Gailiuosi sudeginęs tuos puslapius

Gailiuosi sudeginęs tuos puslapius,
Nes jie buvo ištapyti pykčiu, diskomfortu
Ir durklais, kurie padarė žalą.

Man liko tai, kas liko,
Praliejau kraują, be peilio.

Tie kūriniai buvo ištrinti,
Ir skausmo įrodymai virto pelenais.
Gedėjau vidinės mergaitės
Ir tyčiojausi iš „mylimosios“, pasiklydusios.

Ji ateina pas mane blyksniais,
„Mylimoji“, kuri išdraskė nekaltą širdį,
Kraujuodama iš nuoširdumo,
Ir užgesino viltį.
Gedžiu vaikų ir gailiuosi pelenų,
Nes buvau pakeistas, lygiai kaip ir tie dienoraščiai.

Sugadinti vilko letenose, aprengtiems mylimosios drabužiais.