Aš suprantu kai kurių autorių jausmus, tačiau jiems nepritariu: mėginimai susikurti savo kūrybai tam tikrą oazę, išskirtinių sąlygų šiltnamį būtų įmanomi tik tuomet, jei rašykuose galima būtų selektyviai išjungti vertinimą ir komentavimą (kad vertint ir komentuot galėtų tik tie, kam autorius leidžia).
Tam tikra prasme tai būtų pasityčiojimas iš kūrybos.
Dabar štai diskutuojame apie autoriaus jausmus. O kas apgins skaitančiojo jausmus? Kas privers autorių mąstyti ne vien apie save, bet ir apie tuos, kurie skaito? Kas apgins skaitančiojo teisę į savo nuomonę?
:]
Pranai, kuo toliau, tuo menkiau suprantu Jus. Janukovičius galėtų tikti akip tam tikros stagnacijos (o ne pokyčių) simbolis...
Ir vis dėlto esant reikalui, balsuočiau už Pūkuotuką. Kodėl, Ūkvedy, mes turėtume ristis į paskutiniuosius, į bet kokius, o ne taip, kad būtų padoriau ir būtų pripažintos Pūkuotuko pretenzijos. Juk nesinori į Omnią su besitelkiančiu į branduoliuką jo aplinka rodyti, kad jie ana kokie. Pagaliau akivaizdu, kad ir Janukovyčius jau buvęs prezidentas, pabėgęs nežinia kur, o Maidanas pasiliko.
O gal dar reiktų kas kartą autoriaus atsiklausti, ar galiu skaityti jo kūrinį ir ar galiu jį vertinti ir komentuoti?? Ne? Tai čia skaitytojų klubas ir jų pastebėti geri kūriniai, o ne koks nors konkursas. Dalyviai čia yra skaitytojai, o ne kūriniai, ar jų autoriai. Priekaištų dėl to, kad autorių neatsiklausę drįstam jų kūrinius aptarinėti, aš nesuprantu ir nesuprasiu.
Pūkuotasai, bet gi pati keli į internetą savą rašliavą. Juk supranti, kad ta rašliava gali būti jau visai viskam vėliau panaudota, nenusižengiant ar net nusižengiant neduok Dieve rašyk taisyklėms. Net, būna, žmonės labai nepadoriai skaito eiles, kaip ir žiūri teliką.
O jau tai, kas kartą atsidūrė internete, tas ir lieka. Visam.
Yra ir susireikšminimo, žinoma, o kaip gi be jo :)
Bet ne vien tai, ne. Dar gi keliamas klausimas, ar teisinga žmogų priversti dalyvauti konkurse? Atimti teisę ir laisvę rinktis.
Ežiuk, mielasis, o neatrodo, kad tai paprasčiausias (natūralus visai) žmogiškas susireikšminimas? Čia ką, tokie jau ŠEDEVRAI, kad ne paliest? Nusiimkit karūnas pagaliau. O tai jau nebeskanu nuo tokių pasamprotavimų...
Darbai ne natūraliai, o specialiai tam tikslui, pagal iš anksto sutartas konkrečiais taisykles, yra skaitomi ir vertinami balais, tada sureitinguojami, ir "laimėję" patenka į almanachą, taigi tai yra ne kas kita, o konkursas.
O štai "Savaitės geriausi" ir "rekomenduojami" yra natūralaus skaitymo ir vertinimo proceso rezultatas. Perskaitė žmogus tekstą, jei viduje niekas nesujudėjo, keliauja toliau rašyk platybėmis, jei sujudėjo, pakomentuoja kažką, jei labai sujudėjo, priklausomai nuo situacijos, rekomenduoja, ar kuolą įpila.
Čia gi žmonės gauna sąrašą kūrinių, kuriuos turi pakomentuoti ir įvertinti. Net jei nesidomi ar nemėgsta to žanro ar tiesiog to raiškos stiliaus, turi komentuoti ir vertinti, nes jei nevertins, taisyklėse labai aiškiai parašyta: "Tačiau kiekvienas praleistas kūrinys šiek tiek sumažina paties vertintojo „svorį“ (įtaką, skaičiuojant kūrinių vidurkius)." Ir tai labai jaučiasi skaitant komentarus...
Apskritai tai nėra kažkas blogo, tokiuose konkursuose kitaip ir neįmanoma. Tačiau jei jaučiama nors kiek pagarbos kūrinio autoriui, būtų gražu ir teisinga atsiklausti, ar jis sutinka su savo kūriniu dalyvauti konkurse. Tas dirbtinis prievarta patirtas dėmesys man asmeniškai šiuo atveju yra labai...nejaukus. Labai. Ir dar būtent šiam tekstui.
