Smagiai pasišokę ,labai džiaugėsi visi, o įpatingai Ivanas su Jemelia. Netikėtai vėl prasivėrė plačiai durys ir pro jas, nusiėmę kepures įslinko jau mažiau kaip tūzinas, naktinių svečių. Tai smalsumo vedami įslinko pakeleiviai iš Teatro aikštės. Geležėlė priėjo prie jų,ėmė apžiūrinėti. Asidaužę, nusikamavę ir dar kybo po nuose didelės slogos liūlė. Tik traukia. Vienas bebriukas Geležėliai pasirodė pažįstamas. - Ar tik ne Vilniaus  saviveldybėje  būsi vice meras? -Paklausė Geležėlė.-Ar ne tu  atsakei iškyliam keliautojui ir fotografui  Pauliui Normantui dėl Rytų etno kultūros cntro-muziejaus įsteigimo? Geležėlė pakėlė ranką ir šuktelėjo: Pauliau, eik čia.Toliau, iš užstalės pakilo kręsnas žemaitis su kuprine ir fotoaparatu,lėtai priėjo. Geležielė žvilgtelėjo aštriu žvilgsniu į stovintį bebrą ir klausia:- Tai sakyki mielas Bebre, ar bus Rytų etno kultūros centras ar ne? Vilnius, tai ne tavo nuosavybė,o visos Lietuvos ir niekas neleis tau tvarkytis kaip nori tu ir tavo dauguma savivaldybėje. Supratai? Kaip būtumėt matę kaip išbalo bebriukas.Krito po kojom Pauliui. Atleisk, Rytų žinovę ir išminčiau Pauliau Normantai.Tu žemaitis,aš irgi ęsu iš Rūgpienių kaimo, Atleisk Pauliau, didysis keliautojau. Man gėda dėl viso šito, atleisk. Aš jau dbar ne tas Bebras, aš visai kitas. Mano smegenys jau kiti, jau išsiurbti visi agresyvūs radikalai. Turiu pasakyti visiems čia ęsantiems ir visai Lietuvai gerą naujieną, Aš myliu. Tegul prasmenga ta diena, kai aš Tau atsakiau šito projekto.Bebras suėmė rankas į kumščius ir daužosi sau į krūtinę: Aš myliu,aš myliu, aš myliu ir nuėjo kraipydamasis į šonus su savo kolegomis prie laisvų,Komisaro nurodytų stalų. Pasivaišino blynais ir cepelinais, atsigėrė Smetoniškos giros ir nusiramino. Praėjo ir slogutis.    Geležėlė nužvelgė toliau ,ten kur netikėtai pasigirdo asilo bliovimas. Pasirodo jį tramdė svečias iš tolimos Bucharos ,Nasredinas. Jis tempė asiliuką prie Geležėlės, o tas užsispyręs  eina atbulas. Geležėlė priėjo prie jo, Nasredinas  ir sako: - Mielas Geležėlė, tai Tau mano dovana už tai, kad pakvėtei mane į šį nuostabų, viltingą  Kongresą.- O koks jo vardas? paklausė Geležėlė.Nasredinas nuraudo ir tyliai pasakė,- Mūsiškai Antanezas,o jūsiškai, lietuviškai Antanas. -Nasredinai, ką Tu dabar išdarinėji? Kaip aš dabar Tau atsilyginsiu? Gerai, dabar klausyk manęs atydžiai: Žinau, kad ten toli, Rytų dykumose ir kalnynuose slapstosi Alkaido lyderis Bengladenas.Reikia man su juo susisiekti. Kaip tai būtų galima padaryti? Geležėlė šiek tėk pašriūbavo malūnėliu savo smegenis,staigiu judesiu atsuko nuo bizūno koto savo  trumpą titano durklą, padavė ji Komisarui ,kad įkaitintų iki raudonumo, staigiu kirčiu nukirto savo kairės rankos didiji piršto galą,  įdėjo į lino maišelį ir užanspaudavo  jau keturių raidžių kombinacija  G.A.P.K. Geležėlė,Analitikas,Pasagėlė, Krauzeris. - Štai tau relikvija Nasredinai. Perduok jį Bangladenui. Kai jis išplatins savo vaizdo įrašą ne su Kalašnikovo automatu, o su Alyvos šakele, man bus aišku, kad jis nori su manimi susitikti. Nesvarbu, ar ant Vilniaus kalvų, ar dykumoje ar kalnuose. Aš atplauksiu su juo pasitarti.Butinai atplauksiu. Jis turi suprasti ir įvertinti palankias aplinkybes ir tarti svarų savo žodį. Užtenka kančių,užtenka kraujo,užtenka beprasmių aukų. Meilė, visos žmonijos aukščiausiojo kūrėjo dovana visiems mums gyvenantiems žemėje, todėl branginkime tai.O msų išpažįstami žemės pranašai,nesvarbu ar Alahas,ar Buda,ar Krišna,ar Jezus Kristus, mes turim paduoti vienas kitam rankas ir atverti savo Šidis. Būki palaimintas Alacho mielas drauge Nasredinai iSalam- aleikum ir tebūna palaiminti visi Tavo nustabiai talentingi Persų palikonys.      Salėje tvyravo įtemta tyla.  Sauliaus ir Gintaro vadovaujamas orkestras tyliai, labai tyliai gaudė visų susirinkusių Širdies ritmą.    Į erdvę  šokių aikštelę  besisukančiom grindim įvažiavo didelis Pasaulio Gaublys. Jame blygsėjo visų valstybių Radijo stočių  žaibuojantys impulsai. Tai rodė kad viso pasaulio nacionaliniai orkestrai yra pavaldūs vienam Dirigentui, kuris  24valanda Grinvyčio laiku  pakels dirigento lazdelę. Tas dirigentas -  Maestro Menulis- Kristoforas. Laukia, nesulaukia Geležėlės duoto žesto pradėti.

