Analitikas išsiskyrė su  Geležėle ir stebėdamasis Vilnelės slėnių grožiu patraukė link Nėries, perėjo Mindaugo tiltą ir už valandėlės pasiekė ,,Akropolį”. Nusipirko  naminio sūrio su kmynais, keptą kimštą
paršiuką iš Krekenavos agrofirmos, ,,Kilkos”koncervų ir medaus ir  patraukė į geležinkelio stotį.
Geležėlė jį buvo apmokęs geležinkelio priežiūros darbų. Eini su ilgu plaktuku, dzinkt-dzinkt, reikia tik gerą klausą turėti,. paskirta yra dar savaeigė kelių remonto platformą,- atstumai tai dideli. Kartais administratorius pasukdavo jiems šiokių tokių darbiukų.  Na  šiandien Analitikas ir kreipėsi. į viršininką.
      Geležėlė su įdomia minia atėjo į Rotušės aikštę,palipėjo ant  pakelėtos erdvios aikštelės  ir įdėmiai apžvelgė pusračių sustojusius jį lydėjusius paslaptingus palydovus.Visi jie buvo susikaupę ir dėmesingi.
Motinėlė tebelaikė storą rykščių ryšulėlį kaip grabnyčių storą žvakę. Staiga jis ryžtingai prie jos
priėjo ir  švelniai pabučiavo. Jos rūstus žvilgsnis net nesuvirpėjo.  Geležėlė  metė į  gražuolę Motinėlę
žaibuojantį žvilgsnį, atsitraukė keletą žingsnių , staigiai ir ryžtingai nusimetė senelio dovanotus
drobinius marškinius.  Bizūną numetė ant žemės ir kreipėsi į nuošaliau stebinti viską  komisarą.:
-Atlik viską kas tau priklauso pagal statusą ir pagal pareigas.      Geležėlė atsiklaupė ir atsirėmė rankomis į grindinį. Vienu žodžiu ant keturių  ir davė ženklą
linktelėdamas į bizūną. Komisaras paėmė, varto rankose ir paklausė:  Kiek? 180, tiek dienų  kai
išėjau  iš namų. –Gal nereikia tiek daug pirmą kartą.?  Gal užteks 6 už kiekvieną mėnesį po vieną?-Pradėk, tu tik pradėk.  Komisaras užsimojo. Šlapt, šlapt. Geležėlė neatlaikė, atsistojo ir vietoj savęs paguldė Komisarą. Reikia darbą dirbti su meile, aistringai ir užsimojo virš galvos, tik nuleidžia ir patraukia, nuleidžia ir patraukia. – Stokis Komisarę, kam aš tave mokiau?  Pradėk iš naujo. Geležėlė vėl atsistojo ant keturių, bet staiga pašoko, priėjo  prie Motinėlės, ištraukė ryšulį, perkando raiščius ir
  padavė rykštes Komisarui ,vėl atsiklaupė, pasilenkė ir mintyse atsiprašė Lietuvos, visų susirinkusių,
ypatingai graudžiai atsiprašė savo mokytojos ir Motinėlės.Komisaras buvo įžeistas, todėl dabar gerai pasistengė.  Rykštė skraidė kaip žaibas, su meile, bet tik 6 kartus.  Geležėlė laukia – Ar viskas? Negali
taip būti pagalvojo: - Motinėlė, imk rykštes, prašau tavęs, paimk ir trenk man tiek, kiek manai reikia.
Motinėlė nebeišlaikė, Veidukas tik įkaito kaip žarija, pagriebė  ir bizūną, ir vyteles,varto šiaip, varto taip. Bizūnėlį numetė ir  rykštelė prisiklijavo kaip anais  gerais laikais.  Na ir pradėjo iš lėto  tik vyt,
tik vyt, bet iš lėto  iš lėto, pradėjo greitėti , na jau visai neblogai. O geležėlė tik  -Mama, -Mama,
Mamuk  atleisk, ką? Aš  į šventes grįšiu. Tikrai grįšiu.Ooo, Lietuva ,telavy, telavy . Aš myliu Jus. Myliuu... Motinėlės Avino žvaigždė tik maskatuojas virš  Šaulio Geležėlio uodegos.  61,62, 63 kaip
laikrodis skaičiuoja motinėlė, sustingo ,palenkė 10 pirštų ir kirto dar vieną 64. Numetė rykštę ir sukaitusi
atsistojo į savo vieta. Iš tikrųjų, vietą turėtų būti gal virtuvėje, gal bažnyčioje.      Geležėlė atsistojo, šypsosi,- Na gera pirtelė buvo, ačiū Motinėlei, ačiū Komisarui. Pasipurtė, užsidėjo drobinius marškinius, pakėlė nuo žemės bizūnėlį ir kad pradėjo sukti, tokį cikloną  susuko,
kad visus debesis nuo Vilniaus sutraukė, o vandenį supylė  netoliese į kūdrą, na ne į kūdrą o į netoliese  paroštą baseiną. Kokia kūdrą gali būti prie miesto rotušės? Nors visaip būna.  Girdėjosi kelios didžiosios
varlės kvarksėjo. Gal Prancūzus išsikviesti? Juk netoli. Dar ir putino šakelę įteiktume,cha,cha,cha...
