Sveiki, maži ir dideli raudonžandžiai ir raudonanosiai.....

Sveiki, maži ir dideli raudonžandžiai ir raudonanosiai.....

Su Pavasariu sveikina visus Rašyk.lt. Ppagarbiai Šturmanas Geležiė.

Vyriausias Lietuvos choro dirigentas maestro Kristoforas paskutiniu lazdelės mostu akimirkai suistingo.Akimirka tęsėsi  tiek,kol grįžtantis aidas Aa-Aa,Uu-Uu ji nepasodino ant frako  kampų.Sėdi maestro kaip kok ponas ar poledinės žvejybos kankinys su meškerike rankoje.Laukia kada užkibs.Pagaliau, užkibo.Prie maestro Kristoforo prisiglaudė maestro Saulius,Gintaras,Romas,Vilniaus karininkų ramovs,Klaipėdos Jūros skautų ir Karo akademijų orkestrų vyriausėji dirigentai, maestro Giedrius Kuprelė o…juos apspito žiniasklaida su kamerom,su apartais,tik žaibuoja tik suka diskelius. Suka ir iškart į internetą per Google Pasauliui, vienėms vakarienei, kitiems pusrčių stalui,žiūrėkyt,kaip grąžu Lietuvoje. Fotosesija užsitęsė.Štai vaizdelis su Generaliniu Štabu,su ekselencijom Almute ir Valdu,Vikingu Algirdu su dviem Kleopatrom,o ir Lietuvos rytas su Respublika, sėdi kaip kokie jaunavedžiai,šypsosi,rankas sudėję vienas kitam ant rėšo.Matai visa tai ir pasidaro ramu,šilta ir gera. Fotosėsija vyko Lietuvos ir Amerikos džazo svingo burbuliukų fone. Pagaliau baigėsi fotosesija.Gyventojai ir atvykę svečiai sveikino  visos didžiosios kolicijos raitus karžygius,bendravo,glaudė krūtines ,žandukus ir… šypsuojosoi vienas kitam šilta nuoširdžia šypsena.Ant fantastiškos pakylos kilo ir keitėsi Pasaulio Muzikos Dievai.Solistai,duetai, ansambliai,Lietuvos talentai,akrobatai,šokėjai ir anegdotų Karaliai.Štai ant paukštinimo  atneša ant neštuvų keturi jauni “macharadžai “su tiurbenais, svečiai net iš Indijos vieną tipą.Šis sėdi, galva tarp kelių rankas suglaudęs ir kažką lyg tai žindžia.Gerai įsižiūrėjus ant apnuogintos nugaros matėsi panašu į Saulės baterijas ir raštelis sanskrito kalba.”Nevalgiau ir negėriau 75 metus ir gerai jaučiuosi, tik nelabai greitas“.  Kažin ,ar toks didelis gimė,su barzda.Nuosis tai labai pažįstama,plati ir violetnė.Man atrodo če žemaičiai pajuokavo.Kaž kas matė riedant vežimą po burėm nuoTryškių pusės su keistu kroviniu.Važničyčiuojo vežimą panašus į Radža.Gal dėdė buvo,gal senelis, tik su barzda ir su tiurbanu, bet dainavo lietuviškai,prisiminiau,Mano kelias,ar Dulkėtas kelias. Skamba dabar per visą pasaulį Stębi smalsuoliai  Stebuklą.Šis kas valanda pakelia galvą iškvepę, vėl giliai įkvepia ir vėl žindžiua  kažką,panašu,kad didiji pirštą.Nuostabu. Kaip laiku atvyko šis Joga į Lietuvą pačiu laiku. Visiems užteko vietos ir laiko. Orbitrai Hai Adolf,kaip koks Drakula sukandęs blusą vaikšto pabalinęs dantukus,Rūta-Krūta,Marijonas Mikuta su galūne vičius,Vytenis,ir kiti,Greitai atsigėrė Colo-colo-lololo, užsidėjo raudonas kepures ir vaikšto iškėlę lenteles su dviem nuliukais.Niekas nekreipia į juos dėmesio. Telėfonai tyli, o kaip netylės, kai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkoijos pakraščių dulka keliai ir zyzia varikliai. Visi skuba  į Klaipėdą. Komisarui Pasagėlei ir generolui Dėdei Kurmiui numatoma atlaikyti didžiulį  krūvį, kaip visą srautą suvaldyti? Vaikšto su žėmėlapiais,su matininkų sėksniais.Geležėlė žvilgtelėjo į Motinėlę ir Pukę,numojo ranka, ai,tėk to.Gerai kai yra patikimų talkininkų,būriai Lietuvos skautų, Universitetų šaulių.Pirmėji pasirodė Žemaičių “bričkos” Vežimai pakinkyti darbiniais arkliukais.Kad nenuvarginti  arkliukus įsigudrino vežimams iškelti  bures.Vėjas palankus, arklus reikia tik vairuoti, kaip paprasta,sėdi  vežime šeimyna iš septynetą asmenų ir “plaukia”su daina margi vežimai: -I Ryga,į Ryga, į cukėrkų  fabrika. Šy kartą į Klaipėdą, žodžių iš dainos neišmesi.  Nuo Vilniaus pusės atšuoliuoja Keturiasdešimt totorių, -gal apsaugos reikės?
