,
      Globok savo besidžiaugiančius
      Ir visa tai dėl savo Meilės.        Amen.

Sveiki, naujaisiais:) Kokia smagi naujiena ir netikėtumas - mūsų Pasagiukas  (kas dar atsimena) nominuotas LRT metų apdovanojimui ir tapo laureatu:)Kaip džiaugiuosi, sveikinu ir myliu šį vaikį:)

Ateik, Viešpatie, ir iš mūsų gyvenimėlių padaryk GYVENIMĄ!

Mes niekad nežinome, ar laikas ateit, ar išeiti,
Ar laikas giedoti, ar giesmę jau baigti.      Alexander Pope