      Pažvelgė Geležėlė į Saulę, susikaupė ir vėl pradėjo sukti bizūnėlį. Lėtai, lėtai greičiau, greičiau,
jau greitai greitai, net nebesimato , surinko visus saulės spindulius į vieną pėdą, kad patrauks staigiu judesiu , toks griausmas iš giedro dangaus ir išsibarstė visi spinduliukai į visų susirinkusiųjų aikštėje širdis ir ne tik. Į visų, kas buvo šią dieną Lietuvoje. užteko visiems.  Bet kas čia dabar per stebūklas? Pasirodo ne į visų? Minioje matosi , kad kai kuriems neįkrito. Kas čia dabar per reiškinys?  Stovi spinduliai prisisegę ant nosių galiuku ir viskas. Ne iš vietos. Kaip kokios spindulinės karpos.  Spindulys
gražus, o spindulinė karpą ant nosies visai bjauru.Kaip kokie uodai kraugeriai. Visai negražiai. Turbūt
jie visi pasikėlę, įsivaizdina, .nenori priimti saulės į savo mylinčią širdį. Kaip dabar bus? Kaip per televizorių parodyt? –Greičiau nulaužkit ir susikamšykit, kaip  teleskopines meškeres. Greičiau, kad
niekas nematytų. Greičiau. Palengva viskas susitvarkė, Veidai kažkaip pragiedrėjo, nusiramino.        Staiga pasigirdo Arklių gatve kanopų kaukšėjimas. Geležėlė švilptelėjo ir į aikštę skeldami
kibirkštis įskriejo žirgai. Daug žirgų. Kiekvienas  jų pribėgo prie aikštėje jaunuolių. Mergaitėm ir
vaikinam. prie visų. Prie Motinėlės ir prie komisaro taip pat.  Geležėlė priėjo prie  gražiai gelsva suknele
pasipuošusios mergaitės, pakėlė ir įsisodino į tymo balną.. Visi, šokit ant žirgų, tai jūsų , sušuko  jis ir
visiems nuoširdžiai padėkojęs, ypatingai tiems  su kuriais buvo pasisveikinęs birželio rytą  iš kompiuterio ekrano, tai buvo tikri Geležėlio  bendražygiai, kuriais jis didžiavosi. Įsibėgėjo ir įšoko į
atitemptą senovinės Kosciuškos laikų patrankos vamzdį.  –Komisare-, sušuko Geležėlė: -Su meile dabar
atlik kitą pareigą,  uždek dagtį, – ir vėl sulindo  į vamzdį. Palauk  iškišo galvą;- Atsakai savo garbe ir
generolo  lampasais.Girdi -? Jis vėl sulindo. tik kyšo Indiano Džonso dovanota  peršauta skrybėlė.Komisaras pakėlė ranką su fakelų ir iškilmingai prikišo prie patrankos  knato. Staiga  išlindo
Geležėlė  ir kad sušuks:- Ramtadrilieti,  armonika RAMTADRYLE-LYLE, pradėkit  Sudie mielieji.
Vos spėjo sulysti atgal, kai pasigirdo  kurtinantis  šūvis ir Geležėlė kaip koks Alitos kamštis iššovė
į  padangę.Rytų kryptimi link Kauno. Padangėje pasirodė taurieji paukščiai Sakalai o visų priekyje
skrido gražus  sniego baltumo paukštis Baltoji Gulbė. Jie prisigretino arčiau vienas kito ir nuskrido
tolyn į  į tamsius debesis. Jie skrido į AUDRĄ.

Geležėlė priėjęs Aušros Vartus,nusėmė Indiano Džonso  dovanotą skrybėle,praėjo pro arką. Kiek tolėliauį Aušros vartų pusę artėjo procesija.Tikriausiai bus kokie atlaidai, pamastė jis ir atsisuko į  aukščiau      viduje visu grožių spindintį Šv. Marijos paveikslą ir persižegnojo. Akimirkai jis sustingo ir visu kūnų
pajautė paslaptingus skvarbius žvilgsnius. Jis išlėto atsisuko ir pamatė sustojusių jaunų vaikinų ir gražių
jaunų merginų siluetus. Jos buvo apsigaubusios  veidus  prabangiais šydais.  Veidų nesimatė,bet  jų
skvarbius žvilgsnius jautė visu savo kūnų. Prie šoninio įėjimo stovėjo keletas  gracingų merginų. Viena
matomai truputi vyresnio amžiaus,  stovėjo su beržinių rykščių ryšulėlių. Ant  krutinės matėsi Avino
žvaigždė. Geležėlė išlėto priėjo prie jų, veidų nesimatė, tik  skvarbūs  akių padrąsinantys žvilgsniai
maldavo įeiti į Aušros Vartu vidų. Geležėlė Jas švelniai apkabino ir priglaudė prie savo krūtinės .
Vyresnė, matomai  Motinėlė, prigludo prie Jo ir karštai pabučiavo, bet ryšulėlio nepaleido. Durys
atsidarė ir šimtmečius menančiais laiptais  Geležėlė užlipo aukštyn,pasuko dešinėn ir priėjo prie
Lietuvos globėjos Šv. Marijos stebuklingo paveikslo. Keliom akimirkom jis sustingo,išlėto pakėlė akis
ir pažvelgė į Šv. Marijos akis. Išlėto pakėlė kairę ranką ir švelniai priglaudė delną prie Marijos skraistės.
