Nukryžiuoto žmogaus,suvarpyto ietmis ir strėlėmis,klausia: ar skauda? Žmogus atsako: tik tada kai juokiuosi. Juokas neleidžia pamiršti skausmo,neleidžia susitaikyti su padėtimi be išeities.

1 Dalis
etuva saldžiai miegojo. Mokyklos pasipuošusios laukė naujo ryto.      Paskutinis skambutis. Į mokyklas atskridę drugeliai sklandė mokyklų erdvėse, suteigdami  maloniai šiltą
ir jaukia  aplinką.  Šis rytas, tikrai bus įrašytas į visų mokyklų  kalendoriaus lapelį, kaip vienas iš nuostabiausių  puslapių ne tik švietimo, bet  Lietuvių kultūros  istorijos  šviesiausių puslapių.Mėnesienos apšviestas Europos centras šią nakty buvo tikrai įspūdingas.  Pasaulio šunų stajerių lenktynių startas turėjo būti
paskelbtas suderinus su dar vienu  svarbiu tarptautinių nepaprastos svarbos aktų.  Europos tautų  išvažiuojamojo Karo Tribunolo teismo nuosprendžio vykdymu didžiausiems  dvidešimtojo amžiaus nusikaltėliams. 
Iš lėto, virš Europos centro priplaukė  “Čiurlionio laivas”. Prie nuleisto lyno buvo prikabintas  nepaprastas  Serpentinas.  Virtinė suvertų žmogystų, kaip koks  beformis vikšras , maskatuodami kaip kokie klėpatos iš Opercija Y ir kiti Šuriko nuotykiai vilkosi panarinę galvas.Priekyje visų,  kaip su  invalido ramentais klebekščiavo  barzduoti Siamo dvyniai. Visų kojos linko ,todėl teko pristumti  kilnojamą duju kolonėle su užrašu “ PIRDAN”. ,Prisegtais po kaklu, baltom peteliškėm ir baltom pirštinėm, blizgančiais kailiukais operatoriai kurmiukai, klientams  per apatinį  ventilių  pripūtė dujų , kad būtų stamantresni. Viskas tvarkoje.  Generolo Česlovo-Geležėlės  vedamas laivas pajudėjo  sostinės Vilniaus Centro link. Geležėlė, su savo bendražygiais prijojo prie  pasmerktųjų  ir sukomandavo:  “Zapėvaj”. Baltoji Gulbė  davė toną  nuo laivo borto. Ech-uchnėm, Ech -uchnėm ,Jesčio razik ješčio raz. Ech-uchnėm.  Serpentinas pajudėjo gyviau.Ypač pagyvėjo antrasis-Leninas.Tai buvo jo mėgstamiausia daina.  Prisiminė vaikystę, Burliokus prie Volgos.Peredvižniko Rėpino  paveikslas jums  prieš akis. Trasoje iki pat Vilniaus šalikėlė buvo nušviesta  degančiai fakelais,o pagreitinti judėjimą, ritmą palaikė  Lietuvos būgnininkų mušami būgnai.Jie buvo suvažiavę iš visos Lietuvos.    Eiseną prižiūrėjo gausus  būriai Geležėlio slaptųjų agentų.  Po geros valandos,iš Kirtimų, Radžis su dideliu Romų būrių atitempė didelį paukščio iškamšą su išskleistais sparnais. Labai panašus į kalakutą. Pasirodo tai buvo tas pats Petrapilio chirurgas, kuris laikė vartus Visagino  Muzikos Dievų kongrese. Po patirtos traumos  nebeatgavo reikiamos formos, todėl po sudėtingų operacijų beišėjo toks  baisus aitvaras.Štai jį ir atitempė Radžis su savo gentainiais.
