Paryžius. Įrašas numeris 8. Priešnuodis

Oh, mon amour, kaip laukiu, kada vėl atjosi savo juodbėriu ir žemė taps žiedais rausva...

Deja dabar, lapkričio 23-iąją, tenka tenkintis pilkomis paletės spalvomis.

Seniai žinau, jei leistų kas pasirinkti (arba dar geriau: jei būčiau gyvūnas - tai tik meškutė) ir trims keturiems mėnesiams užmigti susisukus medžio uokse šiltuose kailiniuose.
Juk tada nereikėtų kasdien mankštintis, kad pakelčiau tonusą, švitintis soliariume, kad kompenčuočiau vasaros ir vitamino d stoką, daug bendrauti ir juoktis, kad rudens melancholija dingtų iš kur atėjusi, ir pagaliau nereiktų vis įsimylėti, kad kūnas skraidytų lyg lengvas vėjo pučiamas rudeniškas klevo lapas... Šitaip bekalbėdama, supratau - nenoriu žiemos miego!

Todėl tęsiu rudens linksminimosi programą. Kvėpuoju retai pasirodančia saule. myliu. Myliu. MYLIU. Ir šiek tiek laukiu. Ir ragauju uždraustus "vaisius": šokoladą, ledus, sausainius... Klausau saldžių romantikų ir rašau salomėjanėriškai, bet tai mano (kad ir neužpatentuotas) priešnuodis.

Sėkmės visiems. Mylintiems, laukiantiems, bet labiausiai - besimėgaujantiems šiandiena:-****

Dovanėlė:-)
Youtube---> The Nolans - I'm In the mood for dancing