Jis drobėje pajautė keistą randą. Taip taip,štai kur Napoleono armijos kareivis, iškentęs Rusijos žiemos      šalčius    suklupo.Jis  kirto savo kardu per šį stebuklingą paveikslą,pasmerkdamas save amžiams nepamatyti
savo tėvynės ir likti pakastam Vilniaus  kalneliuose.Geležėlio prikaustytas žvilgsnis žvelgė  į Marijos
akis, o ji šiltai jam nusišypsojo ir nukreipė  žvilgsnį į  Motinėlę su beržinių rykščių ryšulėlių.  Akimis ji
palaimino ryšulėlį ir vėl jos akys bendravo su Geležėlę. Geležėlė pagalvojo, kad čia palaimino naujus
sodinukus  Lietuvos giriom.Geležėlė, dabar kalbėsim  mes apie viską. Kalbėk, o aš tave dėmesingai
  išklausysių ir tu nusiraminsi. Tavo sielai reikalingos Regulekcijos, Regulekcijos reikalingos ir tave
supantiems brangiems žmonėms.Tavo širdies balsą išgirs visų hercų  ir kilohercų dažniai. Pažvelk į savo
Tėvynę Lietuvą. Ar ji nepadarė savo sprendimo? Kurį prieš keletą mėnesių numatei? Tu Geležėlė luoši
penkiomis kortų kaladėmis iškarto.Kaip tau tai gaunasi, kad visų kaladžių koziriai tavo rankose ir
laimi ne tu vienas, o visi? Kodėl?  Geležėlė atsakė:-Skaisčioji Mergelė,Todėl, kad šeštos kaladės
koziriai yra Meilė.  Meilė, bet su šiais koziriais dar reikia padirbėti. Sunku dar žmonėms priimti šio
stebuklingo žodžio prasmę. Kai tik išgirstą šį žodį tuoj sukasi mintys apie Morčių.  Niekaip dar neišeina
palaužti mastymą ir viskas.  Na tai tik laiko klausimas. Jau gera pradžia padaryta. meilė Tėvynei, tai
jau įvykęs faktas. Dar reikia įtvirtinti kitą faktą. Tikra, nesavanaudišką išrinktos valdžios meilę savo
Tėvynės žmonėms. Kitaip, jei nepateisins žmonių pasitikėjimo,bus nušluoti kaip rudeniniai lapai po
pirmų rudenio šalnų. Tai jie turi žinoti ir atsiminti kiekvieną išaušusį rytą, nuo pirmųjų tarnystės dienų
savo Tėvynei ir visiems mieliems  žmonėms. Šv. Marija, noriu Tavęs paklausti.  – Klausk ,Geležėle,
klausk.  Geležėlė nuraudo ir nedrąsiai paklausė:  - Ar aš padariau klaidų?  Šv. Mergelė šiltai 
nusišypsojo ir  pasakė. – Ne, Geležėlė, niekas iš jūsų nepadarėt  klaidų, Niekas. Atsiminkit visi ir Ji
nužvelgė visus susirinkusius žemai lauko pusėje.  Tu,  Geležėlė, truputi skubėjai , o visi kiti nekantravo.
Atsiminkit visi, kad Jūs  esate tik Žmonės ir šiek tiek pavargotę,  nes perdaug skubėjotę,  užmiršę
apie Meilę kiekvienam jus greta esančiam žmogui. Atsiminkit tai visam  gyvenimui, ir jus niekada
neaplankys baimės jausmas. Jūs niekada nepralaimėsitę, niekada ir bus visiems lengva ir gera gyventi .        Rotušės aikštėje Komisaras su savo partneriais, prižiūrėjo vykdomus pasiruošimo darbus.
Nuo Prezidentūros buvo atgabenta Kosciuškos laikų patranka, prieš  Rotušę buvo padaryta erdvi
iškilusi  aikštelė . Kažin kas čia bus. Gal kokia Mugė?  Nuo Aušros Vartų  artėjo jaunų  žmonių
  tvarkinga minia. Vaikinai  rankose laikė besisukančias malūnėliu Ramunes, o merginos rankose
laikė Baltas Lelijas, o  Motinėlė nepaleido iš rankų  palaiminto ryšulėlio. Geležėlė  Spartėtišku
žingsniu ėjo visų priekyje, bet nesišypsojo, o buvo daugiau dėl kažko susirūpinęs. Jis buvo priėmęs
negailėstingą sprendimą sau. Tai turi  nuimti visą įtampą tvyraujančią Valdovės  dvare ir pilyje.
  Geležėlė  skubėjo į pagalbą savo ištikimiems draugams. Jis visada spėja, bet  galutini sprendimą
apsispręsti turės priimti ne jis,  o Jo  pirmoji mokytoja.      PRATĘSIM

Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.

Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.      Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.      Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.      Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.      Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.      Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.      Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.      Geležėlės partneris ir bendražygis Pasagėlė perleidęs savo  popieriaus fabrikėlio akcijas į patikimas Kultūros ministerijos rankas išėjo atlikti kitą Geležėlio nurodytą užduotį.. Perėmė iš jo santechniko patyrimą ir darbavosi su prijaukintais kurmiukų eskadronais Vilniaus ir apskričių  centrų  požemiuose.
Atlyginimas buvo menkas,todėl dar reikėjo  imtis papildomai darbelio, nes vaikučiai lupytėm čepsi, o ką gali duoti? Stiklini ledinuką ištepta medum? Pagal Analitiko rekomendaciją įsidarbino laikinai Komisaru  Vidaus reikalų ministerijoje, operatyvinėje grupėje.
  Na ,vieną kartą susimarkstė su Geležėle. Taip ir merkia vienas kitam, kai tik kr likimas juos suveda atliekant operatyvinę užduotį.
      Pavilnės gaidžiai jau buvo du kartus pagiedoję, kai prie keistos bažnytėlės vartų, sucypė stabdžiai
ir iš ,,Džipo” iššoko komisaras su savo partneriais. Pirmas ištikimasis keturkojis Rokis. Komisaras timptelėjo kanapine virvę su varpeliu,bet niekas neatsiliepė. Antra,trečia. Tyla. Du partneriai atsistojo
keturiomis vienas ant kito. Rokis įsibėgėjo,  at nugaros ir per tvorą, tik  Au....Komisaras  įsibėgėjo ir
tik Hopa.. O likę partneriai  Ajai... Geležėlė atidarė vartus ir įleido savo pamainos partnerius.
Paklibino ąžuolines duris, jos girgždėdamos atsidarė ir pro jas iššoko riebus juodas  Kaukazo katinas.
Akys tik sublizgo, o pusę  žemaitiško,, užkulo”  vis viena nusinešė.Komisaras įėjo į vidų, buvo tylu kaip požemiuose,  ant grindų buvo ištampytos ,,Tarybinės  sasyskos”. o iš pravirų  tualeto durų girdėjosi  keistas kalenimas. Na, ne kaip geniukas į medį, o kaip kaulas į kaulą. Gal gandrai apsigyveno? Geležėlė atsargiai prižirkliavo ant pirštų galų aukštai kilnodamas kojas, vieną akim pro durų staktą žvilgt. O Dieve. Sargas sėdi ant sosto ir kalena dantimis. Kaukšt, kaukšt,kaukšt....
      -Kas tau? Ar sušalai vidury vasaros? Tas nė žodžio,  tik kaukšt,kaukšt...Dreba kaip Dominykas.