Geležėlė žvilgtelėjo į kairyjį salės sparną,kur buvo akreditoti Pasulio valstybių spaudos atstovai. Jo žvilgsnis užkliuvo už vieno stalo sėdinčius du atstovus. Jie susikibę rankomis bandė jas laužti.Bandė rankų pajegumą. Žiūri vienas kitam į akis ir kažką kuždasi. Geležėlė iš lūpų suprato, jam  ilgus metus teko bendrauti su kurčnebiliu Gajumi.vienas atstovas sako:- Aš myliu „Žalgirį“Kitas atsako:-Aš myliu Lietuvą.Kitas atsako: Aš irgi myliu Lietuvą.Tas jam atsako: Aš labiau myliuLietuva.Geležėlė pažino.Vienas buvo „Lietuvos Rytas“ kitas „Respublika“Kas čia dabar vyksta tokį vakarą?- Analitike,-Kreipėsi Geležėlė į savo spaudos atstovą,-Eik ir išsiaiškink. Analitikas nušoko nuo krosnės ir lėtais žingsniais priėjo prie besigrūmenčių stalo ir ėmė juos stebėti.Stebi ir klausosi. Pabodo. Paėmė abiem rankom už galvų ir staigiu judesiu taukštelėjo juos kaktomis.Kaktos sukibo, o lūpos susiglaudė ir įsisiurbė vieno į kto.Akys tik žvairuoja į Analitiką.Lūpos taip įsisiurbė ir nebepaledžia.Tik žindžia, atrodo, kad abu dings vienas kitame. Analitikas gražiuoju prašo-,ne ir viskas, o ekrane viskas matosi.Teko kviesti Du gaidelius su viščiukais, kad sėdines palesinėtų.Laimei bičių spiečiaus neprireikė, atsileido,kaktos raudonai išprakaitavo,pasisveikino su Analitiku ir ant ausės pasakė: -Gerai, Analitike, būsim geri, tik niekam nesakyk. Nesakyti tai nesakysiu,-o žvilgsniai nuo kitų stalų nukrypę į juos ir šnabždasi:- Tai Lituanija-pres. Velyvą naktį, Lietuvos Žinių radijas nutraukė Laisvės rūsu kalbos trancleciją, visais televizijos kanalais,net LT žavi žurnalistė Rita Miliūtė pranešė sencacingą pranešimą: -Dėmesio,Lietuva, Dienraščiai ‚Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ padavė vienas kitam  rankas kaip susitaikimo žestą, net pasibučiavo. Visi ėmė smagiai ploti.      Netikėtai plačiai atsidarė durys ir į erdves patalpas įžingsniavo juodais frakais, prisegtomis baltomis peteliškėmis Komisaro- santechniko Pasagėlės slaptėji agentai kurmiukai. Jų priekyje žingsniavo Generolas Dėdė Kurmis. Jie įnešė sandarią ,variu apkaustytą skrynią.Geležėlė su draugais nušoko nuo krosnės surinko spynos slaptą kodą ir ji atsidarė. Geležėlė aukštai pakėlė rankoje laikytą kulę, ir įmetė į skrynią,  sandariai uždarė ir surinko vėl slaptą kodą.  Su Aušra ji bus pakrauta į laivą. Geležėlė nepasakė į kurį.Skrynia bus nugabenta į Haga,Kariniam Trbunolui.Prieš tai bus atlikta ekspertizė, padarytos galutinės išvados ir paskelbtas visam Pasauliui teisingas nuosprendis. Tai bus pdaryta po to, kai Geležėlė paskelbs Pasauliui apie tai kas vyksta šioje Ramovėje Visom pasaulio  Radijo ir Televizijų stotim.        O dabar  Geležėlė mostelėjo ranka Sauliui ir Gintarui, išėjo  su draugais į erdvę  šokių aikštelę  susikibo per pečius rankomis grandinėle, pakėlė sulenktas per kelius dešines kojas ir:        Gdė- to- ti-cho skryp-nula dvėry,    My s druz-ja-mi volny tepery,        Nogu v pravo, nogu v lėvo,    Nosik vyše, do nėbės,        My tancujem trali-vali,    Nam nestrašen dažė Bes.        Kazačiok.......        A malčiški i devčionki,    Prygajut s Antoškami,        Vilkami į ložkami    Chlopajut ladoškami,    Į -žanglirujut kartoškmi.        Kazačiok....

Atsakyti Persiųstialma negali kalbėti

Sauliaus ir Gintaro vadovaujami smuikininkų ir mušamųjų orkestras  įsibėgėjo svaiginančiame valse.  Frakus teko pakabinti  ant  sienoje primontuotų  kardžuvių snapų, pamario žvejų trofėjų.
Geležėlė su draugais priėjo prie savo damų, padarė reveransą ir  visi  kartu su  Ivano ir Jemelės princesėm ėmė suktis svaiginančio valso sukūryje. Bocmanui Krauzeriui nebuvo poros ,tai jis išsiėmė iš futlęro savą smuiką ir prisijungė prie bendro orkestro. Nelabai jis mokėjo groti. Jam geriau sekdavosi sugroti Mikolio Paganinio  Tarantela, o su valsais jam nelabai gaudavosi, bet kai vadovauja orkestrui tokie meistrai kaip Saulius ir Gintaras ,prisitaikyti buvo vieni nėkai. Puikai įvažiavo  į garsų sūkurį, nors  buvo likusi tik viena styga. Kas čia dabar atsitiko?Visi sėdintys  Kongreso nariai mato kaip Ivano Vasilisa tik mostelėjo dešine ranka ir išskrido iš rankovės baltos gulbės ir nuskrido per  atvirus langus. Jemelios Alionuška mostelėjo  ir jai iš dešinės išskrido  balti balandžiai. Princesė, Škacelė ir Motinėlė nusižiūrėjo ,kap  tai gaunasi ir pabandė mostelėti dešine ranka staigiame posųkyje. Tik staiga visi mato kaip iš  Motinėlės rankovės išskrido baltos žuvėdros, iš kitos rankovės  spalvingi drugeliai. Škacelė mostelėjo iš dešinės išskrido raibi sakalėliai,mostelėjo su kaire ir iškrito visas spiečius,medumi kvepenčios  bitelių ir pasikabino  Kapitonui Juozapui ant barzdos.Kai Princesė mostelėjo dešine ranka tai pasipylė tūzinas grąžių geltonų viščiukų ir nubėgo pas gaidžiukus kartu po stalais palesinėti.Mostelėjo  kaire ranka, purpt ir pakilo į  aukštą  Ramovės skliautą  spalvingos kanarėlės, skraido aukštai ir čiauškia, Čiaukšt,čiaukšt črrrrrrrr. Staiga Vasilisa mostelėjo kaire ranka ir išskrido  didelis kaulas  per langa,o  to metu kur buvęs kur nebuvęs  įšoko komisaras Rokis ir  griebė ji savo žiaunomis. Rokis pribėgo prie komisaro Pasagėlės ir padavė jam . Valsas pritilo ir bocmanas Krauzeri priėjo prie  komisaro pajėmė iš jo rankų  trofėjų ir prglaudė prie savo šlaunies. Bocmanas smagiai įsišiepė:- Mano šlaunikaulis ir papasakojo kaip jam plaukiant Suomiu įlanka  pagl  Krondštatą paslaptingas riklys jam nukando koją.Jis paprašė Vasilisos dar geriau papurtyti rankovę ,o stebukle, iškrito visa blauzda su pėda. Pažeistas buvo tik Achilo kulnas. Geležėlė mirgtelėjo Krauzeriui, viskas gerai, susitiksim su Arvydu su mikrochirurgu Vitkumi, pasitarsim. Turėk vilties bocmane.        