Šakutėm eglių atšokuoja
Žiemos žvarba alsuojančios Kalėdos.
Ir laukiam kaip kasmet kažko:
Stebuklo ar naujų likimo vėjų...

Ne paslaptis, kad daugelį iš mūsų palietė vargšo Pipiro istorija. Tikiu, kad išgirdęs apie šitą įvykį, retas liko abejingas. Rašau dabar, ir nerandu objektyvių žodžių, taisyklingų sakinių, rišlių minčių. Norisi rėkti ir staugti kaip paklydusiam gūdžią naktį vilkolakiui: už ką už ką už kąąąą?

Vyliausi, kad išgyvensi tu, Pipire. Tokiom išmintingom akim iš laikraščio į mane žvelgei. Nekaltas gyvūne. žinau, kad dabar tavo šuniukiška dvaselė sklando ore, laisvai klajoja šviesmečiais, nepriklausoma nuo žmogaus malonės, ir laukia savo eilės atgimti iš naujo. Žinau, kad dabar tau jau nemaudžia kaulų, nesopa sąnariai ir nenieži oda. Nekankina troškulys ar alkis. Nejauti ir baimės. Dabar tu laisvas.

Ir jau nepaglostys tavęs artimas delnas, jau neišties kaulo ir nepašauks, nepakedens kailio.

Žvelk į mus iš Šunelių Rojaus, ir įkvėpk gerumo tiems, kam jo trūksta.
Ramios tau kelionės, Pipiriuk.

Tegul kiekvienas darbar apkabina savo keturkojus draugus ir pasižada juos saugoti ir mylėti. Kiek daug jie duoda žmogui, išmatuoti per sudėtinga.

Šuniuk, alsuoji it žmogus pavargęs po darbų,
Nors visą dieną tik žaidei ir lojai,
Matau, miegučio nori daug labiau nei mėsiškų patiekalų,
Miegok tuomet, prigulki, debesis jau patalą paklojo.

Mažyti mano, kai tu miegi į apskritimą susisukęs,
Ir kojeles suglaudęs taip gražiai į vieną krūvą,
Pamąstau, kad gal rojuj gyvuliukų*
Gražesnių angelų ir nebūna.

Vien būdamas laimės man pūdą atseikėji,
Grožiuosi tavim, negaliu atsipeikėt.
Švelnus lyg šilkaverpio vilnos pūkai,
Ir šienu kvepi man miegodamas,
Mąstau vis, ar lanko šuniuką sapnai,
Kad strykteli kartais net lodamas.

Atleisk, kad žmogus, kad suprasti nemoku,
Ką reiškia cypimas, inkštimas ir tonai kiti,
Šunyti, suprask, man neduoda,
Mylėti ir jausti tyra širdimi...


* Gyvūnėlių rojus. Nors Krikščionybė teigia, kad šunys sielos neturi, aš manau, kad tai netiesa, ir mūsų augintiniai, kokie bebūtų, gyvens danguje šalia mūsų, gyvūnėlių rojuje :-)

Visgi, kai pabaigsiu rašyti metaforų žodyną,
kurį suprantam tik mes du,
galėsime viešai kalbėti tai, ko niekas nesupras.
Sakysiu Tau "Atnešk ledų",
o Tu jau ruoši įkapes rytojui,
kada pašauksi velnišku vardu -
atbėgsiu tekina, kaip nuotaka baltoji.

Nors žodžiai vis tie patys,
Užgimsta naujos prasmės ,
Bemiegės mūsų naktys,
Kai žodžių plūsta versmės.
Kalbėk, klausausi, nepertrauksiu.

Bet stengies nesuklyst, bijai ne tą metaforą parinkti,
Ir širdyje per daug grūdų pasėt.
Prabilk žmogaus balsu,
Pažvelki akimis į kūną,
Nebijok prarast budrumą,
Gal vieną dieną atsimink, kad be kitų gražių daiktų
gyvenime ir meilės būna

Išeina taip, kad transvestitas-lesbietė yra normalios seksualinės orientacijos vyras...

Kūrybinė inkvizicija (1)
Kaip laidotuvėm (2)
karstas užsakytas (3),
Įkapės dailiai suruoštos (4),
Raudotojom duota po pinigą (5).
Nelengva gaut vietą šermenims (6),
Daug laukia prie durų iš anksto užsirašyt (7),
Dar barti gavau, kad delsiau čia ateit (8).
Juk įkapes pasisiūt savarankiškai moku (9),
Ir mados juk naujos, ne kaip prieš dvidešimtį metų (10).

Och, kunigą pamiršau!
Bet lukterk, yra ir jisai, štai kasosi pliką pakaušį,
Ir dėbso piktai į mane(11).
Per mažai juk meldžiaus (12).
Net raunamą dantį be narkozės skauda mažiau (13),
Nei eit savo kūną ir kraują pateikt išniekinimui viešam.
Kūrybinė inkvizicija - tai tik formalumas (14),
Tik tam, kad į rojų patektum vėliau (15).
Tai griebkit šunes, ir draskykit, negausit sielos jūs manos
O jūs tik mėsą apmirusią ėskit (17)
Karma vėliau padėkos (18).

AIŠKINIMAI

1) Kada kūrybinis darbas, rašytas iš širdies, sėdint dienomis ir naktimis, yra šaltakraujiškai išbraukomas, su prierašu: "PATAISYTI"
2)Bakalaurinio darbo neoficialus gynimas (mėnuo iki viešojo)
3) Paskirta data, kada vyks neoficialus, katedrinis gynimas
4) Pakabintos taisyklės ir grafikai, kaip, kada, ir kiek turi būt parašyta
5) Komisija, kuri sėdės ir kritikuos, jau paskelbta (pavardės)
6) Jei nori gintis ir prieit iki to, turi labai pasistengt, lįsti be muilo ir pan.
7) Pas vieną darbo vadovą vidutiniškai bakalaurinį rašo 5-8 studentai
8) Aš nėjau į konslutacijas, todėl gavau barti, ir grasinta buvo taipogi
9) Galiu parašyti darbą ir be vadovo, juk keturis metus mokiausi tai daryti
10) Peršami pasenę metodai, senos knygos ir sausuoliškas rašymo stilius
11) Realus asmuo, pravarde "kunigėlis", kuris manęs nekenčia (taip atrodo, nežinau, ar tiesa)
12) Per mažai, tiksliau visai, nelindau į...
13) Geriau išraut dantį be narkozės, nei duot išbraukyt savo kruvinu prakaitu aplaistytą darbą
14) Turi praeit patikrą, kad galėtum gintis vasarą
15)ir gautum popiergalį
16) Štai duodu savo darbą, kuris galvojate ir yra tikrasis, bet pamatysit, kokį siurprizą pateiksiu per gynimą viešą

18) Baigusi universitetą iškrėsiu piktą pokštą :D

http://www.youtube.com/watch?v=921ZXLrmdqQ

Koks yra vaistas dienos metu nuo tos savigraužos dėl to, ką būni padaręs naktį? Išgerti dar ir pasimirš.

Bet kaip nuvaryti savigraužą dėl to, kad tą naktį būtent TO ir nepadarei? Ir nuotaika buvo, ir sąlygos, ir aplinkybės pataikūniškai laižė padus, o va, ėmiau ir nepadariau...

Yra vaistų? Leidžiamų pageidautina.

bet pardės ir vaistinės nedirba...

"Netrukus mokslininkai nustatys, kur yra Visatos centras. Ir kai kuriems žmonėms teks labai nusivilti, kad tai ne jie."

Cha! :-)