Geležėlė įsakė aitvarą prisegti prie bendro vėrinio. Geležėlė mato, kad kalakutui nemaloniai maskatuojasi snarglys.Kažkaip nemaloniai visus nuteikė. Skraido ir taškosi. Jis jį nuleido ir surišo jūreivišku mazgu, kad netaškytų senojo Vilniaus grindinio. Šis tik blaškosi virš  neįprasto vėrinio,tai pakyla tai nusileidžia,blaškosi į šonus ir vis burbuliuoja.  Geležėlė su draugais nužvelgė:”Kaip, atrodo? Įspūdingai? Važiuojam žemyn, Kalvarijų gatve.”    Priartėjus  Šiaurės miestelį iš Europos  Centro, Komisaras Pasagėlė ir komisaras Rokis  sėdėdami “Džipe”  greitėdami praskleidė  didelius kaulus ,  davė startą pasaulio  Šunų stajerių lenktynėms.Šuneliu buvo labai daug ,kaip Niu- Jorko maratone.    Visų Europos valstybių ir įvairių veislių. Prieš duodant startą, jie buvo gerai prilakinti pasūdytų vandeniu, kad trasoje kiltų noras pasilakinti  Nėrės upėje.  Štai jau ir Žaliasis tiltas.  Procesija pasisuko į dešinę, judėjo Nėrės krantine. Ant žaliojo tilto stovinčių skulptūrų buvo įsitaisę  Lietuvos  šunų  policinei postai su žaliomis liemenėmis. Krantinėje, maždaug per  vieną šunelio pagreitėjimą stovėjo jų iki pat Žvėryno. Posūkiuose kertant Latvių gatvę  pro aukštas tvoras ,Kęstučio gatve, per Liubarto  tiltą  iki Tauro kalno su aprūkusio Šiaurės Akropolio  Šventyklomis.  Įsibėgėjusių stajerių  didžiulis debesys atšuoliavo iki Žaliojo tilto, labai nepatogus posūkis, pakalnė ir staigus posūkis į dešinę. Sunkiasvoriai Anglų bokseriai neatlaikė posūkio ir sunkūs pakabinti svarsčiai juos slystančius nunešė į Nėrės upę.  Kol vėl  stojo į trasą, didžioji dauguma  nurūko  Nėrės krantine.  Lengvieji skalikai, lietuviški Sargiai ir Margiai  diktavo sąlygas. Kai reikia rytiečius patraukia, o vakariečius pablokuoja.Sportas yra sportas.    O kas čia dabar?  Vokiečių aviganis ir prancūzaitė pudeliukė susikėlę kojas ant nugarų  nustraksėjo per Žaliąjį tiltą į  Sereikiškių parką, o ten susirado kaulą ir suka ant nosies. Kaulas sukasi,o iš galų  skleidžiasi mėlynos liepsnelės.  Tik gerai įsižiūrėjus  matėsi, kad po pilvu parištas  balionėlis su užrašu “ Tiumėnygaz”. O,dar viena porelė,  itališkas Boskonas  su ispanaite Karabela.O, čia jų ir daugiau šokinėja per žiedus ir vis nubėga atsigerti į Vilnelę. Na tegul jie žaidžia,svarbu, kad gerai jaučiasi.

2 Dalis.
  Pažvelkim į trasą. Kertant Latvių gatvę,  puritonas  kilnodamas kojas apsuko ratą  apie Žvėryno tvoras ir  ant Liubarto tilto pasivijo  neįprastą procesiją.    Pirmieji išsiveržė Radviliškio rinktinė.Kilnodami kojas,kas iš kairės, kas iš dešinės paleidžia taiklias sroves  į  maskatuojančius  susegtus    dvidešimtojo amžiaus  pabaisas. Laivas patikimai valdomas artėjo prie Tauro kalno. Staiga  galingom  bangom  kaip kokie viesulai pasivijo  Lenkų kurtai,Čėčėnų, Gruzinų Kaukazo ir Moldovos vilkšuniai.Jie kaip kokie vanagai  pakėlę kojas  staigiom srovėm šlakstė  demonus, tik garų kamuoliai sklaidėsi  kaip iš Kamčiatkos geizerių. Pagaliau ,kaip devintoji banga nusirito visų kitų Vidurio ir Vakarų Europos stajerių  srovės. Banga nusirito ir pagaliau sustojo didžiule banda  Tauro kalno šlaituose .”Čiurlionio laivas” padarė posūkį ties buvusiais KGB rūmais iš lėto krypuojančius demonus ėmė traukti laiptais aukštyn į Tauro kalną.  Sustojo virš Šiaurės Akropolio aprūkusių papilkavusių mūrų.  Suvertus per bambas  “demonus”  susodino kalno viršūnėje paruoštoje plačioje aikštėje. Viename šone buvo uždengtas platus betoninis centrinis Akropolio  kanalizacijos  krateris.  Geležėlė su draugais užjojo į kalno viršūnę.  