Rašyk
Eilės (81175)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11349)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 57 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2026-11-10 12:56
Passchendaele2

Šalia automobilio

Atidarytas automobilio kapotas, jie stovi ir žvilgčioja vidun,
arba tiesiog sėdi šalia,
tarsi tūnotų šalia savo geriausio draugo,
ligoninėje,
tiesiog palaikydami kompaniją,
tiesiog stebėdami.

Ką jie veikia?
Ir kodėl jie tai daro?
Šie vieniši vyrai savo garažuose,
ankstyvą šeštadienio rytą,
vėlyvą penktadienio vakarą,
tingią, ilgą sekmadienio dieną.

Garažo vartai atidaryti,
bet nesuklyskite,
Jūsų vidun nelaukiama.
Erdvė neįveikiama,
tai šventovė,
tai niekas, ką suprastumėte.

Vakar vakare, vedžiodamas šunį,
mačiau seną vyrą,
sėdintį sulankstomoje kėdėje,
prisijungusį taip arti,
prie savo raudono kabrioleto,
kad jis atrodė kaip kapoto puošmena.
Buvo vidurnaktis.
Jis žiūrėjo į mane, o aš į jį,
o aš tiesiog ėjau toliau,
nėra ką pasakyti ar paklausti
vyrui ir jo automobiliui garaže,
naktį.

Jie ten yra,
tarsi vykdydami būtiną tikslą,
tačiau tai negali būti automobilio remontas,
tai negali būti stabdžių keitimas
ar vairo reguliavimas.
Jie dažnai net neapsimeta, kad ką nors taiso.
Niekada nemačiau moterų taip darančių,
stovinčių ar sėdinčių savo garažuose,
net neatrodančių užsiėmusios,
bet atrodančių taip, lyg jos
darytų kažką svarbaus,
teigdamos savo teisę ten būti.

Galbūt šie vyrai nėra
tokie, kokie atrodo,
galbūt jie žino
paslaptis, kurių mes negalime suvokti.
Galbūt peržengus šį laidą
ir priveržus šį varžtą,
galėsite gauti žinutes iš Marso
ar bent jau iš Bilio už kampo,
kuris sako, kad žaidimas prasideda 7 val.
ir alus baigėsi.
Galbūt jie mistikai, medituojantys
ir atsisakę olos Indijoje
dėl savo garažo komforto,
kur aušintuvų, dviračių ir dėžių barikados
saugo jų šventą ramybę.

Galėčiau jų paklausti, manau, ką jie veikia,
bet tai atrodo įkyru... nemandagu...
ir šiaip ar taip, aš žinau,
kad man patinka nežinoti.

Man užtenka, kad jie egzistuoja,
šie vyrai,
žmonijos procentas,
sėdintys, krapštantys, budintys,
7 valandą ryto,
11 valandą vakaro,
kad kai kurie iš jų
bet kuriuo metu, visada,
išlaiko tikėjimą,
vieni savo garažuose,
žvalgosi į variklio dangčius arba tiesiog sėdi,
užsiėmę ar tiesiog būna,
šalia automobilio.
2026-11-10 12:50
Passchendaele2

***

net::ERR_CERT_DATE_INVALID
2026-11-08 09:34
Passchendaele2

Kiber-psichozė

ar žydi subatominiame kvarkų neurone
išprotėjęs gėlės žiedlapis
degantis žaliu įniršiu
tamsus dangus, traukiantis begalybės mažyčius kvazarus
atsiskiriantys branduolių susiliejimų ir dalijimų sluoksniai
mėlynai-juoda žalsvai-mėlyna migla

ar tai akis, žvelgianti į akį
kurią aš
tarp sutraiškytų ajña-antakių
po vyzdžiais stengdamasi apgaubti realybę iš tolo
dėmėti ryškūs grūdeliai, pulsuojantys aksominiame rašalo mėlynai-juodame
pulsuojančiame ekrane
mintys, lekiančios pirmyn ir atgal laike

vaikystės įžeidimai, nepritekliai, neatkeršytos nuoskaudos
tvinkčiojimas, klestintis dėl klastingų visų būtybių draugų dūrių
tie, kurie pelnosi iš savaime suprantamų paslapčių
moterys, kurios atbaido
mintys, tokios prigimties, kad priverstų nekęsti Likimo

