BAIBA - rašyk.lt

Netektis...

Wed, 27 Oct 2021 10:16:01 +0200

Atsimainymas vyksta ne čia,
bet tenai, kur pilkumoj
ima spindėt pilkuma... Robertas KETURAKIS

atradimas...

Thu, 15 Oct 2020 15:37:30 +0200

Vieną kartą

Vieną kartą laikas pakvaišt
Vieną kartą pakvaišt
ne Amžinybės gelmėm
vieną kartą pakvaišt dosnumu laikinumo žaismingo Robertas KETURAKIS

iš laiško...

Wed, 16 Sep 2020 14:11:13 +0200

Sūnus paklausė tėvo:
"Kaip Jūs anksčiau gyvenot - be interneto, be kompiuterio, be televizoriaus, be kondicionierių, be mobiliųjų telefonų?"
Tėvas atsakė:
"Taip, kaip šiandien gyvena Jūsų karta - be maldos, be užuojautos, be garbės, be gėdos, be pagarbos, be kuklumo, be knygų skaitymo.
Mes, gimę 1939 - 1985, - esame palaiminta karta.
Mūsų gyvenimas buvo pilnas gyvybės: mes žaidėm ir lakstėm su dviračiais, niekada nenešiojom šalmų.
Nebijojome vieni eiti į mokyklą nuo pat pirmų dienų. Po pamokų žaisdavom lauke iki saulėlydžio, niekada nežiūrėdavom televizoriaus pusę dienos, turėjom tikrus, o ne virtualius draugus, ištroškę gerdavom vandenį tiesiai iš čiaupo, nesirgom, nors dalijomės ta pačia stikline vandens penkiese, nebuvom nutukę, nors kiekvieną dieną valgėm daug duonos ir bulvių.
Patys darydavom žaislus ir jais dalindavomės su kitais, kaip ir knygom.
Mūsų tėvai buvo neturtingi, bet davė mums daug meilės, išmokė vertinti dvasingumą, išaiškino, kas yra sąžiningas žmogus, ką reiškia ištikimybė, pagarba, darbas.
Mūsų prisiminimai įamžinti juodai baltose fotografijose, bet buvo tokie spalvoti. Mes dažnai vartydavom tuos albumus ir saugodavom senelių nuotraukas.
Mes neišmesdavom knygų, nes stovėdavom dėl jų eilėse.
Mes neapnuogindavom, nereklamuodavom ir neaptarinėdavom savo gyvenimo viešai, nes saugojom savo šeimos paslaptis.
Mes esame unikali ir paskutinė karta, kuri klausė savo tėvų, ir pirmoji karta, kuri klauso savo vaikų.
Esame "Limited Edition".
Mokykitės iš mūsų.
Vertinkite mus.

birželis...

Sun, 14 Jun 2020 22:43:49 +0200

Vėl kvepia jazminai...
baltai baltai pražydę
ir mano širdį jau sužvarbusią
spurdėt privertę...

Kaip kvepia jazminai,
o vakaro rūkai pasklidę
ištirpdė netekties metus
ir vėl matau, brolau, kaip mes

jauni, bet jau gyvenimo kartybės
paragavę, kryžiuojam ietis,
svaidomės žaibais, net nenujausdami -
audra...ji gali būti paskutinė!

Kaip kvepia jazminai, brolau,
aš tavo palikimą jau senai išdalinau,
tik nuotrauką sau atminčiai pasilikau.
Jazminų puokštę pamerkiau šįvakar...

šiandien pasaulinė poezijos diena...

Sat, 21 Mar 2020 23:37:00 +0200

ŠV. AUGUSTINO VAKARO MALDA

Budėk, Viešpatie, su tais, kurie nemiega, budi ar verkia šią naktį ir pavesk savo Angelams ir Šventiesiems
globoti tuos, kurie miega.
Viešpatie Kristau,
Slaugyk savo ligonius,
Gaivink savo išvargusius,
Laimink savo mirštančius,
Guosk savo kenčiančius,
Pasigailėk savo prislėgtųjų,
Globok savo besidžiaugiančius
Ir visa tai dėl savo Meilės. Amen.

vietoj vidurnakčio lyrikos...

Sat, 11 Jan 2020 00:41:00 +0200

Iš įpročio įjungiu radiją, laukiu švelnaus vidurnakčio lyrikos valandėlės anonso. Deja, praneša, kad dabar romantinės muzikos valanda. Radijukas ima traškėti, nieko romantiško negirdžiu. Einu į virtuvę ir šaldytuvo durelės klapteli maloniau už tą traškesį. Svarstau neilgai – išsitraukiu baltą kvepiantį kaimišką saldinį sūrį, nedvejodama atsipjaunu tą viliojantį smaigalį – tirpsta burnoj. Bet dar šalia stiklainėlis šviežių braškių uogienės, tai kodėl... negalėčiau? Netgi turiu, privalau paskanauti, draugės taip prisakyta: prie sūrio! Oi, kaip sunkiai atsidus rytoj mano svarstyklės... bet nesu kalta, čia tik vietoj vidurnakčio lyrikos – metaforos kvapnios, nepakartojamos, rimas širdį ramina.

Naujieji...ir naujiena!

Wed, 01 Jan 2020 01:55:19 +0200

Sveiki, naujaisiais:) Kokia smagi naujiena ir netikėtumas - mūsų Pasagiukas (kas dar atsimena) nominuotas LRT metų apdovanojimui ir tapo laureatu:)Kaip džiaugiuosi, sveikinu ir myliu šį vaikį:)

Gruodis

Sun, 01 Dec 2019 15:54:20 +0200

Ateik, Viešpatie, ir iš mūsų gyvenimėlių padaryk GYVENIMĄ!

LAPKRITIS

Sun, 03 Nov 2019 11:44:48 +0200

Mes niekad nežinome, ar laikas ateit, ar išeiti,
Ar laikas giedoti, ar giesmę jau baigti. Alexander Pope

Spalis...

Sun, 20 Oct 2019 17:37:29 +0200

Salsvas kvapas
krentančių lapų,
kartoki šermukšnių
purslai...
Kur pagaliau tos
rudenio paslaptys?
Ar įminei kada,
ar bandei?

Kaskart taip giliai
maudžia paširdžius –
vienuma,
ilgesys?
Ar baimė dėl
pašėlusiai
lekiančio
laiko?

Nesistenk
sustabdyt,
juk žinai –
neatsuksi
gyvenimo
laikrodžio...