Šuo  Rokis puolė į koridorių gilyn  pro darbelių  ,,galeriją” į palatą. Komisaras vos ne pritūpęs iš paskos. Atidarė duris,pamatė keistą vaizdą. Vieno surišto paciento nėra,du linguoja, o trečias guli ir
žindžia kažką. Kas tai? Atlapausio  Analitiko vietoje guli ,,generolas” ir žindžia raugintą agurką. Na jau nebe agurkas, o liekanos. Komisaras  užsidėjo baltas pirštinaites ir atsargiai ištraukė likučius. Gulintis sučepsėjo lūpomis ir patenkintų veidų ,atsuko nugarą,  pradėjo knarkti.      Reikalas rimtas. - ,,Komisarę” Roki uostyk.  Tas priglaudė nosį prie grindų  ieškoti  pėdų kvapo.
Kas čia dabar? Šuo pradėjo čiaudėti kaip per kokia slogos epidemiją ir ne iš vietos.      Imk pėdas, imk. O tas linguoja galvą, čiaudo ir ne iš vietos. Ne ir viskas. Pablūsti galima.
Kas beliko daryti komisarui. Tik surašyti protokolą ir pateikti savo vadovybei ir Sveikatos ministerijai.
Reikia dar paskambinti į  Saugumo departamento ,trečią ypatingąjį skyrių ,budinčiam dispečeriui.        Na o Geležėlė, saulei pakilus per  porą pirštų  tuo laiku žingsniavo palei senojo Vilniaus  Ginybinę sieną. Štai ir Aušros Vartai.

- Kas čia dabar?
Per patarnautojo batus nubėgo šiltas gelsvas šaltinėlis. Geležielė prilaikė tarnautojo ranką ir, tep tep, nuvedė prie gotikinio lango.
-Analitikai! Padėk! Greičiau!Paimk už rankų!Keliam ant palangės!
Ir patarnautojas, stiprių rankų pagalba atsidūrė ant palangės. Šaltinėlio srovenimas dar tesėsi keletą akimirkų.
-Analitikai!Atnešk nuo stalelio atvežtą "studentui" flakonėlį brendžio. Nukirpk "soskės" galiuką.
-Pala, nukeliam ant žemės.
Geležielė ištraukė iš burnos agurką ir brendžio flakonėlį sugirdė patarnautojui, kaip vienos dienos veršeliui. Geležielė tarė:
-Na, ne pulkininkas, bet mes tave paaukštinsim generolu. Paėmė nuo stalelio 2 žalius kiaušinius, nurengė baltai pilką chalatą ir plojo per pečius po vieną. Geltonas ištaškytas trynys sužibėjo aukso žvaigždutėmis ant stambių patarnautojo pečių.
-Analitikai!Daryk langą!- suriko Geležielė.-Ai, kad jį galas!..Grotos!
-Kuris aukštas? Ar devintas?
-Ne ne devintas,pirmas.
-Še tau, nesigavo.O galėjo būti kitaip.Gerai,Analitike, vedam jį ant tavo narų.Paguldom ir užklojam.
Patarnautojas visu ilgiu išsitiesė ir buvo šiltai užklotas.Į pražiotą burną Geležielė atsikando ir įstatė kitą raugintą agurką. Analitikas paėmė dar vieną kiaušinį, uždėdamas "generolui" kokardą.
Ką darė du likę "studentai"?
Vienas išpūtęs teleskopines akis lingavosi aukštyn žemyn,kitas kilnojo trūkčiojantį savo smakrą kairėn dešinėn, aukštyn žemyn ir buvo panašu,kad jis buvo visai pasimetęs. Geležielė užsivilko chalatą, o Analitikas paėmė nuo stalelio stipriųjų pipirų pakelį, išbarstė ant grindų.Tai bus prieskoniai komisaro šunims, kad žinotų kaip pipirai kvepia. Atsisveikinant pacientui su teleskopinėm akim,užtepė jam akis lydytu šokoladu ir su Analitiku išėjo į ilgą tamsų koridorių. Stumdami vežimėlį jie ėjo link išėjimo. Ant sienų buvo iškabinėta pensiono gyventojų darbų parodėlė su autorių autografais. Kaip gražiai vašeliu išmegzta servetėlės, išmarieškuotos nosinaitės baltos, krakmolytos. Ir po kiekvienu užrašas: Inteligentas Nr.1,Inteligentas Nr.2 ir t.t.
-Gražūs darbeliai,-pasidžiaugė Geležielė artėdamas prie išėjimo patalpos.
Už kampo jie pamatė atviras tualeto duris.Ant unitazo kalendamas dantimis sėdėjo prižiūrėtojas,o ant grindų bėgiojo juodas blizgantis kurmiukas. Geležielė suprato, kad kažkur arti darbuojasi jo partneris santechnikas. Geležielė pasilenkė, švelniai paėmė kurmiuką ant delno, suvyniojo į nosinaitę, įsikišo į užantį ir išėjo pro nesaugomas duris.Išėjus į kiemą nusijuosė bizūną, stipriai apsuko virš galvos ir bizūno galas apsivyniojo storą medžio šaką virš tvoros. Analitikas pirmas kaip lynu užsliuogė aukštyn ir peršoko tvorą. Geležielė stipriai įsibėgėjo, atsispyrė bei kaip sūpuoklės išmestas peršoko aukštoką tvorą ir nusileido vos nepertrenkdamas Analitiko. Keliais pabangavimais Geležielė nusitraukė bizūną nuo šakos,atsiveikino su Analitiku.Analitikas nuėjo į dešinę Vilnelės link, o Geležielė lėtu gladiatoriaus žingsiu nuėjo į kairę, senamiesčio pusėn, link Aušros Vartų. Senamiesčio bažnyčių bokštus nušvietė pirmieji saulės spinduliai. 
PRATĘSIM...

Apie garbę ir orumą  (5)        Apie gyvenimo realybę..

...