tada pulsuojantis, klajojantis, besisukantis, skaidantis,
besijungiantis ekranas
ištirpsta
ir blyškiai pakraštyje atsiveriančios baltos pūkuotos juostelės ant melsvai-juodo, žalsvai išsipūtusio aksomo sluoksnio
kuriame aš
užsidega ledinė ugnis svilina dinamą
kurios veizolas
susitraukia
vėl atsidaro, nušvinta
kas ta žvalguonė,
kuri spokso
susitraukia vis aštriau su kiekviena sekundės dalimi
vėl užsidaro ir vėl atsidaro
ir vėl
kaip tikslaus galaktikos juodosios skylės centro
didieji sprogimai

milijonai deimantinių šviesų, plūduriuojančių ant daugybės žiedlapių sausos, žydinčios Saulės
skleidžiančios auksinę šlovę
išvarančios visas mintis, ar tik abejonės
intensyvus nenumaldomas jausmas
ar tai džiaugsmas
ar pavogta baimė
psichinis orgazminis palengvėjimas
gilaus kito žinojimo jausmas, susiduriantis akis į akį
gaivus susidėvėjusių neuronų takų atnaujinimas

tada sugrįžimas
po nuovargio
ar tai - beviltiškumo

į šį pasaulį
į žodžius
į karus
į švaistymą
į nedorybę
pasaulį be stebuklų
be gimdos
mirštantį pasaulį
negyvą
kapą
matyk tik tai, ką turėtum matyti
žodžiuose matyk tik tai, kuo žiūrėklės tiki
net kai kalbos nereiškia to, ką stebi
2026-11-07 17:43
Passchendaele2

Dieve! Tu nužudei mano Dievus

Dieve!

Tu nužudei mano Dievus
Kuriuos naiviai garbinau šventyklose
Kuriems aukojau gėles ir saldumynus
Kuriems reguliariai smilkiau žvakes
Kuriems giedojau himnus
Kuriems atsidaviau tikėjimu
Gulėdamas negyvas ant grindų

Marksas to nepadarė
Epikūras to nepadarė
Ošo to nepadarė
Nyčė to nepadarė
Tu nužudei mano Dievus
Su pagaląstais durklais
Meistriškai nukirtai galvas ir perpjovei torsus
Įkišai jų galvas į šventyklą ir numetei liemenis man
Nuostabūs mėsininkai!
Super-mėsininkai, Jūs esate!
Ką man su jais daryti?
Kas Tavo mokytojai?
Ar Valmiki Tave išmokė?
Ar Ved Vjasas Tau pamokslavo?

Bet, vėlgi
Ačiū Dievui! Tu nužudei mano Dievus
Jie tapo tokie silpni ir nuolankūs
Snaudė ant sienų
Neturėjo regėjimo ir prarado visą galią
Buvo ir nebyliai, ir kurčiai
Jų valdymo metu niekas nebuvo saugus
Nei cunamio nematė, nei žemės drebėjimo nejautė
Niekada nedrįso uždrausti karo
Užaugo dideli pilvai
Siaubingi Dievai!
Tokie visur esantys
Kas Tau buvo skolingi ašmenis?
Jų buvo 330 milijonų
Ar visus pribaigei?
Ar nuėjai į Gadhimai?
Ar nuėjai ir į Dhamiyain Than?

Dabar, kai jų lavonai guli ant grindų
Leisk man paskambinti visiems savo draugams
Gal eisime į Koshi? Bagmati yra purvina
Kas sėdės Kiriya?
Paskubėkit, draugai
Kremuokite juos
Prieš Saulei pabudus

Nes senieji mirę
Kas mus mylės?
Kas mumis pasirūpins?
Kas apsaugos šią Žemę?
Pašupačio žemė?
Mieganti.
Antžmogis dar nepasirodė.
Turbūt pakeliui.
Iki tol.
Leisk man medituoti.
Leisk man surasti NAUJĄJĮ.
Kas nepraryja kraujo?
Kas neryja mėsos?
Dievas - Vegetaras?
Aš irgi - Vegetaras.
2026-11-07 16:42
Passchendaele2

arbatos skonis (haiku)

širdies lūpomis
braškių, vyšnių, spanguolių
ne - aistros spalvos?
2026-11-06 15:44
Passchendaele2

***

Vaikystė – tai laikas, kai dievini Da Vinčį, Mikelandželą ir Rafaelį.
Jie išmoko piešti grožį.