Vasilisa, Alionuška kartu su Motinėle, Škacele ir Princese nuėjo į  šalį pasitarti, o Ivanas ir Jemelia pakvietė draugus ant pečiaus pasikalbėti iš širdies.        Sakyki Ivanai ir Jemelia,kaip ten buvo su Koščėjaumi Nemirtingoju ir Lakštingala Galvažudžiu. Jūs juos sunaikinat, o po kiek laiko jie vėl atsigauna?- Taip Geležėlė, mes kaž ko nepadaromę iki galo. Kažką nepabaigiamę. Taip ir gaunasi. Geležėlė mirgtelėjo Analitikui,Komisarui ir Bocmanui ir štai ką pasakė Ivanui:–Klausyki Ivanai,klausyki Jemelia. Jūs sunaikinatę Koščejaus tik vieną kiaušinį, o kur antras?Nežinot kur? Klausykit:Antra kiaušinį jieškokit pas Baba-Jaga- Jekateriną. Štai kur reikia jieškoti. Užmiršot jos klastos. Jūs pakasot jai nugarą, atsidėkodama ,jums nurodo kaip Koščėjų reikia sunaikinti ir liepia sudaužyti vieną jo givybės kiaušinį, o tuo tarpu kitas kiaušinis saugiai guli pas ją  žemiau pilvo.Todėl pirma pakasykit jai nugarą,kai atskledžia pirmą paslaptį staigiai  griebk žemiau pilvo, pasakysiu žemaitiškai,griepk tarp reitų, tikrai surasi, o tada dink kaip Žaibas. Dėl viso pikto pasikviesk dar brolus Boliką ir Goliką,mūsų krepšininkus Jums ęsant keturiesė, Baba-Jaga niekaip iš jūsų neatims. O tada atvažiuokit pas mus. Žinosim kaip sudoroti Koščėju. Be to žinoki tai tik jums  žinia atejčiai, žiūrėkit ir Geležielė iš užančio ištraukė į aukso kapšelį panašią kulę.

Vos tik dingo per langus dvi poros kaustytų batų pasagos ,keturkojis komisaras Rokis kaip iššauta  Vilio  Telio strėleė, pakelta uodega iššoko per langą paskui. tolstančius du siluetus. Du gaideliai isblaskyti staigaus sujudimo, iššoko iš po stalo.Pamatę laisvą stalą, užšoko ant jo ir toliau lesinėjo likučius. Tik kud-kud-kudaaa.. Netrukus ,po kelių minučių Gelezele jau girdi ir mato didžiajame ekrane,ką fiksavo Rokio kamera ir ant sprando prisišriūbavusi  blusa,viska rodo kas vyksta Teatro aikstėje. Po kelių dizainerio Praškevičiaus  praslinkusių ekrane ispudingų modelių visi pamatė ir išgirdo kaip barškolės smaugiamas Vladimiras Laurentjevičius susiėmęs abiem rankom nori  atpalaidoti save ryjančią barskolės lanką, spiegiančiu balsu suriko: Tovarišči rezervisty, vsatavajte. Što vy opiat pjanyje. Vstavaite i poidiom na chutor babaočėk lovyti. Šie gulėdami ant grindinio buvo atsigavę po Geležėlės suktuko, tik neskubejo keltis.Jaunas žąsiniukas Arvydėlis, solidus žasinas Simeonas ir Kunigaikštienė bande keltis ir  kalta dėjavo. -Vinovat tovarisč načialnik, tik pakelia vieną koją į zvaigzdes ir smenga žemyn kaip kometa. Tik mato kaip artėja prie nosės grindinio plytos. Tik- zakt. Tikras pagromas,  iš apsiputavusių lupų girdėjosi : Na palauk Geležiuk.        O Gelezele viska mato ir girdi: Laukiu, laukiu- tyliai prakalbo jisir šelmiškai nusišypsojo.        Pagaliau, geras tūzinas svyruojančių "gluosnių"buvo sustatyti rateliu ir gavo spiegiantį instruktažą is smaugiamo Vladimiro Laurentjeviciaus.
    - Kto chočit v akvarium?  Stovintys palingavo  galvom i šonus.- Net._Togda vsėch v  krematorium. Srocno vsėch. Dauguma  vel palingavo galvas -Net. Tik trys stovėjo išsižioję ir pasigirdo tylus maldavimas: -Prosti choziain, prosti nam.  Geležėlio liūdesiui tai buvo Kunigaikštienė be regalijų, žąsineėis Arvydėlis ir pagyvenes žąsinas Simeonas. Aleksandras Bulbašovičius vadino  ji Sioma.Neivertino  galimybiu, neivertino. Gelezielei pasidare ju labai gaila. Taip. tai buvo tikri kiausingalviai.Vladimiras Lauretjevicius ir Aleksandras Bulbašovicius sugriebė juos  po parankiu ir nulingavo menesienoje raudonujų žibintų  kvartalo link kur žydėjo aguonos ip kaimynai  mėtėsi akmenimis, o kartais ir kirviais. Ėjo ten kur mastymas buvo papilkavusių “chrubščiobkų” lygije, i Burokevičininkų ir platformininkų  žlugusios pragaistingos sistemos partinį susirinkimą. -Učys ,Student, pasigirdo Aleksandro Bulbašovičiaus balsas. Tai buvo skirti jaunajam žąsnėliui skirti padrąsinimo žodžiai Vladimirui Lavrenjevičiui kakla  toliau spaude save ryjanti baršolė, pasnaudzia ir vel negailestingai,isleto,uztikrintai.      Komisaras Rokis lakste iskeles uodega ir visus vaizdus isTeatro aikstės
perdavė i didijį ekraną, o Geležėlė viską fiksavo i kompiuterinį diską. Neužilgo visus užfiksuotus ėvykius išplatins visame pasaulyje, o kol kas Ramovėje vyko  Pasaulio Magų-Jokerių  kongresas.