    Palatą apgaubė paslaptinga vasaros naktis.Vakaro ir ryto aušros susitiko trumpos va      Apie garbę ir orumą. (5) iš gyvenimo  realy bėsaros naktyje  Vos pradėjus švisti, už palatos durų už palatos durų pasigirdo  skubūs žingsniai. Durų spyna spragtelėjo, atsivėrė durys ir į palatą įėjo žilų garbanotų  peruku juoda mantija apsigobęs siluetas. Įdėmiai apžiūrėjo ant grindų pasienyje gulinti suvaržytą Geležėlę.Kietai , ,,užmigdytas” pacientas gulėjo ant nugaros, stipriai knarkė atmetęs smakrą  retkarčiais čepsėdamas lūpomis.,, Jam sapnavosi neįprastai keistas sapnas”,kuris vyko šią akimirką toje pačioje palatoje.Siluetas priėjo prie gulinčio ,,teleskopinėm” akim paciento, lengvai palietė jo ranką. Šis akimirksniu išstūmė aki ir atsisėdo. Norėjo jau  linguotis ,bet pamatęs naktinį svečią, sustingo ir tarė:   
- Pagaliau atėjote advokate.
- Atėjau, tyliau, kalbėsim trumpai ir konkrečiai.
- Gerai, supratau.
- Duok- penkiasdešimt.Duosi daugiau, man bus geriau.Penkiasdešimt gabalų. Supratai?- Akių teleskopai
iššoko ant kaktos. siluetas dviem pirštais sustūmė akis.
-Penkiasdešimt gabalų ir tu gaidžiu negiedosi, liksi ožiu.Sutinki.
- Sutinku, O  palaimą.
- Tada priimk nauja svečią, paspaudė alkūnę ir išslinko pro duris. Į jo vietą kaip grėsminga šmėklą lietu žingsniu įrioglino  pilkas skrybėliuotas siluetas, kaip du vandens lašai panašūs į sausio 13 dienos įvykiuose užfiksuotas, šviesios atminties latvių žurnalisto- televizijos  operatoriaus i kadrai.  Jau  po savaitės
jis  buvo mirtinai sužeistas  OMONO, šliauždamas  Rygoje aikštės grindiniu užfiksuoti kadrai įtraukti į  Latvijos žurnalistikos aukso fondą. Taip, labai panašus, žmogus iš  praeities, iš demonų pasaulio.        Geležėlė vos, vos pravėrė akis ir įtemptai klausosi jų pokalbio,nenutraukęs miegančiojo knarkimą, ir dar karta sučepsėjo lūpomis.
- Tavo pasirinkimas priimtas. Prakalbo svečias. Tu įtrauktas į slaptą ,,Mirties eskadrono” sąrašus, ir vykdysi
mano slaptus nurodymus. Štai tau instrukcijos ir ryšių priemonės.  Su instrukcijom susipažink ir sunaikink. Nuo šiol, tai yra tavo pasirinktas kelias visam likusiam gyvenimui. Supratai?    -Ja,taip,gerai supratau, šefe. O  ką reikės daryti?
      -Viską ką  įsakysiu,  bet kada ir bet kur, Latvijoje, Prūsijoje,  Gudijoje, bet kur ir bet kada. Būsi ne vienas
neišsigąsk. Jūsų yra pakankamai vykdyti slaptom diversinėm operacijom. Pirma užduotis  kaip ,,Salagai” bus
nesunki, bet pradžiai jums užteks, kad suprastum savo gyvenimo prasmę . Vyksi į Gudiją ten sutiksi savo bendrą. Susitiksit  bendrininką viename iš viešbučių. Toliau bus viskas pagal instrukciją. Po užduoties įvykdymo išnykstate  kaip  kamparas ir  sugrįžti į dislokacijos vietą, tai yra čia.  Čia būsi nepasiekiamas. 
Tu geras vaikinas,gražuoliuk, viską supratai. Iš silueto plačios, patenkintos šypsenos sužibo metalinio  plokštelė gomuryje,  mėnesienos šviesoje  sužaibavo pensnė stiklai. 
    Pacientas buvo sustingęs ištiktas šoko ir tik lingavo galvą, duodamas sutikimo ženklą. Siluetas paplojo per
petį ir  tyliai išėjo pro duris, nusispjovęs ant Geležėlio.
    Po valandėlės pasigirdo  koridoriaus  gale artėjančio vežimėlio neteptų ratelių girgždesys. Artėjo ankstyvųjų
pusryčių metas. Geležėlė  įtraukė pilvą, padarė keletą pabangavimų, atpalaidavo raumenis ir ištraukė rankas iš
varžtų. Bizūną pasikaišiojo po marškiniais, iš nosies išpūtė tabletę į ranką ir atsistojo visu ūgių  per gerą sieksnį  nuo durų.  Prabudę pacientai tai stebėjo įsižioję ir linguodami. Durys atsidarė ir stumiamas vežimėlis
su  pusryčiais įriedėjo į palatą.  Tarnautojas pamatęs stovinti priešais Geležėlę ir sustingo, išsižiojo ir jau buvo
besvyrąs į priekį virtimui, į jo burną  įkrito  ,,gliukozės” tabletė, iš stiklinės duota skaniai atsigerti ir burną
įkištas raugintas agurkas.  Kas čia dabar?      Pratęsim.

Komisaro  ,,Džipas” išniro iš girios,  išvažiavo į Molėtų- Vilnius plentą ir nuvažiavo į sostinę  Vilnių.
  ,,Galėtų pakeisti duslintuvą, o gal taip reikia?”- pagalvojo Geležėlė ir atpalaidavo raumenis, iškvėpė orą
  iš plaučių, pritraukė pilvą, pabangavo ir lietai ištraukė vieną, paskui antrą ranką. Atsukęs bizūno koto gale
bumbulą, ištraukė kietą titano metalo trumpa tribriauni durklą, staigiu smūgių pradūrė bagažinės  dugną,
padidino angą tiek, kad galėtų iškišti nosį  ir įkvėpė tyro, kelio  asfalto dangos kvapo vasaros oro. Durklą
vėl įstatė į kotą, užfiksavo ir rankas vėl sukišo už raiščių, taip kaip buvo. Kol važiavo iki sostinės buvo
laiko  apmastyti apie šviesios atminties rašytoją Baris...čių. Geležėlėj pasirodė visa tai labai artima. Gerai,
kad turiu stiprią  ir mylinčią širdį. Naktinis miestas pasitiko tyliu gaudesių. Posūkis kairėn, dešinėn,
Mindaugo tiltas, akmens grindinio danga, vėl kairėn, keli malonūs pabangavimai, vėl dešinėn tiesiai ir vėl
posūkis. Taip pradeda aiškėti kur važiojame. Atsivėrė vartai ir ,,Džipas’ įvažiavo į kiemą su keista   
bažnytėle. Komisaras patraukė varpeli su kanapine virve ir atsidarė antikvarinės, seno ąžuolo sunkios durys.