Lytinis brendimas – tai laikas, kai dievini Pikasą, Dali ir Kahlo.
Jie išmoko suvokti, kad grožis susilieja su tragedija.

Jaunystė – tai laikas, kai dievini Pollocką, Rothko ir Du Buffettą.
Jie išmoko suprasti tragediją skausmo ir beprotybės apsuptyje.

O Vyriškumas – tai laikas,
kai supranti, kad visi jie moko apie gyvenimą.
2026-11-06 10:54
Passchendaele2

Autkastas

Ar žinai, ką reiškia
būti kitokiam? Niekada
nesijausti patogiai su žmonėmis?
Būti minioje ir vis dėlto visiškai
vienam? Trokšti kažko,
kuris tave visiškai suprastų,
ir suvokti, kad
tokio žmogaus nėra?
Aš žinau.

Ar žinai, ką reiškia būti keistuoliu? Kai
kiekvienas, kuris tave mato,
tavęs arba
gaili, arba nekenčia? Kai sulauki
keistų žvilgsnių kiekvieną dieną, kiekvieną valandą?
Kai žmonės abejoja viskuo,
ką sakai ar darai?
Aš žinau.

Ar žinai, ką reiškia
būti nepageidaujamam? Žinoti,
kad niekur nepriklausai?
Žinoti, kad nesi niekieno numylėtinis,
niekieno geriausias draugas?
Žinoti, kad kai esi su žmogumi,
visada yra kažkas, su kuo jis ar ji
mieliau būtų?
Aš žinau.

Ar žinai, ką reiškia būti normaliam?
Nuolat nerimauti, kad kažkas
nepritars tam, ką darai ar sakai?
Visada reikalauti tinkamų drabužių ar
tinkamos muzikos tinkamame iPod\'e?
Niekada nepažinti tikro draugo
nuo to žmogaus, kuris tiesiog nori
turėti socialinį statusą ir leisti laiką su
normaliu žmogumi?
Nežinau. Ir tikrai nenoriu to žinoti.
2026-11-05 14:46
Passchendaele2

Gailiuosi sudeginęs tuos puslapius

Gailiuosi sudeginęs tuos puslapius,
Nes jie buvo ištapyti pykčiu, diskomfortu
Ir durklais, kurie padarė žalą.

Man liko tai, kas liko,
Praliejau kraują, be peilio.

Tie kūriniai buvo ištrinti,
Ir skausmo įrodymai virto pelenais.
Gedėjau vidinės mergaitės
Ir tyčiojausi iš „mylimosios“, pasiklydusios.

Ji ateina pas mane blyksniais,
„Mylimoji“, kuri išdraskė nekaltą širdį,
Kraujuodama iš nuoširdumo,
Ir užgesino viltį.
Gedžiu vaikų ir gailiuosi pelenų,
Nes buvau pakeistas, lygiai kaip ir tie dienoraščiai.

Sugadinti vilko letenose, aprengtiems mylimosios drabužiais.
2026-11-05 13:39
Passchendaele2

***

Baigėsi taškai.
2026-11-04 17:06
Passchendaele2

Savižudis sprogdintojas

Ar tai sujaudina Jus, -
kūno maišas?
Milijono metų kelionė
sustoja čia,
šifruojant skaičius.

Kolibris
skrydžio metu susiduria su dilema,
prieš Saulei nusileidžiant ant
zvimbiančių sparnų.
Mėnulis niekada nebebus toks pats.

Ant siūlo kabantis
savižudis sprogdintojas įamžina
negyjančią žemę.
Kas verks,
kai jo nebebus?


1 2 3 4 --- 8 --- 16 --- 24 --- 32 --- 40 --- 48 --- 56 --- 64 --- 67
[iš viso: 663]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą