birželis...

Vėl kvepia jazminai...
baltai baltai pražydę
ir mano širdį jau sužvarbusią
spurdėt privertę...

Kaip kvepia jazminai,
o vakaro rūkai pasklidę
ištirpdė netekties metus
ir vėl matau, brolau, kaip mes

jauni, bet jau gyvenimo kartybės
paragavę, kryžiuojam ietis,
svaidomės žaibais, net nenujausdami -
audra...ji gali būti paskutinė!

Kaip kvepia jazminai, brolau,
aš tavo palikimą jau senai išdalinau,
tik nuotrauką sau atminčiai pasilikau.
Jazminų puokštę pamerkiau šįvakar...