      Geležėlė pagaliau priėjo prie kampe stovinčios krosnės  ant kurios sėdejo  nuleidę vyžotoas kojas Emelia su Aliona. Is kitos pusės, suglaudęs nugaras sedejo ir Ivanas su Vasilisa.- Lipkit nuo pečiaus pagaliau, sėskit už stalų ir vaišinkitės  unguriais ir  Smetoniška gira, o vėliau bus ir Midaus, o gal trejos devynerios. Netikėtai pasigirdo Vitalijos galingas balsas: Jonai, Jonai lipk nuo pečiaus, apkabinkžio ir taip toliau. Garbus svečiai kukliai linktelėjo, nuleido akis ir atsargiai nulipo nuo pečiaus, istiese savo gražuolems  rankas. Jos tik strict, strikt jiems i glebį: O Emelia ,Ivanai mielas, kaip mes mylim jus. Atsisuko i stovintį Geležėlę ir ištare:- Kaip gera čia pas jus. Ačiū už pakvetimą. mielas drauge, kad prisiminei mus. Mes mylim jus. Padėki mums mielasis. Geležėlė kukliai nuleido akis ir tyliai pasake: Pabandysim, bet Jus turite labai stengtis,labai. Tada viskas bus gerai. Vsio budėt chorošo Jemelia į Ivan.

.   
Maestrų  Sauliaus ir Gintaro dirigojamas galingas orkestras pritilo, tik švelniai mušamųjų šepetėliai šiūreno foną. Ant sienos įsižiebė didelis ekranas ir tėsiogiai iš  uosto krantinės buvo parodytas  reportažas.Lietuvos Seimas  keliom dienom paėmė  trumpas atostogas. Suregsta parlamentarų futbolo komanda išvyko į Maskva į svarbias tarptautines sporto žaidynes,o labiau besirūpinantys Lietuvos gerove surengė pajūryje Senjorams sveikatingumo stovyklą. Naktinės maudynės buvo tikra atgaiva Senjorams. Ant krantinės gražiai dainavo  rinktinis  Bočių ir Sidabrinės gijos choras.  Bočiai su pirmais savo kolegomis Algirdų ir Valdu solistais  įkvėpė pajūrio vėją ir uždainavo:  Arė, arė taraktoriukas  ,garsiai dūzgė motoriukas,  dantukai tik blizgz menesėnoje ir po pirmo posmo vieningai ėsijungė visi kiti.Alė,alė tlaktoliukas galsiai tūsgė motoliukas,  o visi kiti, dirbantys Senjorai įsikibo  į krantą rankomis smagiai pliūškenasi.” Netikėtai  krantine pravažiavo traktorius “Belarus”vairojamas Andriaus. Jis tempė didelį kubilą pripildyta jūros druska ir barstė ant  ištiestų pravažiuotų delnų.  Choras dainuoja o traktoriukas važiuoa  per rankų pirštus.Iš  Montes gatvės  posūkio pasirodė smagiai žingsniuojanyis Gaisrininkų-Vidaus ministerijos jungtinis dūdu orkestras Marš- marš Tra-tata. Marš marš tra-ta-ta ir dar dainuoja: Mes laimėsim,mes laimėsim. Trata-ta,tra-tata.  Lietuvoje darželyje dar žydėjo astros ir grąžiai žaliavo Rūtos.
    Ekranas prigęso ir prasidėjo tėsioginė transliacija  iš Ramovės. Švelniai prie būgnelių šlamįjimo prsijungė styginiai. Smuikai tik verkia.Geležielė su savo asistentais nusilenkė Tarptautinio Magų –jokerių kongreso dalyviams ir piėjo prie aukštos amforos. Pakėlęs uodegą  keturkojis Komisaras Rokis suko  vaizdo kamerą”Nočnoj dozor.” Viską reikia užfiksoti ir paruošti  kompaktinius diskelius. Senuolis atidarė amforą, Amazonė Škacelė įkišo ranką į ąsotį ir ištraukė ilgą Gyvatę-Barškolę.Ji aukštai ją iškėlė,o gyvatė,kad pradėjo virpinti uodegą ir barškėti brrrrrrr. Škacelė pradėjo barškuolę sukti virš galvos, o ji barška dar ploniau, net švilpti pradėjo, kaip  krepšinio arbitro Brazausko švilpukas. Škacelė  sustabdė suktuką. Geležėlė perėmė gyvatę į savo rankas ir visiems dar karta parodė kaip ji barška. Senolis ant grindų padėjo molinį dubenį  pripildyta medaus. Geležėlė stipriai suspaudė gyvatę per kaklą ir ji plačiai išsižiuojo,tik kaišiuoja savo  skeltą liežuvį su geluoniu,kaip liepsnelė, Geležėlė pamirkė uodegą į dubenį pripildyto medumi, lengvu judesiu  surietė barškuolę  lanku ir priglaudė uodegą prie plačiai pražiuotų žiaunų. Ji kad griebė savo uodegą ir pradėjo ją ryti. Ryja guodžiai,kaip smaks dumblą. Kol kas lankas didelis, užsidėjo ant liemenio, plačiai nusišypsojo ir sako: Matot , ji nebebarška. Girdit, nebešvilpia. Štai kaip paprasta. Nuo čia ir reikia pradėti. Norint sunaikinti Grobonį reikia padaryti taip visais atvėjais. Visais atvejais reikia pasaldyti  uodegą, kitais atvėjais užtenka saldžiai pakutenti,kut.kut,kut. Grobonis turi suryti pats save.      Netikėtai pakilo vienas iš  paslaptingų lankytojų Vladimir Lavrentevič ir sušuko: Eto on, eto on, Variag. Ja jevo uznal ir  polė ant Geležėlio. Šis nusiėmė  lanką nuo lėmens ir užmetė  Vladimirui Lavrentijui ant storoko kaklo. Lankas pradėjo spaustis ir veržti kaklą. Šis pradėjo blaškytis tik sušuko:Aleksanr Bulbovič  prygajem čeres okno. Jie iššoko per langą šaukdami, nubėgo į Teatro aikštę: Gdė  rezervysty, gde trudavyje rezervy, gdė oni? Što oni pjanyje?  Oboldėt možno.Kokoj eto rezerv. Pjanyj, ich sročno otpravity ne v Akvarium, a v Krematorium. Tuda im daroga. Kabuldamaty. V krematorium, į sročno. Eto prikaz tėbė Aleksandr Bulbaūovič.Inačė nevidaty tebe naslednika Nikalaja. Nikalaja -3.  Eta gavariu ja, Vladimir Lavrentjevič.

Didžiąją Lietuvos magistrale Vilnius-Kaunas Klaipėda prie uostamiesčio , vos neklupdami, mušdami bugnėliais, su trikampėm veliavėlėm  žingsniavo Krišnos išpažinėjai.  Nakties tyloje aidėjo: Hari Krišna,hari,hari,Hari Krišna Hari,hari. Šis, viską užburiantis ritmas ,taip paveikė uostamisčio prieigose sarginius šunis, kad jie be jokių amsėjimu lydėjo tolstančius paslaptingus keleivius, tik vizgino  uodegomis ir karpė ausimis. Paukščiai -Sakalai ir dvi Gulbės  suko ratus virš uostamiesčio ir iš lėto pikiravo virš Jūrininkų Ranovės,taip rodydami nakties Keleiviams tašką kurį jie turi pasiekti iki vidurnakčio.    Jūrininkų Ramovėje  Geležėlė su draugais gardžiai pavakarėniavo ir pasikvietęs administratorių, kažką pašnibždėjo jam į ausį. Po kelių akimirkų šviesos prigęso ir pasigirdo keliamų užuolaidų šnaresys. Šviesos vėl išlėto ėmė žiebtis virš  rampos. Grindys su stalais  pasislinko ratu, taip, kad erdvioje sąlėje atsirado maniežas o viduryje jo stovėjo pakankamai didokas Amforos formos uždaras ąsotis. Ant apšviestos rampos pusračiu, sedėjo grupėmis Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro styginiai instumentai.Prie jų buvo prisijunge visi Lietuvos smuikininkai, kamerinių orkestrų ir visų  liaudiškų  kapelijų iš Gero ūpo ir Duokim garo. Butent  Geležielio projektui buvo reikalingi Smuikininkai  ir dar buvo reikalingi Būgnininkai. Būgnininkų reikėjo taip pat daug ir visokio galingumo.Visam šitam orkestrui vadovavo pasikeisdami Gintaras Rimkevičius ir Saulius Sondeckas. Štai būtent  čia ir svyravo Krišnos išpažinėjai. Jau  prieš vidurnaktį ,pasigirdo, ratus  apie Ramovę sukantiys bugnelių garsai ir  Hari  Krišna, Hari,Hari, Hari Krišna Hari, Hari.    Du paslaptingi lankytojai jau buvo gerokai apsinęšę, kai pradįjo slinkti stalai jie  gomuriniais balsais nuostalgiškai uždainavo- U Čioooornava moriaaaaa.        O kas gi buvo kiti lankytojai? Žinote kas? Geležielės,pasitaręs su Kapitonų Juozapu, Analitikų, komisarų Pasagėllė.,Bocmanų Krauzeriu, atsiklausė savo damų Motinėlės, Amazonės Škacelės  ir  Viščiukų Princesės , na jau ne viščiukų o Gaidžiukų, jie čia pat, kažkur tai kapstėsi po paslaptingų lankytojų stalu rinkdami trupinius ir "voblos" akių lęšius.Kud -kud Kukarėkųųųųųų...  -  Brys Petuch. ištarė Aleksandras Bulbašovičius. Už stalų sedėjo kviestiniai Svečiai iš Europos ir Pasaulio. Don Kicho  ir UIen -Špygelio palikonys, Šveikas iš Čekijos , Fan Fanas Tulpė, linksmieji Hansai, baronas  Miunchauzenas iš Voketijos, linksmoliai iš Habrovo, net Nesredinas iš Bucharos, o kaip be Jvanuškos ir  Vaselisos Išmintigosios , Emelios ant krosnės ir Alionuškos. Surinko visus, visų net nesuminėsi.      O kodėl jie čia visi susirinko? Susirinko todėl, kad pasklido gandas, kad Pasaulio piktybių Valdovas atsigauna ir reikia jam nusukti spranda. Štai kodėl čia susirinko.Geriausia proga yra čia, 1000 Lietuvoje,šitą Piktybių Valdovą pamokyti, ir nusukti sprandą  taip, kad niekada neatsigautų ir visi gyventi grąžiai ir laimingai, kol sukasi Žemės planeta, o mes ęsamę tos planetos Vaikai .Štai  čia ir surinko Geležėlė visus bendraminčius ir bendražygius.  Visus,kuriem šiek tėk  atsišriubavę.        Pirmieji į arenos vidurį Istraksėjo Didžiojo Maskvos Teatro  Primos -Balerinos ir sušuoko pagrindinę sceną iš išgarsinto  grandiozinio spektaklio Karosaras. Prisiminė Geležėlė, kad Jo Raudonasis Korosaras budi ant ant burlaivio Baltosios Gulbės denio, prigludęs prie stiebo su  prisegtu prie šono Damasko kalaviju ir budriai saugo laivo „Lietuva‘ ramybę, ir visos Lietuvos ramybę. Mintyse Geležėlė padėkojo Didžiosios Britanijos Premjerui Braunui už dovaną kurią jis dovanojo daugiau  kaip prieš metus. Viskas buvo paruošta, sukurti stebuklingą Matricą kuri padarys didiji Stebuklą. Pradėjus groti Jungtiniam orkestrui  Geležėlė išėjo į Arenos vidurį prie didelio ąsočio. Jam  atestavo  jo Senolis ir draugai. Spektaklis prasideda.        b.d.

