VISUS SVEIKINU SU VASARA:)*

Vienai savaitei daviau tylos įžadus.

p.s. Kas nori pasirašinėti online? :))

Nr. 1
Išsiravėti piktžoles iš daržo.

Pasiteisinimas, kodėl tai iki šiol nepadaryta:
Nes jos kartais pražysta visai gražiais žiedais, ir tikrai sunku atskirti nuo gėlių. Deja, tik pradėjus nykti gražiajam sodui, imi ir supranti, kad piktžolių kenksmingos, kibios šaknys išsiurbė gležnųjų darželio puošmenų syvus.

Filosofinis klausimas:
Ar piktžoles ravėti verta? Jos atsparesnės, patikimesnės. Žydi žymiai kukliau, o visgi ar tik ne mūsų požiūris jas verčia laikyti piktžolėmis?...

p.s. Et, visai aš čia ne apie piktžoles...

p.p.s. Su Nauja pradžia visus. Vėl.

When I get sad, I stop being sad and feel awesome instead:D

(Geriausias būdas nuo liūdėjimo yra baigimas liūdėti. Kai imu liūdėti, kaip mat liaujuosi, ir man iškart pagerėja)

BE STABDŽIŲ, jeigu skaitysi šitą, rask būdą apsireikšti, nes pradingai neperspėjęs, o man čia labai nebe daug beliko ką skaityti;) ant pirštų vienos rankos išvardinčiau:DD

kitais žodžiais tariant, labai trūksta be stabdžių kūrinių

Šiandien sau pagaliau pripažinau atvirai, kad troškimas į meilės miestą iš tiesų yra vedamas būtent meilės. Paaugliškos... reikės ties šia vieta padirbėti, išsiaiškinti, įvertinti. Ir nuvažiuoti susidurti akis į akį su senais dievukais (ar jų atminimu), kurie atvedė į šiandien (Joe Dassin, Serge Gainsbourg, Herve Roy ir Bertrand Cantat) .

Tu lauki tyliai, nieko neprašydamas ir nesitikėdamas.
Kažkur čia, mano realybėje, tavo bežodis laukimas lemia mūšius.

Kliūtys priverčia norėti labiau.

Bilietų dar neturiu...
Kompaniono irgi... Tikr reikia įterpti dalelytę "be" žodyje "neturiu" atitinkamoje vietoje

C'est bientot le fin

Oh, mon amour, kaip laukiu, kada vėl atjosi savo juodbėriu ir žemė taps žiedais rausva...

Deja dabar, lapkričio 23-iąją, tenka tenkintis pilkomis paletės spalvomis.

Seniai žinau, jei leistų kas pasirinkti (arba dar geriau: jei būčiau gyvūnas - tai tik meškutė) ir trims keturiems mėnesiams užmigti susisukus medžio uokse šiltuose kailiniuose.
Juk tada nereikėtų kasdien mankštintis, kad pakelčiau tonusą, švitintis soliariume, kad kompenčuočiau vasaros ir vitamino d stoką, daug bendrauti ir juoktis, kad rudens melancholija dingtų iš kur atėjusi, ir pagaliau nereiktų vis įsimylėti, kad kūnas skraidytų lyg lengvas vėjo pučiamas rudeniškas klevo lapas... Šitaip bekalbėdama, supratau - nenoriu žiemos miego!

Todėl tęsiu rudens linksminimosi programą. Kvėpuoju retai pasirodančia saule. myliu. Myliu. MYLIU. Ir šiek tiek laukiu. Ir ragauju uždraustus "vaisius": šokoladą, ledus, sausainius... Klausau saldžių romantikų ir rašau salomėjanėriškai, bet tai mano (kad ir neužpatentuotas) priešnuodis.

Sėkmės visiems. Mylintiems, laukiantiems, bet labiausiai - besimėgaujantiems šiandiena:-****

Dovanėlė:-)
Youtube---> The Nolans - I'm In the mood for dancing

Kaip žinia, konkursas vietai lėktuve su manimi į Paryžių laimėti yra jau pasibaigęs. Tačiau kur buvęs, kur nebuvęs, atsirado naujas pretendentas ir pareiškė norįs (visgi), į šią iliuzijų ir patirčių kupiną kelionę.

Dar būtų galima išimties tvarka svarstyti šią kandidatūrą (nelabai garbingai pasielgiant jau atrinktos kandidatės atžvilgiu, kuri praėjo visus etapus laiku), tačiau verta prisimti, jog naujasis pretendentas dar konkursui neprasidėjus JAU buvo juodajame sąraše. Daug keičianti detalė.

Taigi.

O savaitė prabėgo šuoliais, leisdama pamiršti, jog lapkritis, jog šlapia ir šalta. To nė nepastebėjau. Žavus šiemet ruduo!

Asmenims iki 25-erių metų Paryžiuje kompensuojamas įėjimas į muziejus. Iš dalies ir dėl to taip suskubau dar iki vasaro aplankyti ville de l'amour.
Visgi nuoširdžiai sudvejojusi, ar bilietas į Luvrą irgi nekainuos (mat šiame muziejuje žadu praleisti minimum dvi dienas), naršau internete ieškodama atsakymo.

Juokingiausia, kad artimos aplinkos žmonės, išgirdę šią mano džiugią žinią, skeptiškai atitarė: gal ir kompensuoja kokius pašto ženkliukų muziejus, arba maždaug tokius, kaip Kauno Karo muziejus, bet į Luvrą nesitikėk :D Juokiausi.

Optimizmas trykšta lygiu ritmu su rudenio lietum, šypsena neapleidžia net ir niūriausią dieną. Tikiuosi iki pavasario nesudils akiniai vasaros spalvos stiklais...