Netikėtai dangus suvibravo ir virš Klaipėdos miesto pasirodė lėktuvų eskadrilės.Kas tai?Niekas nebuvo perspėtas,o kam? Pilotams tik žiba akutės po kaukėm , eskadrylės pakilo aukštai,ir nubraižys  baisią mirties kilpą,lai pamato mylimos panelės.Kapitonas Juozapas ir šturmanas  Gelėžėlė-Antonijus  šypsosi į rankovę. Romui Balčiūnui teko pakelti jungtinį dūdų orkestrą su bugnininklais ir atlikti kątik gimusi Giedriaus Kupre valsą “Dangus ir jūra” Lietuvos pilotai Prezidentas Rolandas,Lapėnas,Steponas ir Girėnas žavi pilotė /Analitike ar neišsiaikinai kas ji?Koks jos vardas?-Kol kas ne,vade,bet pažvelk,kokia ji žavi.Taip  Analitike. Tu teisus./ pilotas Jurgis, Lietuvos, Latvijos,Estijosir Lenkijos pilotai, iš kairės į dešinę ėmė raižyti dangų pagal nuostabų valsą. Valsą, pakejtė polkutė su ragučiais ir užbaigė Uoginskio polonezas. Baigiant pasirodymą, Prie orkestro prisijungė jungtinis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos chorai ir plačiai, galingai nuskambėjo:-Gyvoki Baltijaaaa, Gyvoki Baltijaaaa,šiandien ir visada. Amžiams.Lenkijos pilotai pakilo aukštyn į žydrią padangę ir dangaus fone išraižė baltai raudonom raidėm “Proše pani v Zakopany  2010”Pagaliau lėktuvai sukdami spirales nėrė žemyn ir nusileido Maksimos aikštelėje. Greta ankščiau nusileidusių  triejų Baltijos  šalių  lėktuvų Vėno, Jurgio lėktuvo nesimatė. Kur dabar pradingo? Tikriausiai pasuko į kajrę? Ne, niekur jis nepasuko, Štai jis,iš už pušynėlio  dešiniau, žiūrėkyt,kaip iššauta strėlė priskrido prie teatro terasos,lėktuvas staigiai iškėlė  profelerį aukštyn ir sustingo  kertančios “Kobros” būsenoje, atsidarė durelės ir su plačia šypsena iššoko pirmasis  atkurtos Lietuvos “Prezidentas”,na, nevisai prezidentas,bet visvien  šioks toks ekselencija Vytautas. Ištiesė ranka žaviai damai Grąžinai ir… įkrito į glėbį Vytautui. Pilotas Jurgis sukėlė variklio apsūkas, nuskrido ir... nusileido Maksimos aikštelėje. Kapitonas Juozapas ir Šturmanas Geležėlė-Antonijus sutiko Vytautą ir atraportavo:-Jūsų ekselencoija, užduotis atlikta. Kapitonas Juozapas irgi atrapartovo:-Taigis. Irr…viskas. Vytautas, kaip pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Savanoris ir vadas lydymas Kapitono ir Šturmano ramiais, bet ryžtingais žingsniais priėjo prieš išrikiuotus raitus Lietuvos ir jungtinės didžiosios Koalicijos  karžygių, pasisveikino:- Sveiki, kariai.-Sveiks Tamst Ekselencija.-Sveikinu Jus.- Valiooooo..Valioooo… Valioooo…. –Laisvai.-Valiooooo….Ačiū,Ačiū,Ačiū Būgnai pradėjo mušti ritmą,-Lie-tu-va.Visi suprato ir pagavo ritmą,-Lie-tu-va,Lie-tu-va.Joga iš Indijos ir tas pakėlė nuo kelių galvą, iškvėpė ir giliai įkvėpė irrr:-Lie-tu-va,Lie-tu-va.

Vytautas pagerbė karžygius ir padaręs posūkį dešinėn, priėjo prie pianino.-Kche,…che,che,…pašoksim,padainosim,Lietuvai ir Pasauliuj- Jurikai,kur tu, aūū. Jurikos nereikėjo ilgai laukrti.-Aš čia,Maestro.-Mielas Jurijau, tu pradedi ir parodai kaip visi turi šokti šiandiena,aš  ne Muzikos dievas,bet, šioks toks, norėčiau doti ritmą,pradedamę pradžiai Tvistą,ir  Bugi- vugi,tu pradedi ir aiškini visiems kaip tai yra paprasta. Vytautas perbraukė per klavišus ir pradėjo :……Su Cyp-siukais,su-šlip-siukais, šokamę šiandien visiiii, trinam  koją, trinam kitą , pritarkite  visiii.Jura viską suprato,o Šturmanas-  Geležėlė –Antonijus sukluso.Jis prisiminė,kad beveik prieš du metus, Katedros aikštėje, girdėjo šitą ritmą ir prižadėjo surengti didelę šventę.Nejaugi jau atėjo ši diena? Če pasigirdo Valdovės balsas:- Geležėlė, nesisarmatyk,tik pradėki, mes visi laukiam.Geležėlė nuraudo, pasitampė savo plieno megstą šarvinį megstinį ir priėjo prie Jureko. Jurekas davė ženkla visiems karžygiams lipti nuo žirgų ir susirasti sau porą ir pakelti kairę koją.Karžygiams nereikėjo jieškot porų,jie jau buvo susiporavę.Šioks toks Maestro Vytautas atlenkė alkūnes ir užgulo pianiną.