Geležėlė kelias akimirkas stebėjo gražiai besisukančius ,,vilkiukus',pliaukštelėjo trim pirštais spragtuką ir su bendražygiais šoko ant žirgų, pakėlė juos piestu, nuleido ant žemės ir lengvais šuoliais nušuoliavo prie atnaujinto gražaus pastato. Tai buvo  Jūros šventes išvakarėse duris atvėrusi Jūrininkų Ramovė.,, Krantas" Raiteliai įdėmiai ją apžiūrėjo ir buvo maloniai nustebinti. Tai buvo  grąžiau  nei tikėjosi pamatyti. Pro atvirus langus sklido nuostabi gyva muzika. Uostamiesčio Big-bendas grojo svaigų Bliuzą, kurio garsai kilo į žvaigždėtą dangaus skliautą. Geležielė apžvelgė dangaus skliautą, į danguje sklandančius paukščius. Galingi Gyčio varpai nustojo gausti, pakėlė ranką ir lengvu muostu davė  ženklą Mestrui Menuliui, tyliai pasakė:  Pradedamę Maestro.Maestro Mėnulis pasikabino  savo fraką Ožiaragiui ant rago,pliaukštelėjo  plačiomis petnešomis,pakėlė  abi rankas plačiam įžangos  mostui ir davė ženklą žemęs muzikos garsų Dievams.Pradėti groti mini- minor pagal Širdies  tvinksnius taip tyliai, kad ausys negirdėtų,o tik jaustu Širdis. Maestro Mėnulis pakraipė ūsais, prasižiojo, pasuko liežuvį malūnėliu kairėn, dešinėn ir gudriai mirgtelėjo Geležieliai ir jo bendražygiams. Geležielė suprato, kad viskas bus gerai.Draugai nušoko nuo žirgų,vadeles paėmė Žemaičiai- arklininkai. Nelabai sekėsi nulipti nuo žirgo bocmanui Krauzeriui,Buvo labai susijaudinęs. Pakele smuiko futlero koją aukštyn, o permesti per balną nepavyksta. pakelia aukštyn ir nuleidžia.Tik iš penkto karto pavyko. Pagaliau- atsiduso bocmanas. Draugus gražiai pasitiko pamario tautiniais rūbais pasipuošusios lietuvaitės. Jos norėjo svečius susodinti garbingoje vietoje,bet Geležielė geriau apžvelgė erdvią salę ir atsisędo nuošaliau visų, kad gerai matytų visą erdvę  salę. Jo bendražygiai  susėdo atskirai po keturis, kad neatkreiptų lankytojų dėmesio. Netikėtai  jo žvilgsnis užkabino  prieblandoje sėdinčius du  įtartinus lankytojus.. Jie slapčia iš rankovės pylėsi į alaus bakalus  savo atsineštą stiprų gėrimą. Gaminosi kokteilį  " Lovi Variaga" /Pagauk vikingą/ Iš galafe kelnių kišenės išsitraukė vytintos žuvies "Voblos"pastūkseno į ažuolinio stalo briauną- Charaša paskūda- paskė vienas ir Geležėlė pamatė jo viršutinį plieninį blizgantį gomurį. Taip, tai jis, tas pats geležeburnis ilgametis jo persekiotojas,nuo senų  Sibiro lagerių laikų. Jie buvo atsipalaidavę ir tyliai kalbėjosi. Įdomu, apie ką jie kalbasi?- pagalvojjo Geležėlė. Jis išsitraukė savo įstabią dėžutę, atidarė ją ir nukreipė į pašnekovų pusę. Iš jos,kaip iš Bocmano mauzerio, iššoko mažytė blusa ir nutupė ant geležiaburnio storo sprando. Tai buvo mažytis pasiklausimo aparatas. Taip, tai buvo ne įprastinė "blakė", o naujas komisaro Pasagėlės ir Analitiko atradimas,Niekur neužpatentotas slaptasis žvalgybinis ginklas ir labai efektingas ginklas.Dabar Geležėlė viska girdi. Viską, ką jie kalbasi.: Skažy Aleksandr Bulbašovič, kto byla tvoja žionka,bajavaja padrūga v sorokovyje gody?- Vladimir Lavrentjevič,maja žionka Malanija byla podpolkovnikom  v Sokolovskom istrebitelnom polku. Paskudna pahibla pod Varianai. A kto byla tvoja žionka Vladimir Lavrėntjevič? Maja žionka Frosia byla Paodheneralom,toža paskudna pahibla pod Kaziol-Rudom.
-Da,- Vypjem za našich žonok, Aleksadr Bulbovič. -Uch eti Variagi /vikingai/ nadajeli oni nam,zamučili nas. - No my nė sdadimsia. Mat, ne sdadimsia,. Nazdorovja Vladimir Lavrentjevič .Vienu atsilenkimu ištuštino bokalus ir pauostė "Voblą"- Uch pachnėt aromatna paskūda. 
    Pagaliau lengvas bliuzas nutilo,tik jo garsai dar ilgai atsikartojo aidu pro atvirus Ramovės langus virš uostamiesčio ,žvaigždėtame  dangaus skliaute, o Geležėlė ir jo draugai ruošė nauja veikimo planą.Planą kuris turi pakeisti visą niuodeminga pasulį. Dabar arba niekada.Dabar arba niekada Skambėjo jo ir benražygių galvose.

Fokstrotas  pritilo, netikėtai Bocmanas  nuleido abi Matrionas  nuo rėjų,nes kojos  futlere pasigirdo dūslus sprogimas, futliaras atsidarė ir iš jo aprūkę išskrido abu peliukaI,Mauzeris ir Sūrskis, peršoko per bortą ir nurūko krantine link Teatro aikštės. Pasirodo peliukai netyčia nuspaudė mauzerio gaiduką ir jis iššovė, bet taip nevykusiai, kad bocmanui pakėlė smuiko futliaro formos protezo koja 90 laipsnių kampu į prėkį, mauzerio atatranką išsuko kojos sąnarį ir taip užfiksavo. Ką daryti dabar  bocmanui Mauzeriui? Nepasimetė , prisiminė, kad taip vieną kartą buvo atsitikę. Griebė ponią Kunigaikštienę ir ponią Matrioną  į parankę, ir uždainavo  - Jau pražydo obelys ir kriaušės,išsisklaidė ūkanos plačiai ,ir išėjo Katia  į pakrantę,  pasidžiaugti Saulės spinduliais – Kazačiok. Ir pradėjo Bocmanas Krauzeris suktis ant vienos kojos, o Matrionos apie jį, rateliu, pritupia ir vėl į kitą puse, - Kazačiok ir vėl pritupia. Taip futliaras atsistatė į vietą. Dar kėk pašoko ir krito ant nugaros su Matrionom. Kojas kilnoja ir kvatojasi. Pagaliau atsistojo ir nuėjo su Matrionom prie stalo,pas savo draugus košės su spirgom valgyti. Pagaliau visi atsistojo, padėkojo virėjui Tajota Ku-kui, išlipo iš laivo Sėdo ant žirgų ir lengva ristele palydėjo Matrionas pas jų kolegas. Kolegos dar sukosi vilkeliu,kai kurie jau buvo nustoję suktis, bandė atsistoti,bet ,vėl krito.Pakelia vieną koją ir smenga kaip kokie  Viktoro aitvarai žemyn. Pagaliau Geležėlė sustatė visus nedorelius į vieną būreį, privedė Matrionas  į būrį,  pažvelgė visiems į akis. Akys buvo apsiblausiusios, o  burnos išsišiepusios. Jautėsi paslaptinga būsena,kurį nieko gero nežadėjo.Dylės buvo gerokai papumpusios. Matomai nedorėlių smegenyse vyko nuožmi kova. Agresyvūs radikalai nenorėjo palikti patogios buveinės. Geležėlė suprato, kad dar reikia pakartoti suktuko procedūrą ir prisisotinusios Dylės-Siurbelės paveiktos centrefūgo išcentrinės jiegos turietų išskristi, toli už horizonto. Išskristi toli,kur nors į požemius iki žemės brandolio į pragarus. Nusėmė nuo juosmens bizūną, užsimojo,apjuosė stipriai visus nedorelius stipria kilpa ir staigiai patraukė. Visas junginys, kad pradėjo suktis vilkiuku, iš lėto išsiskirstė atksirai  po viena ir sukasi kaip balerinos ant ledo. Labai gražiai sukasi. Todėl ir laimėjo Lietuva ledo šokėjai bronzos medalius.Geležėlė davė gerą pamoka. Todėl ir laimėjo, be to, Atletai buvo labai geri žmonės ir myliejo mus visus. Štai kodėl.      Visi draugai šoko į balnus, bocmanui Krauzeriui nepavyko, turėjo pakartoti mauzerio šūvį. Pagaliau ir jis balne. Lengva ristele draugai nustraksiejo link Jūrininkų Ramovės.  Vakaro tyloje jie išgirdo lengva sparnų plazdėjimą  ir jie pakėlę galvas į dangų. Mėnesėnoje jie išžvelgė sklandant virš miesto daug taurių paukščių. Tai buvo Lietuvos Sakalai ,o tarp jų nardė dar du . Tai buvo Baltoji Gulbė,o su ją skraidė dar viena , Juodas Gulbinas. Pasirodo jis buvo  atskridęs nuo kito laivo, Nuo burlaivio Latvija. Tai buvo kapitono Gintaro Uzolo, burlaivio" Latvija"  lydinti Siela.      Virš uostamiesčio pasigirdo  galingi Gyčio Varpai,  pakrantėje stovėjo  Tikri vyrai ir traukė dainas apie tikra draugystę, apie Tėvynę, apie meilę kiekvienam . Pagalia pasirodė ir Simonas. Jis ėjo geležinkelio pylimų , leido garus ir dainavo, Gražioj Šaly aš gyvenu.    Tikra. Jis buvo tikrai teisus.      B.d.

