dar būsim

bunda rytas ankstyvas
moterys naščiais neša vandenį
kurs krosnį troboj pasklis salsvo dūmo
ir kepamų sklindžių kvapas
vaikai iš užkrosnio lyg žvirbliukai kiš nosytes
šurmuliuos ir žais mediniais pagaliukais

iš kur visa tai
iš kur tas senovės vaizdinys
prasiskleidęs galvoje, minčių takuos užgimęs

gal iš senų motulės pasakojimų ar vaikystės knygų
gal iš kontūzyto Kazio šnekėjimo

pirštai sušyla nuo molinio kavos puodelio su nudaužta ąsele
žvilgsnis krypsta į ugnialapius klevus už lango
į varnų pulką ant kaimyno stogo

pele pele pas ką žiedas žydi
atplūsta skanduotė iš  žaidimo
gerklėj užstringa graudulio kąsnis

pasislink prašau savo žmogaus
ir jaukiai priglundu

mes dar čia
dar būsim