-Su cyp-siu-kais,su šlip-siu-kais,šokamę  šiandien visiiii,trin-kim koją, trinam  kita, atsi-palaiduokimę visi. Labai paprasta, trinam koja lyg tai trintum blakę ar tarakoną,ar kukurbezdį,pereinam ant kitos kojas atkartojam,trinam blakę ,o gal šešėlį iš praeities,su cyp-siukais su šlip-siukais, ir trinam,o gal tretždali prokurorų,gal, visus kurie trugdo tau ir Lietuvai gyventi,kaloborantus,rezervistus,trinkit visus,trinkit baimę,savo negandas,-su- šlip-siukais, su klip-siu-kais, trinam koja, viena pakeliam kita trinam ,ir dirbam rankom,lygtai melžtumėt ožką ar karvutę,trinkit kojom, melžkit rankom,-Bugi-vugi,bugi-vugi. Štai antroji ‘kurmiukū ‘kopą slapti Geležėlės  agentai iš trečio skyriaus. Ant trumpų kojyčių krapšto, pakėlę priekinias kojytes melžia informaciją nuo pervedimų į Šveicarijos bankus.Užsidegė visi, visi kolicijos karžygiai, svečiai, miesto gyventojai,visi Lietuvos miestų burmistrai,vieno trūko,Žemaičiai ,Aukštaičiai.Suvalkai ir Dzūkai ir..visas Pasaulys. Apie Teatro aikštę komisaras Pasagėlė ir Dėdė Kurmis su Lietuvos skautais buvo sumontavęs didelius ekranus skirtus visiems Pasaulio žemynams. Euro-Azijos kontinentui net trys. Trancliacija vyksta tėsiogiai per palydovą. Juokauti negalima. SNN ir BBS  pajungė tele-tiltus per satelitus,kainuoja ne pigiai.  Lietuvos vyriausia buhalterė  Ingrida tik suka “Feliksą” ir bando sudurti galą su galu, o galo nesimato, o dar tas Jurgis ruošia Didžiulį sprogimą,sudrębinti Europą per Euroviziją.Tikrą bėdą parveš būdami pirmi, bet visviena palinkėkim gero vėjo.Bugi- vugi,bugi-vugi,trinam koja, trinam kita ir melžiam,-Šmiki-šmaki,šmiki-šmaki. Šokamę visiiiii, šūktelėjo Gelėžėlė.Viščiukų Princesė paleido iš krepšio visus geltonus viščiukus su Analitiku tik trina kojom ir tampo rankom, melžia orą, o viščiukai irgi tik kilnuoja kojytęs:-Cy-pu-ca-pu, nuo kojos ant kojos, Cy-pu-capu-cypu-capu-cyp-cyp-cyp.Komisaras Pasagėlė tai su Škacele trina ir tampo rankom orą. Bocmanas Krauzeris priėjo prie Ekselencijos Vikingo Algirdo sėdinčio su dviem Kleopatrom atlaužė mauzerį ,pakėlė į viršu –Pykšt-,Vikinge, Ar galiu pašokti su Jūsų dama?-Prašom, senas jūrų vilke,Bocmane Krauzeri, mes su Kleopatra-Kristina irgi pašoksim.Greta sėdėję ekselencijios Almutė ir Valdas  taip pat pakilo ir trina kojomis ir tampo  rankomis druska ir jodu prisotintą  Baltijos jūros gaivinanti vėją. Septini dideli ekranai rodo vaizdus iš Pasaulio taškų. Štai vaizdelis iš Moskovijos žemių Dmitrijus su Svėtlana apsuptas porutčiko Maksimo –Perepelicos jaunų karių trina kaire, trina  dešine koj air melžia Pamaskvio lakštingalų trėles,Ciku-caku,ciku-caku.O,virš jų galvų suka Baba-Jaga ant šloutos. Šyyyyy.Kaip ten baigsis,neaišku.Štai kitame ekrane iš Papua- Gvinėjos egzotiškai išpaišyti papuasikai trina  ir kilnuoja kojas  tampo rankom-Bugi-vugi,Bugi-Vugi,papukai stati,o vyrukams blizga dantukai, kai kas dar,su pagaliukais paramstyti irgi stati.Štai kitame ekrane iš Afrikos,sekančiamę ekrane iš Indijos,dar kitame iš Pietų Amerikos,iš Kolumbijos.Didžiulė minia taip pat,muša bugnais ir gaudo ritmą -,Bugi-Vugi,Bugi-Vugi….ooo,lange pasirodė kandidatas į Kolumbijos prezidentus Antanas Mockus.Tampo rankomis.Priešingoj pusėje buvo susirinkę  komunistaujantys opozicionieriai,kažką uosto,kažką už lūpos užsikiša.Antanas mostelėjo ranka, -minutėlė, ir per  kitą langą pasirodė du dideli žandai,pakilo nedidelis debesėlis palydėtas garso –Puf…. ir langas užsidarė. Nusileido Antanas į džiūgaujančią minią ir kartu pradėjo kilnoti kojas ir tampyti  dovanotus karštus Saulės spindulis ir pilnai atskleisti džiūgaujančiai miniai Lietuvišką dvasią.Jie skandavo:-Vivo-Antonio,Vivo-Antonio,-Lie-tu-va,Lie-tu-va.Šta i ,dar vienas vaizdelis,iš Techsaso.Seržantas –rendžeris Volkeris žiūri ir stębi, kaip muisto galvom Geležėliai dovanuoti mustangai. Amerika yra Amerika.Televizorių ekranai penkių matavimu.Rodo giluminį vaizdą, skleidžia kvapus ir dar, o stebukle, vienas ,antras, trečias žirgas iškišo galvą iš ekrano ir lyžtelėjo rendžeriui Volkeriui per barzdą.Šis patapšnojo,atsistojo ir pradėjo trinti kojom ir tampyti pro šali slenkanti  “tornadą”Pagaliau nuslinko išmęlžtas už horizonto į Arizonos ,Nevados ir Kalifornijos pusę. Dar vienas ekranas naujai nušvito ir pasirodė ant kalniuko Osama. Jis sėdėjo ant uolos ir pūtė pro automato Kalašnikov vamzdį, švilpė fleitos garsu.Apie jį susirinko  Talibai,tokie barzduoti, susiraukę,žiūri televizorių. Pamatė kaip Geležėlė davė ženkla kilnoti kojas, metė automatus, pabandė.Matomai patiko,kilnuoja,kojas ir trina padus -Fiti-miti,Fiti-miti,o veidus nušvietė šypsenos. Kai viskas pasibaigė, nubėgo apsikabinę, tikriausiai arbūzus sodinti. Matomai jau buvo gavęs Asamą  linini  maišelį su Geležėlio relikvija ir  Nesredino iš Bucharos žinią faksu.Pagaliau, atvyko pačiu laiku ir Broliai Pranciškonai iš Kretingos, iš Saulės miesto nuo Kryžių kalno ir Vilniaus Bernardinai.Kaip jie grąžiai moka kilnoti, trinti kojom,  ir męlžti…į rankovę.Cyku-cyku-baravyku.