Kas gi čia dabar atsitiko su Matrionom? Jos ėmė blaškytis tarp  pririšto  prie kolonos Senuolio,stovinčių draugų  ir  ir nusiminusių kankintojų. Jas matomai dar kankino smegenų agresyvūs radikalai,vyko nuožmi vidinė kova. Akys plačios,pasimetusios.Galų gale Kunigaikštienė išsitraukė ilgą miesininko peilį,o jos partnėrė savo  ilgą samtį,panašų beisbolinę lazdos kūgį,aukštai iškėlė ir užsimuo juo iš kairės idešinę, iš dešinės į kairę ir smeigė pirmyn. Motinėlė nebeatlaikė.Iš už nugaros  žaibiškai šsitraukė iš rykščių ryšulio dvi žabas ir kad pradėjo jomis priešais mosikoti,taip tankiai,kaip triušis mušti bugnelius,  vieną per akis,o kitą per pažąstį kutenti,-kut,kut,kut. Škacele taip pat puolė į pagalbą Motinėlei. Ištraukė iš kapitono Juozapo pažąsties purpurinį apsiaustą, o iš šturmano  Karalienės dovanuotą špagą ir pirmyn atmušinėti peilio ašmenis ir ilgą medinį šaukštą.  Tik dzin,dzin,kaukšt, kaukšt.  Princese ilgai nedvejojo irgi. Atidrė prie žirgo  balno pririštą narvelį ir paleido viščiukus. Cyp,cyp- Kakarėkūūū. Pasirodo jie gerokai paaugo ir pentinus užsiaugino. Iššoko du Gaidukai  pagalando pentinus į grindinį ir tik kud,kud kukarėkūūūū. Puolė matrionom į pdalkas.
Netikėtai nuo jūros padvelkė stiprus vėjo gūsis,ne Rytų, viską griaunantis taifūnas,bet toks staigus dvelktelėjimas.Atsitik tu man taip. Matrionom  jis  bandė pakelti sarafanų Saulės kliošus. Sarafanai stiprus,pasiūti iš geros PIPI  medžiagos. Nepakėlė Saulės kliošą  aukščiau dangaus. O bocmanas taip tikėjosi. Bocmanas Krauzeris akimirkai sustingo nuo  būsimos palaimos ,jau ir išsižiojo, bet veltui. Jis bandė pakelti  su savo akių blakstienom,bet nesigavo Jis žaibišrai pakėlė savo Mauzerį, tik pykšt,pykšt, nuaidėjo keturi dūslus  šūviai ir  į pakeltų rankų eiliniam kirčiui pažąstis  susmigo kvapniųjų pipirų grūdeliai. Norėjo aguonu, bet  netikėtai kojos futlere užtiko du peliukus. Kada je ten atsirado tai ir nepajuto. Jau buvo nugraužę viusas žarnines smuiko stygas,liko tik viena,plienine,pati ploniausia.  SY.Surskis ir Mauzeris  apsiriko, aguonas sugriaužė,o  apkabą užtaisė pipirais.Klysti žmogiška.  Matriškos klykdamos ir kvatodamos  aja-ja-jai, uju-ju-jui, cha-cha,cha,chi-chi-chi, nuskuodė  link Danės upės, o Gaidukai iš paskos.  Motinėlė, Škacele ir Pincese tai matydamos nubėgo paskui jas. Matrinos stačia galva nėrė kur giliau ir kur skaidriau. Sušoko ir draugės.Gelbėti tai reikia,nors ir priešininkės. Burlaivyje ,,Meredianas" budėjęs virėjas Tajota Ku-as. Visa tai stebėjo nuo laivo borto.Jis kaip koks Samurajus Kachida staigiai išmetė gelbėjimosį ratuss.. Matrioškos  persirito per laivo bortą ir pradėjo pūsti vandens srovęes. Išpūtė ir giliai įkvėpė
gaivų vasaros vėją.    Netikėtai, ant laivo denio kaip Karališki pingvinai Strikt,strikt,atsirado trys gelbėtojos. Dieve.-jų ausys sužvejojo, iš laivo salono ritminį  skambėsį,skambėjo lengvas fokstrotas.Greitai Matrionos  atsigavo po patirto šoko,jų sarafanai ,buvo persvertos per rėjas ,kol išdžius.Netrukus trapu pakilo Kapitonas Juozapas,šturmanas Antonijus, komisaras Pasagėlė, bocmanas Krauzeris ir komisaras Rokis.  Motinėlė prisiglaudė  Šturmanui Antonijui  prie krūtinės,Škacele komisarui Pasagėlei  prie krūtinės,Princese Analitikui, suglaudė žandus  ir nustraksėjo, strikt,strikt,strikt. lengvame fokstroto ritme,tik klubai linguoja į šonus.  O kas gi grojo šį  nuostabų fokstrotą? Žinot kas? Tai buvo Geležėlio gero draugo ir  kurybos bendražygio dailininko tapytojo Algimanto Šviegždos sūnus Martynas Šviegžda-fon Bekeris, Nuostabus žmogus ir didis smuikininras, orkestrėliui  diriguoja  jaunasis Vilhelmas Č. Už panino abiem rankom ritmą muša Rokas Z. O ką daro bocmanac Krauzeris. Jis gi spaudinėja Matrionom  pilvus ir lašiną iš burnos vandenis. Tarp ritmo pasigirsta žemi garsiukai: purpt,purpt,O virėjas Tajota Kukas su nauju,aštriu peiliu pjaustė daržovių salotas,o puode garavo  žirnių košė su spirgom. jame kyšojo ilgas medinis samtis.

