Pradėjau dairytis kūrinio, kurį galėčiau pasiūlyti ir aptikau tokį liūdinantį faktą - nemaža dalis man patikusių kūrinių iškeliavo nebūtin, kartu su išsitrynusiais autoriais. Kai kuriuos mielai būčiau paskaičius dar kartą... Gaila.
Atėjo laikas pasveikinti ne tik iniciatyvą, bet ir pasiruošusius prie šio klubo prisijungti. Perskaičiau taisykles ir užsidaviau sau klausimą ar tikrai viskas čia puiku, o gal jose yra minų kurios ateityje gali sprogti? Ir žinot tokių radau. Nemenau kad gerai (sakyčiau kad net labai blogai) jog kiekvienas klubo narys turi pateikti po du kūrinius iš kurio vienas bus jo paties. Norim to ar ne, bet jei pusės kūrinių Autoriai bus šio sambūrio nariais tai vertinimo objektyvumu labai abejoju. Tai ilgainiui taps elitiniu klubu, kur draugas draugui vertinimą užkels. Ir tai yra žmogiška, taip yra visur gyvenime. Žmogus net nejausdamas to negali būti objektyvus. Todėl siūlyčiau klubo nariams savo kūrinių nekelti. Gerai būtų, jei būtų išrenkamas vienas geras kūrinys, o kitas kuo blogesnis. Tokiu būdu bendromis jėgomis būtų galima pastatyti į vietą grafomanų armiją. Negi klubas mano, kad nereikia su jais kovoti? Juk idėjos pradžia buvo būtent kova su minėto tipo „genijais“ ir jų „puodais“ IR dar. Pats tikrai nesiruošiu (dėl sveikatos ir amžiaus) būti šioje komandoje, tačiau tikrai nemanau, kad joje turėtų dalyvauti tik tie, kas publikuoja savo kūrinius. Gyvenimas rodo, kad geriausieji kritikai nėra rašantys. Nerašo gal todėl, kad būtų laisvesni kritikoje. Tai tokie mano pasvarstymai, kaip Landsbergis pasakytų
Visiems sėkmės sunkiame ir nepavydėtiname darbe. Juo labiau stengsitės, juo daugiau priešų turėsit, o padėkos sulauksit tik iš kopėtėlių, ir vienas nuo kito tuo atveju jei neatsisakysit į almanachą traukti savo kūrybą. Pagarbiai.