Pagaliau Moestro Vytautas užfiksavo paskutinius akordus,Bugi-vugi  bam,bam,bam ir perbraukė klavišus iš kairės į dešinę.,brrrrrrrrrrrrrrrr.bam.Šturmanas Antonijus –Geležėlė pradėjęs šokį su Jureku iš Šančių,o spėjęs apšokdinti visas damas savo bendražyges, pabaigė …o Dieve, su Motinėle,greta  stovėjo Pukė priešais ją Dipsis,teisingai supratotę skaitytojau, ten buvau aš,Dipsis,greta dar sukosi ant smuiko futliaro kojos protezo bocmanas Krauzeris ir trynė niekadėjus tranus ir tarakonus. Rankoje  laikė iškėlęs “Mauzerį.”Šūvis ir pagaliau visi sustingo.Ant pakylos liko dar kinkuoti Jogą, svečias iš Šiaurės Indijos.  Kelias akimirkas  atsipūtęs Geležėlė šuktelėjo:-Dabar visi- pašokinėkim,trys-keturi,šokinėjam,šokinėjam tol kol nukris žemyn visas susikaupęs kamuolys iš krūtinės ir iš gomurio. Kai iškris, spirkit kad skristų  apie žemę ne keturis kartus,o tūkstanti keturis. Če ne Saliutės “ Bolšėviko kelias”-O per kur turi kristi? –paklausė Bocmanas Krauzeris Geležėlio.-Per kulnus,per kulnus mano drauge,Krauzeri,o jei tau neišeina ,gerai bus per bet kur.
Virš Teatro aikšties budėjo pilotas Zbignevas su konteineriniu medikopteriu/sraigtasparniu./ Staiga švystelėjo kampu aukštryn ir priskrido arčiau linguojančio “Čiurlionio laivo” –Kapitone,Česlovai “Palundra”- jūroje pasirodė armada laivų, panašu, kad atplaukia Turkų laivynas, ant laivų stiebų vieliavos si pusmenuliais,kaukoliu nesimato, jau leidžia plaukijančius pontonus ir jau įriasi I krantą.Situacija tikrai rimta. Čėslovas susisėkė su Kapitonu Juozapu ir  Šturmanu Antoniju. Geležėlė  paėmė į rankas mikrafoną ir sušuko: -Visi prie jūros,ramiai,šokdami,lengvais žingsneliais,galima ir klumpakojo žingsniu,bus greičiau.Bugnininkai muškit būgnus:-Bitute,pilkoji,iš kur medu nešioji, nesisukit,negaiškit laiko,pirmyn,klumpakoju,o gal žirgeliu,pirmyyyyn į pakrantę. Vaikai, sėskit ant dviratuku ir..:-Dviratuką minu, į kalną važiuoju,niekur nesustoja, patepu ratus ir toliau važiuoju.-Pirmyn vaikučiai. O Štai  ir  Monsinjoras Alfonsas varo krepšinio kamolį dešine ranka,o kaire suka Rožinį,tik varsto karoliukus,ooo… Jis  visada buvo karys. .o Bocmanas Krauzeris rimtai susirūpino,ant “Mauzerio” vamzdžio prisuko priedelį su 42 išsižiuojusiom kiaurymėm,dėl viso pikto,atsarga gėdos nedaro,užšoko ant asiliuko Antanez ir pirmas nušuoliavo šuoliais į pakrantę ,pasitikti „svečių“ patikrindamas mauzerį,ar neužsikerta,-Pykšt,Pykšt.Įšoliavo į krantinę,o Dieve,visas horizontas laivų, ir didelių kruizinių, vienas tai atplaukia atkišęs mamuto iltis, kiti mažesni,bet labai daug.Pontonai artėja visu frontu,rankose laiko panašu, kad jietys su vimpilais.Bocmanas Krauzeris nušuoko nuo asiliuko atsistojo iškėlęs atlaužtą mauzerį ir linguoja klubais:-Nebijau,nebijau,-pykšt,pykšt,pykšt į dangų. Pontonai sulietino greitį trim mazgais,pagaliau sustojo.Į krantinę jau skubėjo visas miestas,svečiai, virš galvų praskrido Estų, Latvių Lenkų ir Lietuvos liektuvų eskadrilės,Jurgio liektuvas priskrido prie didelio laivo su iltimis ir pastatė lėktuvą „Kobros „kirčiui,tik pabandykyt pas mus atvykti pikti ir susiraukę. Trrrrrr. Ant visų laivų stiebų buvo iškeltos baltos vėliavos,o ant didžiojo laivo mamuto ilčių buvo išskleistas didelis plakatas:“ Mes mylym Lietuvą,Saliam,“ o ant visų laivų  denių matėsi šokoladiniai ir išbalę besišypsantys veidai ir skandavo:-Lie-tu-va,Lie-tu-va,Lie-tu-va,Saliam.Bocmanas Krauzeris papūtė rūkstančius  mauzerio vamzdžius,įsidėjo į dėklą ir stovi drūtas įsiręžęs rankas į „strėnas“,išpūtė krutinę į dantis įsikando geležinę grandį.Šnervės tik kilnuojasi. Žiūri, ar nepamatys pas ateivius iškeltus lenktus kardus. Pilna krantinė susirinko,vietos nebėra, Geležėlė per mikrofoną sušuko:-Visi šokamę „Lombadą“ kryptis į miesto centrą, Montės prospektą. Visi susikibo vienas kitam į užpakaliukus ir nuvingiavo į  cenrą,atvykę svečiai irgi įsikibo į užpakaliukus, niekur nepaklys,o ten bus matyti.Juk tai  tik viešnagės pradžia,O Saliam, Lietuva, kaip gražu.Galva svaigsta“-Sparnuooootosios supynės, skraidyyys,skraidyyys,skraidyyyyyyys.      Lambada nuvingiavo, o išpaskos įsikibęs straubliuku nutolo drambliukas lingodamas uodegyte rašė raidės.PABAIGA    Kampanija :ErlickoPikčers.        Vaidino: Rašyk.Lt Akademija ir kiti.        Dėkuojame Istorijos muziejaus fondų archyvų sęrgėtojui      Fredžiui Bumbuliui, globėjui Orfėjui ir kitiems Muzikos Dievams.