Skaitydama kitų autorių komentarus almanache aptikau, kad ir autorė LO_ pasijuto nekaip: "Pasakysiu nuoširdžiai - truputį apmaudu man čia šį savo tekstą matyti." Puikiai suprantu jos toliau išdėstytus argumentus. O ar suprantate Jūs?
Pirmą kartą per beveik šešis rasyk.lt praleistus metus veliuosi į tokią situaciją ir rašau tokio pobūdžio žinutes.
Bet, atleiskite, šįkart nutylėti negalėjau.
Almanachą (bent jau aš) traktuoju ne kaip konkursą, o kaip tam tikrą, kiek pakoreguotą, rubrikų "savaitės geriausi" ir "rekomenduoti kūriniai" sintezę, todėl lyg ir nieko blogo neįžvelgiu siūlydamas patikusį svetimą kūrinėlį (atvirkščiai - noriu pasidalinti savo "atradimu", kad ir kiti atkreiptų į jį dėmesį). Kažkaip nesusimąsčiau, jog autoriui tai gali nepatikti...
Kiek teko anksčiau matyti ir dalyvauti, visi konkursai būdavo savanoriški, bet šis kažkodėl prievartinis.
Mano kūrinys nėra konkursinis. Jis iškrenta iš šio almanacho konteksto viskuo: savo paskirtimi, idėja, emocija, raiška. Tai nėra stiprus poezijos kūrinys, tai dienoraštinis įrašas su pora dailių vietų. Ir man dabar beprotiškai norisi jį ištrinti lauk iš rasyk.lt
Na, klubo nariai nedaro nieko kito, ko negali daryti bet kuris rašykas: skaito viešai paskelbtą kūrinį, jį komentuoja, sudaro sau patikusių kūrinių sąrašus.
Tai joks konkursas.
Tikėtis, kad viešai paskelbus savo kūrinį, jis bus „vartojamas“ tik tam tikru autoriui patinkančiu būdu, gal ir norisi, bet yra beprasmiška.
Beje, jei norėtum pasiūlyti kitą, tinkamesnį kūrinį – maloniai prašom į klubą...
Kad ir kokia graži būtų ši iniciatyva, turiu vieną klausimą:
kodėl niekam nekilo mintis atsiklausiti autorių, ar jie sutinka dalyvauti tokio pobūdžio konkurse? Ar jie sutinka, kad jų kūrinys būtų įtrauktas į almanachą?
Atrodo, kad nieko nepraleidau. Prisipažinsiu, kad ,,gargulijos'' paveikė. Sapnavau Vilniaus senamiestį, kai kuriuos vaizdus. Kelis kart yra buvę, kad kūrinio emocijos stiprios, persikelia į sapną.
Thanks twice. Dabar jau aš beveik rami. Tiesa, neiškalbėjau visko, kas ant dūšios guli. Bet gal ir nesvarbu, esmę juk tu pagavai? Kažkaip nejaukus tas kalbėjimas kamputyje užsispendus. Kitaip nesigauna... Kodėl vis dar kalbu? Taškelius noriu sudėti ant visų plaukiojančių i. O tada atsiversti švarų popieriaus lapą ir tobulai kaligrafiškai rašyti rašyti... naują gyvenimo istoriją. Ir nuskristi į begalybę, nuskristi. Plast plast sparneliais, kol tavo akyse liks tik mažas mažas taškelis. O paskui ir jis pranyks... pranyks.
Na štai, liko penkios dienos (2. taisyklė) ir galėsime apsispręsti dėl ribos (3. taisyklė). Tradiciškai, artėjant prie finišo, perjungiau į „pasekmių rodymo“ režimą: a) vienetukais rodomi tie automatiniai įvertinimai, kurie tuo pačiu mažina vertintotjo įtaką, b) yra išbaltinti tie dalyviai, kurie įvertino mažiau nei pusę, todėl nepateks į redakciją. 25 d. įjungsiu ribos pasirinkimo lentelę, o kovo 1 d. atsipumpuruos dar viena gija su A2...
Redakcija šiuo atveju yra ne pastatas, o nulat kintantis sąrašas, jis kybo prie kiekvieno numerio.
Balai, taškai, žinoma, svarbu, bet man atrodo, kad daug svarbiau yra komentarai, toks komentarų taifūnas, kuriuo mes nusiaubiame savo pačių pasirinktus kūrinius.
bet omnia, bet aš nelabai pagaunu žaidimo taisyklių:( Jei aš nepakomentuosiu to vienintelio kūrinio, po kuriuo parašiau kad nenoriu jo komentuoti iš vis, reiškia aš nebūsiu redakcijos narys? O jei duosiu du balus, o ne vieną, tai jau būsiu? (Jei nusižengsiu savo principams:((( Aš nesuprantu...:( Beje, o kur ta redakcijos būstinė? Reikės kažkur skristi į pasitarimą? Mmmm?.. O kelionę kažkas apmokės ar kaip? Ohhhh my God... Masonai... pf