Krantinėje, kapitoną Juozapą ir šturmaną Geležėlę laukė  komisaras Pasagėlė,patarėjas Analitikas ir žavios  gražuolės Princese, Škacele, Motinėlė ir komisarasRokis. Au,Au. Prie jų priplaukė locmano kateris ir iš jo išlipo raišodamasviena koja Bocmanas Krauzeris. Ant peties papūtusi snapą tupėjo papūga Roma.
Žemaitijos raiteliai atvedė žirgus ir jie  visi šoko į balnus.Tik nelabai
sekėsi bocmanui.Kojos futliaras jam trukdė. Išsitraukė Mauzerį ir šovė į grindinį.Padėjo. Žirgas pritūpė ,o ji pati, mestelėjo į balną. Draugai,ydimi miestiečių plojimu , lengva ristele nušuoliavo link miesto teatro.Jodami žengine teatro aikšte Geležėlė nužvelgė  teatro balkoną ir jo ausį pasiekė kažkokie spygavimai: Achtung, achtung. -Memel Dojčland, Memel Dojčland.- Marširem, marširširem zoldatem,oficyrem,.....Haj,Haj ir taip toliau.Jis žvilgtelėjo į laikrodį Taip,taip.Tai aidi 70 metų senumo  garsai.Geležielė pamaigė trys pirštus. Štai tau Memeli, štai. Nespėjo nusiraminti,o  jau  girdi  kitoje ausyje  spygauja:  Ech jabločka, da na tarėlačke.......Krasnaja gvazdyka sputnica trevog ....Naš cvetok. Geležėlė
viską suprato Prieš.70 metų , šie garsai sujaukė Lietuvos  žmonių
gyvenimus.Šekit,-užsikosėkit su tuo oboliuku ir pamaigė trys pirštus dar karta. Netikėtai, raiteliai , aikšties  pakraštyje pamatė,prie kolonos pririštą žmogų.Jis buvo visas susmaigstytas strėlėmis ir jietimis. Panašus  į Šv.Sebastijona, tik visas pražilęs ir ne raudojo,o skausmingai kvatojo.Geležėlė geriau įsižiūrėjo  ir pažino savo Senolį.Taip, tai buvo jis.Netoliese stovėjo geras tuzinas personų ir  žiūrėjo į atjojančius.Jie net nenujautė, kad kiekviena paleista strėlė grįš  į  juos su dešimteriopa  galia.        Geležielė pasitarė su  Analitiku,Komisaru ir
bocmanu Krauzeriu. Kilstelėjo ranką ir pliaukštelėjo trim pirštais
spragtuką. Bocmanas Krauzeris,žaibiškai atsisegė Futliarą , išsitraukė
Mauzerį ir...... nuaidėjo šūviai.Pykšt,pykšt,pykšt.Visiems stovintiems
priešais, prie krutinės, arčiau širdies buvo prisegti raudoni gvazdikai.
Bocmanas nupūtė mauzerio vamzdį. Jie buvo pažymėti visam laikui,kol........?
Kol,- komisaras Pasagėlė mikliai  pasuko savo „ Bereta“ ant piršto  ir
sustingo. Nuaidėjo serija pavienių šūvių, iš vamzdžio, išskrido, juodas kaip strėlės punktyrai.Panašiai taip:-------------------.Tai buvo  Dylės. Na,paprasčiau Siurbėlės. Ir jos susmigo visiems stovintiems Bebrams ir Matrioškom. Vienai, per petį buvo perjuosta juostą ir pakabinti Georgijaus kryžiai,net trejų laipsniu ,ir  dar kybojo penkiakampė žvaigždė. Ant jos buvo užrašas "Kniažnia litovska". Prie šono buvo pasikabinusi valdžios  simbolį, ilga ir platoką "miesininko " peilį.  Juodos strėlės smigo per
ausy, o kai kam kliuvo per nosį ir gilyn į smegenis. Dylės, turėjo labai
gerą savybę,Išsiurbti iš smegenų agresyvius radikalus.Ši priemonė labai plačiai naudojamą medicinoje. Labai gerai padeda.
    -Taip klausykit visi- pasakė Geležėlė -Pavyduoliai,gandų
skleidėjai,prievartautojai,skundikai,dezertyrai nuo karo prievolės  nuo
teisinės atsakomybės ir nuo PVM taip pat šnipai ,gobšuoliai, kelių monjakai  ir sąvadautojai.Klausykit visi nuo vidurinio lygio iki aukščiausio lygio ir  nuo aukščiausiojo iki žemiausiojo.Visi, kas trugdot mieliems Lietuvos žmonėms ramiai gyventi. Jie stovėjo visi sustingę, visi kas trukdė žmogui Mylieti ir kurti savo gyvenimus
ramiai ir be jklastos.
Netrukus  stovintys,  kvailai nusišypsojo, įraudo  ir, netikėtai
pravirko.Tai buvo geras ženklas,kad  iš prigimties, jie buvo geri žmonės,bet buvo tiesiog paralyžiuoti, praeityje įskiepyto  baisaus viruso, kuris vadinasi sindromu  „ bolševyk"“  Be  invazijos iš šalies jie niekaip negalėjo pasveikti. Ši priemonė  veiksminga kai yra du pusrutuliai. Kai pusrutuliai yra dar dvigubi ,kaip kiaušiniai tai yra  kevalas, baltimas,o jei dar ir trinys yra beveik beviltiška. Tai
jau yra vadinami Kiaušingalviai.  Geležielė tikėjosi geros baigties.Priėjo prie kiekvieno,paplojo per petį , priglaudė prie savo krūtinės ir pasakė: Vskas gerai, viskas gerai, mano mielieji. Būkit laimingi. Gyvenkim ir
mylėkim vienas kitą.
  Žmonės apsvaigę nuo šventinio fejerverko ir Švyturio apinęlio malonaus aromato ėjo kiek išsiblaškę ir abejingi ir šiek tėk  pavargę. Jie nekreipė jokio dėmesio į tai kas vyko aikštėje. Jie buvo
tiesiog laimingi ir truputi abėjingi.