Geležėlio Senuolis  sėdi ant žirgo balne sukrypęs kaip Šv. Jurgis ranką  prisidėjęs prie ausies, gaudo kiekvieną garsą sklindanti į erdves ,Odę Meilei,skirta visam Pasauliui.Choro murmurandas švelniai perėjo į Lietuvių liaudies melodijų pynę,nuo Ant marių krantelio, Juratės ir Kastyčio iki Linelį raunu ne viena. Čia buvo vietos ir Beržui, su plieno dalgiu ant peties,vėvėrsėlio ir upelio čiurlenimui.Vėl pragrojimas ir perėjimas į tautinių mažumų gyvenančių Lietuvojre melodijų pynę baigiant pirmąją dalį romancu:Oj tu Varnee,juodas Vanee, ko tu sukiiiii virš galvooos manoooooos .Nešk laiškelįįįį  į Pasaulįįįįįįį pasakyk,  myliu Tavęęęęę.Vėl pergrojimas su mušamųjų svingu į slaviškus,persiškus,arabiškus,kinėtiškus, afrikėtiškus,žydiškus,anglškus Ispaniškus ,pagaliau žemaitiškus: - Sakyki man kas meilė yr,kad širdi bado kap su peiles. Butent tas tekstas ir buvo atliekamas įvairiom Pasaulio tarmėm,net Australijos aborigenų ir Afrikos pigmėjų.Gal būt buvo ir kiti žodiai,tai tik mityse Senuolis niuniavo.Aišku, -žodiai buvo kiti,Jūsų,  mieli Rašikai sukurti.Jūsų.Paskutinėje dalyje buvo labai įspudigas visko junginys kuri galėjo suprasti kiekvienas į šį Pasaulį atėjęs žmogus.Aaaaaaaaa-ūūūūūūū.Tiek kiek ištraukia plaučiai pagal atitinkamą natą ir registrą. Pagaliau choras nutilo,tik aidas nuskrėjo tolyn ir aukštyn. Po labai ilgos  pauzės iš  dangaus skliauto sugrįžo aidas. Aa-Aa-Aa-Aaaaaaaaaa.Ūūū-ūū-ūū-ūūūūū. Vibruojantis grįžtantis aidas tetro balkoną  ir perdangas suvirpino nejuokais,kaip negaila,teks griauti visą pastatą.
Štai,  ši akimirką Senuoliui būtų buvusi paskutinė,jei ne Analitiko,Šturmano Geležėlės,ir Kapitono Juozapo įžvalgumas.Kol skambėjo Odė Meilej.  Komisaras Pasagėlė surado Lietuvos galiūnus Židrūną-Švarc-Savickį ir Šreką- Bleką.  Jie buvo Valdovės adjutantai,kaip dera, ant galingų sunkiasvorių mustangų.Štai jie tyliai prijojo po Teatro balkonu, susiėmė rankom už sprando ir parėmė pečiais  svyrantį balkoną, atitėsino,bet žirgą su Senuoliu tai visviena nėra kaip ištraukti. Čiurlionio  laivo kapitonas Generolas Česlovas davė įsakymą  sraigtasparnio pilotui Zbignevui pakilti  kovinių konteiner-sparnių modeliu užskristi virš griūvančio,Klaipėdėčių mylimo Teatro balkono. Gelbėjimo operacija prasidėjo.Ant trosų pasikabinusi Vytalija Katuncke, su galūne ytė,kaip koks driežas, apsijuosusi diržais, buvo priskraidinta virš teatro.Ji mikliai  perjuosė plačiais diržais nuleistius stipriais trosais žirgui per papilvę ir...visų nuostabai,- iškėlė. Skrenda Senuolis su žirgu virš Teatro aikšties, Vytalija įsirangė Senuoliuj už nugaros veidu į uodegą.Senuolis sulaikė pilotą Zbignevo pilotojamą sraigtasparnį virš Teatro aikštės riežti kalbai, bet  pirma Vityalija uždainuoja-:O Lietuvaaaa, Lietuvaaaaa,-aš skrendu,aš skrendu,Mes skrendamę. Akimirkai ji pritilo ir Senuolis Geležnykas kreipėsi į žemai surikiuotus raitelius,Lietuvos ir didžiosios Koalicijos