Į kiemą išėjo  dar trys augaloti  pilkai-baltais chalatais tarnautojai. Atsidarė ,,Džipo” bagažinės dangtis ir
tarnautojai pagriebė Geležėlę kaip bulvių maišą , nugabeno į patalpas. Vedėjas  prikišo ranką
prie  Geležėlės burnos ir  įkišo į burną tabletę,panašia į  gliukozės. Nunešė į celę ,vadinama palata.
komisaras Geležėlę palydėjo iki palatos ir atsisveikindamas, lengvai paplojo per petį ir gudriai geraširdiškai
  mirgtelėjo. Geležėlė tai suprato kaip padrąsinimą.  Komisaras buvo neblogas žmogus, Geležėlio pamoką
jis priėmė nuoširdžiai  kaip linksmą pamoką, kuri jam pravers tolesnėje tarnyboje vardan tiesos ir
Lietuvos  žmonių saugumo. Geležėlė nakčiai patalpino tarp kelių senbuvių. Tablete jis nenurijo,  o
liežuvio galiuku nustūmė į nosies ertmę. Suvaržytas odiniu bizūnų personalui  Geležėlė nekėlė  jokios
grėsmės, o jis pats taip pat jautėsi pakankamai saugus. Durys užsitrenkė, rankenos iš vidaus nesimatė.
  Vienintelis šviesos  spindulys skverbėsi pro siauro gotikinio lango grotas. Mėnulio pilnaties prieblandoje,
naujas pacientas apžiūrinėjo erdvę, kurioje reikės praleisti nežinia kiek, su nežinomais likimo,,draugais”
Taip, jų čia trys. O kas gi ten sėdi kampe ant narų? Pala, pala. Ar ne Analitikas tik būsi? Mat kur tave
ištrėmė aną vakarą? Štai kodėl tu neatsiliepei- žurnaliste? sėdi nuleidęs ausis, ramus ir žiūri į Geležėlę.
O kas antras čia  sėdi? Smakrą tik kilnoja  aukštyn žemyn,kairėn, dešinėn, vėl aukštyn. Nurimsta, o po kiek
laiko vėl ir dar ant rankų odinės apyrankės. Tikras debilas. pasirodo jis buvęs policininkas.. Jis  neleistinai
suklydo tarnyboje su nepilnamete.  O kas trečias? Akis tik varto, o jos kaip akvariumo žuvyčių rūšis, su 
teleskopinėm is akimis.  Tik išstumia, pavarto, kairėn, dešinėn, vėl įtraukia,  ir pradeda linguotis kaip koks
linge. Tik lingu, lingu.  O gražumas, akys išlindo , žiūri viena į kitą  pasiglostė pasivalė viena į kita.  Kaip
jam tai išeina? O, žiūri į skirtingas puses. Nu tipas.  Pasirodo jis  kelių policininkas, tik kitaip jam gavosi.
  Žemaitijoje skutamuoju mašinos skridimu vaikučius  nuskina. Ne po viena  , o po trys.  Nori būti nekaltas,
nes yra durnas.  Pagaliau nustojo linguotis ir užmigo, bet akys  žiba.        Palata aprimo, tik kažkur kampe pasigirdo tylus pelytės šnarėjimas.

Komisaras miklina ranką, Nelabai sekasi, stipriai pliaukštelėjo per savo užpakalį, pasitrynė delna ir patrynė, uždėjo kompresą.
Geležėlė kasinėja jo partnerio Rokio paauses. Tas  patenkintas,
nuleidęs liežuvį per šoną tarp dantų, priekinėm kojom patrepsi. Patenkintas ,,komisaras" Rokis.    - Na,komisare, gal užteks. Kertam lažybas.
      -Kaip llažybas? Kokias lažybas?
      -Užgęsinti žvakes. Žiūrėk. 10 žvakių. Jas užgęsinti. Aš 
su bizunėlių, tu su savo ,,Beretų"
      - Įdomu.Pabandome.
      -Kas pirmas. Gerai nesiginčisim. Paparmali-izarmali- ir- pradedi-tu.  Taip, man pirmam. -parodė pirštu į savę.
      -Kalvi Rokai, uždek žvakes,vaikinai stojatės į tarpus tarp žvakių, o,  dar viena tuščia vieta, stokit komisare.Visi nugara  į mane. Taip, pradėsim po pirmo mano šūvio.
      Geležėlė apsuko bizūną virš galvos ir stipriai pliaukštelėjo,
  na, ne pilna jėga.-Pradedu.  Tik cikt,cikt cikt, kaip lėtai einantis laikrodis nusegė visas 10 žvakučių.  Ajajai ,viena pavirto. Matomai  silpnai buvo prisegta prie kaladės. - Komisare, turi šansą laimėti.  Atstumas tas pats, per bizūno ilgį.
    Kalvis vėl uždegė žvakes. Geležėlė atsistojo į komisaro vietą.
Vaikinai išbalo. Rankas visiems už nugaros, delnais į šūvio pusę.
Na, panašiai kaip trisdešimtųjų metų Keturi komunarai.    - Komisare pradedame. Ir vienas, du, trys......dešimt. Ir ....dešimt zuikio uodegėlių įkrito į vaikinų delnus.  Geležėlė atsisuko į komisarą, plačiai iššiepęs dantis, vaikinai išprakaitavusiom kaktom,išlėto taip pat atsisuko. Geležėlė savo delne suspausta  ,,kulką" zuikio uodegėlę paėmė ir sudegino žvakės liepsnoje. Vaikinai  atkartojo manevrą ir džiaugsmingai
  sušuko:  -Aš nebijau. Mes nebebijome.  Nieko nebijome.