karžygius:-Štai,Jūs, jiega kuri pakeis Lietuvą ir Pasaulį.Jūs, savo Širdies balso pateiktais eilių tekstais,pritariant kątik nuskambėjusios Odės sužavėsit  ir sujaudinsit Pasaulį.Nėra ir nebus sukurti jokie griaunamieji ginklai,nei įdialoginiai,nei su bet kokiais cheminiais  griaunamaisiais elementais.Nesvarbu kiek trilijonų ar bilijonų rublių ,eurų ar dolerių bus išleista.Visviena  visi ginklai susensta arba kaž kur,  kaž ką griauna ir žudo.Atminkit tai mano Vaikai.Tik Jūs, tai galit padaryti,Jūs, tai Lietuva. Mylėkit Ją, poselėkit ir mylėkit visa širdimi savę ir visus. Mylėkyt Gyvenimą ir Pasaulį,visada išlikit ištikimi sau ir savo kūrybinei įdėjai ir vystykit ją iki galo.Niekas negali Jums sutrugdyti. Niekas.Jūs visada turit išlikti savimi.Visada.Tada,  Jus lydės sėkmė,į gyvenimo reiškinius žvelkit giliai ir plačiai,analizuokyt, darykyt drąsiai sprendimus kai jaučiat, kad jie yra teisingi ir Jus lydės ramybė ir pasitikėjimas .Įvyks ne mažas kaip aguonos grūdelis stebukliukas kur sules pirmas pasitaikęs  paukščiukas ar viščiukas,o tikrs Stebuklas,bet, kad  tai atsitiktų, būtina viena sąlyga-Jusų mąstymas turi būti pozityviai nukreiptas į tiesą, į šviesą į viskas kas  yra pažangu.Blogiukams ir tamsos šešėliams, čia vietos negli būti. Atminkit tai.Būkit ištikimi savo asmeniui ir pasirinktam gyvenimo tikslui ir Jūs butinai surasit savę.Ta ir bus Stebuklas,kuris Jus lydės visur ir visada.Štai čia,tarp Jūsų ant eiklaus žirgo yra karys, vardu Antakalnietis,jis įgaliojo mane pagarsinti vieną  kertinę mintį, kas turi būti jūsų atramos taškas,kad skristumetę drasiai gyvenimo ir kurybos erdvėse ir džiūgintumėtę kiekvieną.Štai  jis:

„......minčių kokteilį maišau ir atsiranda toks tekstas. Tvarka  padeda judieti pirmyn...ir visai nesvarbu kokia nuotaika, koks "oras''svarbu nepasiduoti panikai ir mastyti pozityviai.Kasdien po žingsnelį į prėkį...laikas-tavo ir jis pilnas tavo svajonių.Draugai svarbūs,tačiau šeima dar svarbesnė....nes ji tavo kurinys.Padalink į tas kas svarbiausia,kas galėtų palaukti ir kas, kas bus atlikta artimiausioje ateityje...ir laikykis plano. Šiandiena tavo diena,tavo naktis...tavo laikas....būk įsitikinęs savo žingsnių tvirtumu,jeigu jau pradėjai gyventi.Rašyk savo svajonių ir klaidų knygą:piešk savo gyvenimo paveikslą, keliauk įvairiais keliais....blogis ir nesėkmės,mirtis ir nelaimės visada šalia...tačiau "neimk į žmonas baimės",o pamilk drąsą ir tada nepasigailėsi.Kad poilsis būtų pilnesnis reikia paimti pilnatvės nuovargį.Nesvarbu ką pagalvos, svarbu ką  suras.Viskas yra kelyje ir tas judėjimas nenori suprasti stovinčių ir krentančių...gali surasti naujus kelius; tačiau neverta jieškoti ramių stočių. Tavo gyvenimas  lyg plona knyga...tik įžanga ir pabaiga...o prasmingų pastraipų tiek ne daug. „
Štai kur nuostabūs ir teisingi žodžiai,kurie įkvepia gyventi ir mylėti. Didelė pagarba Tau, karžigį Antakalnieti,Ačiū,Tau, už nuostabias mintis.
Senuolis nulenkė galvą, pagerbdamas visus susirinksius aikštėje.Sraigtasparnis pilotojamas  piloto Zbignevo nuskraidino Senuolį į Teatro aikšties užribį.Skrenda Senuolis ir tyliai sau po nuosim niuniuoja apie Palvą arklį: -Koks grąžus arklys,tas mano Palvys,metų jam  tiktai,trisdešimt ir trys. Visi stebėjo gelbėjimo operaciją išsižiuoję ir nustębinti,buvo net užmiršę, kad visa tai mato visas Pasaulis Mato ir jų pražiuotas burnas.Išeivis iš Lietuvos Joške rodo Sarai Jeruzalėje: -Žiūtrėk,Sara ,pažįsti jį,juk tai Jurgis-Geležnykas iš Luokės,Uj Jurgi,Jurgi,kepurę tai iš manęs pirkai.Sara nepasiduoda:-O iš manęs pirko šukas  ir veidrodėlį.Joške:-O iš manę diržą pirko.Sara užsidegė:-O aš pavaišinau macais.Pavišinau ji ir Laibą.Joške į tai atsakė:-O aš jam nematant Laibai dovanojau lėme.....  –Ką?Ką dovanuojai?Juk tai buvo mano.Sara griebė triušio koją ir Jašai per kepurę,per pečius,vęjasi aplink stalą. O Jaša:-Uj-uj-uj Saha,Saha uj-uj.Saha,juk tai buvo senai. –O man malonu tau phiminti,-še tau Jaša,še tau.Jaša bėga aplink stalą, o Sara jam per kepurę, per pečius su zuikio uodega ,ne,su triušio koja. Staiga  Jaša apsisuko , griebė Sarą į glėbį ir priglaudė prie krūtinės,nusviro Sarai rankos su triušio koja,nugriuvo ir nurėdėjo po stalu.Viskas nurimo ir pritilo, pasigirdo po grindim, urvelyje dviejų peliukų krabždęnimas. Tai buvo Surskio ir Mauzerio  devintas vanduo nuo kisieliaus pusbroliai Ca-ca ir Ka-ka.Prieš daugely metų peliukų tėvai  traukėsi iš Černobelio toliau į vakarus per  Ženevos perskyrstymo stovyklą,įšoko į Joškės ir Saros „fanerinius čemodanus“,taip ir atvyko į Jeruzalę. Peliukai  Ka-ka  ir Ca-ca prieš dieną buvo sugrįžę iš Šiaurės Jeruzalės Lietuvoje,dalyvavo eitynėse prie Baltojo tilto.Įspudžiai dar neišsikristalizavę, todėl į ekraną dar neskubėjo. –Jaša, baik kutentis,žiūrėkim ką rodo televizorius. Abu guli ant pilvo pasirėmę rankomis smakrus  po stalu,neduok Dieve koks Kamazas su šachido diržais per langą nepamatytų ir stebi kaip Senuolis su Laiba- Vytalija nusileido ant žemės, atsegė diržus.Senuolis pakėlė ranką atsisveikindamas su visais,spūstelėjo žirgą pentinais ir nušuoliavo rytų kriptimi, į Lietuvą,link Ventos ir Dubysos slėnių. BBS ir SNN telekameros dar ilgai lydėjo ji,pritraugdami arčiau dideliu planu.Jaša ir Sara žiūri pakabinę dantis ir mato kaip kylant į kalną žirgas pakėlęs uodegą,tiksliau Laiba-Vitalija laikosi už uodegos, driogstelėjo duskus šūvis. Jaša ir Sara pajautė Lituvos ilgesį,nes pakvipo pavasariu,žirgyno aromatau.-Jaša, kaip gerai kad nupirkai televizoriu  su keturių, o ne penkių  matavimų vaizdu,matomę ne tik giluminį vaizdą,bet jaučiamę kvapus. Senuolio žirgas dingo iš ekrano,matomai nusileido  į Kartenos  miestelio Minijos slėnį. –Jaša,aš noriu aplankyti Letuva.Kaip Tu?-Aš taip pat, mieloji,-atsakė Jaša.

Kas čia dabar atsitiko?Raitelių gretos prasiskleidė,  Idijotas mato, kad Dipsis netikėtai  staigia susvyravo balne ir smigo žemyn iš balno.Kas jam dabar atsitiko? Gal įkalęs? Pakėlė dešinę kdangų, o kaire laikosi balnakilpėje. Pasiruodo jis  gėles skina. /Pažvelkit  aukščiau kampuke,fotografai nupaveikslavo ir įdėjo.Tikri paparaciai?/ Nuskynė gėlių ir įteikė po žiedą ekselencijom generolėm Dalytei,Irutei ir Rasytei. Spūstelėjo pentinais, pasivijo Valdovę su palyda ir įteikė  po vieną žieda Valdovei, Princesei,Motinėliai, Pūkei ir Škacėlei, perėmė iš jos Geležėlio bizūnėlį, nusilenkė, sulėtino žingsnį ir prisijungė prie savo  atsilikusių bendražygių. Gerokai nukapotą bizūna atidavė Geležėlei. Teatro  aikštieje maestro Romas Balčiūnas trinktelėjo iškilmingą Sutiktuvių maršą pirmiems Karžygiams įjojusiems į Teatro aikštę.Tai buvo Valdovė su adjutantais ir savo palyda,po jų svečių teisėmis įšoliavo raiti ant elnių Evenkai,Nencai,Čiukčiai,Samiai,Komiai Buriatai, Kariagai,Jakutai ir Samajedai. Iš po pakaustytų ,makasinais apautų,elnių kanopų tik žybsi žiežirbos,-cik-cik-cik. Žurnalistai kaip prisvilę, tik blygsi  ir nori paimyti intervių iš svečių, o ką je dabar gali pasakytit, tik:-Ujujujuj,ajajaja.Charašo. Ant Čurlionio laivo tik suka kameros su teleobjektyvais kaip zenitiniai pabūklai. Magadane žiūri  artimieji ir stębisi, didžiuojasi savo vaikais. Šamanai eina aplink laužus ratais ir muša bugneliais ir niuniuoja:Alla,Alla,Charašo,AllaAlla,Chorošo,och kak chorošo.Karšti geizeriai muša iš po žemių.  