      Kelyje į  dvarą,  posukyje sukeldamas dulkių debesis riaumuodamas įlėkė komisaro dviejų partnerių atvairuotas ,,Džipas"
ištraukė iš  duonos. Sulingavo amartizatoriai ir iš jo iššoko du bravus partneriai.  Truputi kliši, matomai nusėdę nuo žirgų, kaire ranka prilaikydami kokardas, o ką ten jie dar laiko? -Rokai ką je ten laiko rankose? Ar  agurkas, ar bananasi?  - Panašu, kad bananai.-Žiūrėk vienas slystelėjo,ne,ne nepavirto. Lankstus.    -  -Vaikinai, skirstomės,ir Geležėlė nėrė į dideli skrusdelyną, ėmė raustis kaip kurmis. Komisaras rodydamas pirštu į skrusdelyną mygčiodamas -Ji-ji-ji, čiu-čiu-čiupkit. Suriškit. -Kuo?
- Nežinau. Va,va jo paties bizūnų.
    Geležėlės kojos dar matėsi išlindusios iš skrusdelyno. Griebė ir uždėjo antrankius. Jis bandė dar vieną kulną datraukti iki blauzdos, bet čia jau komisaras išsitraukė mikro suvirintuvą ir privirino prie kulno nuospaudų. Viskas geležiuk, viskas. Tu jau mano. Iš skrusdelyno Geležėle ištraukė kaip kamštį iš gero
Prancūziško vyno butelio. Komisaras net nurijo. Na ir prasidėjo. Be didelio jautrumo, bananais tik užsimojo, virš galbos,virš pečių,
bet staiga komisaras sustabdė partnerius, liepė savo  keturkojui
partneriui ,,Rokiui' -Paimk,paimk. O tas ne iš vietos. Atsuko nugarą ir linguoja galva. Ne ir viskas. Komisaras palingavo galvą,
šyptelėjo ir liepė Geležėlę surišti juo patės bizūnų. Partneriai surišo jį ,  nutempė prie ,,Džipo" atidarė specialią bagažnėje imontuotą dėžę ir įmetė kaip koki bulvių maišą. Tik pasigirdo duslus , kaip Labanoro girių tuščio bravaro katilo skambesys ir
užsitrenkė bagažinės dangtis. Džipas  padidinęs greiti
dingo  naktyje.

Komisarą sudomino Geležies bizunėlis. Atsipalaidavęs, priėjo
prie jo. ir paprašė parodyti. Geležėlė padavė komisarui pabandė
apsukti virš galvos, bet nepasisekė. Apsivyniuojo kaip drūgęlio
kokonas. Geležėlė padėjo išsipainioti iš bizunėlio. Parodė kaip valdyti neįprasta komisarui, valdymo priemonę. Imkit taip kaip balerina ar gimnastė. juostą Staigiai sukit su ranka ir su riešu,staigiai ir labai greitai. Atsiprašau ,komisare, jums trugdo emunicija duokit palaikysių.  Paimkit, palaikykit.  labai įdomus jūsų botagėlis. Man labai patiko. Reikėtų rekomenduoti  Lietuvos ūkininkams. Labai narus,kaip gyvatuks.  Ir aveles gali pagauti, ir bieganti nekadėja.
Tik per kojas, apsivyniuoja , pavirsta, belieka tik su juo pačiu surišti,
imi telefoną, ar pulteli ir praneša man. Na žinai tikrai geras ginklas kiekvienam kaimę gyvenančiam ,ar stambesniam ūkininkui
ar  bėdžiui trihektarininkui. Ir koki Šūvi gali išgauti. Nei ugnies nei dūmų, o koks perkūniškas trenksmas.  Vakarais išeini pašaudai, sukeli apylinkėje audrą , virš kelių seniūniju ir visi plėšikai ir diversantai  nutols į gretimas  apiylinkes. O ten vėl perkūnijos trankosi. Kur jiems dėtis, Belieka pasidaryti gerais, arba emigroti.  O kur sakyk tu man, kur. Gal į Neapoli,  į Korleonę, pas
Volponę.  Bet ,kad ir ten baigia visus išsklaidyti. Neturi jokio
paliūdijimo, kad esi geras Malūnininkas. Ir kraujo grupė neatitinka,
kas gi rįšis tapti Krikštatievių. Prasti laikai atėjo Lietuvos miestelių, ir laukų ,,Kaubojams"  Į Airija, Į Škotija pas kalniečius,
Ne, ten  ten  ,,negaditca.  Savų turi. Beto baisus lietuviškai- rūsiškas akcentas. Ne ne,  ,,Negoditsa".... Užsisvajojo Komisaras... Piešia ateities nuostabius, spalvingus peizažus, Įraudo,
  net ne pastebėjo, kad Geležielė mirktelėjo kalviui Rokui ir  iš
,,Bereto" mikliai  išspyrė  šovinių apkabą , įdėjo kitą, savaip paruoštą ir įdėjo į dėklą ,kaip niekur nieko. Giria Komisarą, kad jam  labai gerai sękasi.Minutėlė viena kita ir galės bandyti žvakutęs gęsinti.  Dar tegul pažaidžia ir pasvajoja kaip vyresnybė
skirs  paukštinimą,  laipsnį suteiks, o gal ir generalinių?
Komisarui ištikrūjų,  žvilgsnis  jau gaudė plešikus, o jų nebėra. Kažkur dingo.  O pabaidytas trenksmų  plešikas , spjovė ant kairiojo delno, su dešinės rankos briauna trinktelėjo,į kairę plaštaką,seilių burbuliukai  parodė kryptį.  Teisingai. Kryptis Kėdainiai. Į ,,Agurchicho",  Jaunųjų Leiboristų partijos steigiamajį suvažiavimą.  Komisaras gražiai žaidžia. Neblogai sekasi.Oo.Kas gi atsitiko?  Ai- šūvis nesigavo. Susimezgė  mazgęlis.  Nieko. Atmegsim. O Geležielė kalbasi  su kalvių Roku.  Prisiminė  Kalvio
Ignoto teisybę.  Kaip tau atrodo, Rokai? Ar  šioje teisybėje mes
negyvenamę jau devyniasdešimt metų, Na atmeskim dvidešimt
tarpūkario metų?  Rokas atsakė: Aš  apie tai nuolat mastau,
ir visiškai  sutinku  su tavimi, Geležielė. Visiškai Tau pritariu.      PrATĘSIM .

Spaudos pranešimai  labai  neramina  Geležielę.  Nusprendė padėti  žmonėms  ir  ryžosi  netikėtam  ekspermentui.  Nužiūrėjo
pusiau  apleistą  dvarą.  Įsikūrė ,  na  ir  išėjo  įsidarbinti pas vieną stambų  ūkininką.    Kažkokie nekadėjai  pas jį  išnuodijo  karvutęs. Buvo    toks atvėjis. Mielai  jį  priėmė. Pakalbėjo  apie
šį  bei  tą,  reikia  juk  žinoti  aplinkybes.
    Prisipirko  daug degtukų,  dvare rado  storoką  vamzdį, vieną galą užplakė ir užlenkė.  Rado    tokia  di-i-i-i-delę  vinį
    taip  pat  užlenkė.  Į  vamzdi  pribėrė  daug, labai daug  degtukų sieros.    Viską sutrynė,  įstatė  lenktą  vinį  ir įtaisė  stiprią spyruoklę.  Na,kad    būtų smūgis. Padėjo prie  didelio
akmens.  Nuėjo į dvaro rūmus,  pasiėmė  ,, čebano"  bizūną
    Toks  ilgas ilgas ,  4 kartus reikia  pilnai rankas ištiesti.  Trijų
sieksnių.  Kotas trumpas, na  nuo rankos pirštų galų iki  alkūnės.
O  bizūnas  pagal  kotą  storas,  oda  perpintas,  kaip  smauglys ,o  pats  galas  jau plonas    kaip  paršelio  uodegytė.
  Galima  manieže liūtus tramdyti.        Geležielė  ant ilgo suolo  uždegė  10 žvakių  na  ir miklina ranką.
atsistojo atstumu per  bizūno  ilgį  ir  tik pliaukšt,  žvakė ir  užgęsta, pliaukšt ir užgęsta.  Taip  keleta  kartų.  Atsibodo  pačiam  žvakes deginėti.  Stipriai    apsuko bizūną  virš galvos
ir staigiai patraukė. Toks  stiprus  šūvis  gavosi,  kad  netolėse  gyventojai  prie langų  nuosis prikišo,    bet  išėjo  tik vienas-
Kalvis  Rokas. Pažino jis Geležielę.  Kažkada  iš jo  pasagas  kalė  ir  žirgus  kaustė.  Apsikabino paspaudė  rankas.
    - Na Rokai  deginėk  žvakutes,  o  aš  gęsinsiu.  Sutarė.  Taip ir temti pradėjo.  Geležielė  paėmė akmenuką  ir  metė  į sulenktą  vamzdį  prie akmens.  O  Dieve.  Koks sprogimas.
Kaip  per  didžiausią vasaros audrą  su žaibais ir perkūnais.
Prisimenat. Kaip  baisu. Dabar  vakaras  nuostabus,  nei debesėlio.  Kas  tai? Iš  lieto iš namų  išėjo  keletas drąsesnių
Vyrų,  o  pirštai sukišti į ausis.  Priėjo  . 
  - Atsikiškit pagaliau ausis.Kas jums atsitiko?  Kažkas  Jūsų gyvulius naikina, o  jūs  ne krust.  Kas  jūs pagaliau ęsat?
Savo turtą negalit  apsaugoti?
  Tolumoje  kelyje  pasirodė  dulkių debesys.  Kas  tai?
  -A - mūsų  įgaliotas  komisaras. Pagaliau  atvažiuoja.  Nuokalnėje  mašina  kažkaip  keistai  staigiai sustojo. Užpakalinė  dalis pakilo į  metro  aukšti.  Kas  tai.
  -Aaa-    Įklimpo.  Į  Duonelę įklimpo.  Kažikoks  kepėjas 
buvo išvertęs  į kelio    duobę.  Na  komisaras  ir įklimpo  į ją.
  -  Žiūrėk  Rokai  ,  kažkas atbėga , priekyje  didelis  šuo.  Matosi  kad abu  pikti,  Kaip tau  atrodo?  Kas  čia dabar būs?
  Bėgant  į nuokalnę  matėsi  komisaro galva,  bet  staiga  galva
  dingo    pasimatė kojos.  Po  kelėtos minučių  vėjalis atnešė
Pavasario  ,, organikos "  miešlavėžio  kvapą.  Pagaliau  pasirodė
galva,visa  raudona.  Jis  artėjo  kaip debesis, tik  brauko 
batus į žolynus  kaire, dešinę, išorę, vidu .Oooo  kvapas    niekur nesisklaido ,  dar  labiau.    Ūkininkai  tik  šypsosi,  jiems  tas kvapas  įprastas,  tikras, artimas.  O  didžiulis  šuo  ką  daro?
Ką jis  daro?  Bėga    ir kilnoja  kojas užpakalines.Kairę, dešinę
Kaip tik rubęžius kairę  koją , kai ti medis dešinę ,  krūmas vėl
kairę.  Gerai  dręsuotas.  Kaip ir šeimininkas.
    -Kas  čia  Spruogo? Kas? Sakykit.
    -Niekas nesprogogo. Niekas. Tik  aš  žvakutes  gesinu,Ir viskas.-Atsakė Geležielė.  Ir apsuko  bizūna  virš galvos,
staigiai  trūktelėjo ir  pasigirdo  kurtinantis  sprogimas.
    Nusiramino  komisaras.Braukia prakaitą.  O  šuo  net  pritūpė,
    Toks  buvo  įspūdingas  šūvis.    P R A T Ę SI M