Į teatro aikštę  tik joja ir joja nauji raiteliai ,nebegalima atskirti kur lietuviai kur ukrainiečiai,kur gūdai kur Gruzinai,kiti kalniečiai iš Kaukazo. Daugelis susiporavę,kas su fleitom kas su bandūrom,kas ragus atstatę į dangų, nesuprasi  ar dūduoja ar gurkšnuojka,o gal viskas kartu,nes akys tik blizga.Kalniečiai tik trauko  nuo krūtinių  šovininių mietinius  cilindrus, graikiškus riešutus ir meta į šalia aikštės susirinkusių vaikų būrius. O tie tik- Asa-Asa,Asa ir ploja.Tolimame  kalnų aūle  per radija ir televiziją pasigirdo:-Gavaryt  į  pokazyvajet Armianskoje radio,-Prodajom poslėdnije vešči. Vaizdai iš Moskovijos.Prabudę gyventojai ankstų rytą nustębo, per naktį išaugęs didžiulis kalnas,ten kur aukšta mūrinė siena,spindėjo raudoni mūriniai bokštai ir aukštai žibėjo  rūbinai,dabar stovėjo kalnas iki debesų, su juodom kaukolių akidobėm ir kaulų skeletais, o Maniežo aikštėje jau pūtė  Popručiko Maksimo Perepelicos karių pergalės fleitos.Taip, tai buvo jų Pergalės diena prieš tironyją.Tai jau pripažysta ir patys aukščiausi milžiniškos valstybės pirmėji asmėnys,nors,-agonija dar tęsiasi.  Teatro aiikštėje gražiai išsirikiavę raitėliai lauikė atvykstant Lietuvos valstybės Generaloinio štabo svarbiausių asmenų.Štai pasirodė, ant  žirgų riestais kaklais ristele trys generolės,Kapitonas Juozapas ir šturmanas Geležėlė. Apsaugoje komisaras Pasagėlė ir bocmanas Krauzeris.Žirgo jam pritrūko, tai  sėdo ant Nesredino iš Bucharos dovanoto  asiliko Antanez. Bocmanui jis labai tiko,tėsiog susiliejo  į darnią visumą, tikriausiai  visam laikui. Jis vsai buvo patenkintas,nes nebereikės šaudyti į grindinį, kad  įšokti į balną. Buvo labai patenkintas. Tik šypsosi ir sveikinasi su Lietuvos Karžygiai,dabar jau ne tik su karžygiais , o su Riteriais. Po žygio buvo pavargę, bet akys jų žybėjo kaip žvakutės,  per petį buvo persimetę lankus,už ausies žąsies plunksnas, o dėkluose nesimatė, tikriausiai klavišai su žinomu failu,Rašyk.lt. Generalinis štabas įjojo ristele ir sustojo priešais  visus  šauniuosius karius,pridėjo rankas prie krūtinės ir nusilenkė. Pakėlė akis, pasisveikino: -Sveiki, kariai. Atsakymas buvo netikėtas:- Sveiks Tamst, Ekselencijos,Generalini Štabe.Atsakymas buvo taip pat netikėtas:- Sveiki Kariai,Sveiki Riteriai, Jūs Pasaulio ateitis. Dėkojame Jums už tarnybą Tėvynei Lietuvai ir Pasauliui. Su Pergalės diena. Pasigirdo:-Valiooo- Valiooo-Valiooo. Paradą užbaigė Saugumo slapytųju agentų  „kuirmiukų“ kuopa su trankiu maršu:-Sena patranka, jau nebešauna, jauna panelkėėėė- tiktai  apgauna.Viens-du- trys,Viens –du-trys.-Tada pašėlsimsim, tada paūšym, kai paskutinįįįįįį, striba pamušyyyyym.  Nužingsniavo į krantinę ir dingo už posūkio tęsti tarnybą į požemius.

Teatro aikštėje suskambo fanfaros.Čiurlionio laivas  išlėto  pakilo aukščiau ir užėmė patogią poziciją, kad SNN ir BBS televizijos kompanijos galėtų vesti tėsiogiai tranclecijas visam Pasauliui ne kreivai,o taip kaip yra.Reikia informuoti naujausiom skaitmeninėm technologijom.Labai svarbu, kad neiškraipytu vaizdus,o svarbiausiai garsą. Meilės Odę  turi girdieti visas Pasaulis ne tik Vakarai, bet ir Rytai, Slavai ir Arabai. Izraelis taip pat, o nesierzintų su naujų namų pamatais.      Kapitonas Juozapas ir šturmanas Geležėlė-Antonijus stovi pakėle špagas, pro juos tik strykt,strykt šuoliuja žirgai išlenktais kaklais.Pirmi  prastragsėjo Valduovė su palyda,po jų pirmumo teise ant elnių  Šiauriečiai. Pasagėlės tik ciksi kaip kepinamos spyrgos.Pagaliau atsilaisvino nusileidimo takas ir  nusileido pirmėji žirgai.Žiniasklaida tik žaibuoja.Štai nusileidžia pirmėji , Vytautas jaunasis su Eglute,Aiškiai Tėvėlio Vytauto vyresniojo palaiminti, fone uiž nugarų girdisi:-Mūsų dienos kaip šventėėėėėė, kaip žydėjimas vyšniooooos....Už jų glausdami  galingus sparnus leidžiasi Vairininkai :-Gimiau nei  anksti,nei per vėlai., gimei pačiu laiku.  Taip.-Visi mes gimėme pačiu laiku. Dėja- išeiname per anksti. Matomai juos išgirdo. Nuo Nidos, pasimatė dryžuotos baltai melsvos burės,matomai skubėjo, Ilgoka būrinę laivę dar ir irklavvo.Gerai  įsižiūrėjus ir dar geriau įsiklausus buvo neįmanoma apsirikti. Taip,Benas–Vytautas su savo patikima įgula,Rolandu Janavičiumi,Oboliu-Lukošiavičiumi,Janina Miščiūkaite,Edmondas Ščivinsku, o vairininko vietoje Jurga Ivanauskaitė. Tikri Vikingai, Irkluoja ir dainuoja:-Kas netinkama, -sumalsim tarp girnu, -Skausmas,Juokas ir kančia, tai Sesuo ir broliai. Taip, iš tikro, Jie tai parodė savo gyvenimo patyrimu ir perdavė Lietuvai ir Jos  žmonėms, perdavė kaip patį gražiausią vainiką saugoti amžinai  mums ir ateinančiom kartom, kol  Lietuvos krantus  skalaus Baltyja ir kiekvienais metais plauksim Benai į Nidą, mes plauksim Vytautai.Butinai plauksim.