Labai gražiai žiūrėjosi Vilniaus panorama. Jis pakėlė akis į Dangų. Labai gražiai danguje  švietė Maestro Menulis. Lenktynių dalyviai ramiai ir susikaupę žvelgė į kalno viršūnę. Žemai , kalno  papėdėje rinkosi smalsių miestiečių minia. Atskirai buvo skirta vieta Vilniaus miesto tarybai, atskirai Lietuvos vyriausybei, seimo deputatams.Išvažiuojamojo Tarptautinio Karo Tribunolo teismo protokolą. perskaiė Analitikas. Nuosprendis neapskundžiamas  ir vykdomas nedelsiant. Viskas paliekama Dievo  Valiai.    Geležėlė  paėmė zondą,vieną galą pajungė prie suverto per bambas troso  prisuko prie  spininginės špūlės su įmontuotais magnetais ir nukreipė į Mėnulio veidrodį. Įjungė zondą ir pasuko špūlę labai greitai. Sraigtinis spindulys atsimušė į Menulio veidrodį ir tiksliai pagavęs kampą,  Mėnulis šiek tiek pasikreipė, kad sraigtinis spindulys tiksliai pasiektų taikinį.  Reikėjo šiek tiek lukterėti, kol pasirodys piratai arba iškils paslaptingas Buožgalvis. Ilgai laukti nereikėjo.  prasiskleidė Indijos vandenyno bangos ir šis  iškilo pasižvalgyti. Tada Mėnulis ir nukreipė sraigtinį spindulį į taikinį. Šis  ilgai nedelsė. Iš nugaroje esančio pelėko  buvo paleistas priešinis žaibuojantis  spindulys. Geležėlio besisukantis spindulys jį pagavo ir susuko, bet trumpas sujungimas vis dėl to įvyko.Vandenyne pakilo didžiulio sprogimo kamuolys panašus į Baobabą, bet čia ant Tauro kalno taip pat įvyko ,mažesni sprogimai. Pirdano pripildyti demonai taip pat  šiek tiek išsipūtė ir  pykšt, pykšt ir susproginėjo.  Pakilo geltonų dūmų debesiukai virš Tauro kalno ir palengva pradėjo sklaidytis.    Buvo ankstyvas rytas. pirmieji Saulės spinduliai nušvietė Vilniaus bažnyčių ir dangoraižių bokštus.  Geležėlė atsuko nuo bizūno  trumpą titano durklą, padavė ji Pasagėliai nupjaustyti demonams “skalpas” sumarkiruoti ir  sudėti į sandarią skrynią.    Pagaliau Geležėlė žvilgtelėjo į besiblaškanti,putojantį kalakutą. Mėlynos  raudonos gyslos išryškėjo įsiutinto padaro    kakle.    Komisaras Pasagėlė su savo pagalbininkais kurmiukais atvėrė betoninio kraterio dangtį, stipriai suėmė už lynų ir staigiu judesiu suvarė  išpuikėlį kalakutą  į    Vilniaus    centrinę  kanalizaciją, ten pat sumetė ir visas išnaras, kas buvo belikę iš “demonų”..  Užstūmė sunkų betoninį dangtį.    Geležėlė pamojavo ant  Čiurlionio laivo krašto Baltajai Gulbei. Ji nusileido žemyn prie Geležėlio, Komisaro Pasagėlio, komisaro Rokio , Analitiko, Princesės, Škacelės ir Motinėlės.O kas dabar ten? Nuo laivo borto skrido maži geltoni viščiukai,tiesiai Princesei ant pečių.  Šeštadienio vakarą turėtų parodyti per Maskvos televiziją  per Eurovizijos konkursą. Pažiūrėsim, gal iek kitaip..    Miesto gyventojai  sveikino nuostabią komandą susižavėję ir nustebinti. Tik kažkaip    kai kurių valdančiųjų  veiduose matėsi kažkoks nerimas, veidai pabalę, išpilti šaltų prakaitų ir jie prdėjo išsiskirstyti.  kai jų vietos ištuštėjo pasimatė, kad ant grindinio darbavosi maži judi  kurmiaukai su  mažais guminiais čiulptukais ir rinko į stiklinius vamzdelius  subėgusi sūrimą tose vietose kur jie stovėjo. Atidos Komisaro žinioje į tyrimų cenrą. Šitaip pakiliai prasidėjo  šis gegužio rytas.Kaip bebūtų, jis turi atnešti į Lietuvą geras permainas,ir nusiraminimą, nes pagrindinės priežastys nerimui buvo pašalintos. Gyventojai atsikratę praeities šmėklų turėtu būti ramesni, kūrybingi ir nepasiduoti juokiems blogų pranašų sapalijimams.
“Čiurlinio laivas” nusileido žemiau , olaivo kapitonas Česlovas-Geležėlė nutaikė  naują tele zondą į  Tauro kalno  viršūnę,kur stovėjo apsikabinę draugai padarė atminimo nuotrauką, viena šiaip stovi apsikabinę, o kita ant žirgų pastatę piestu kaip Peterburge Varinis raitėlis tik jie pakėlė žirgus gerokai aukščiau.      Pabaiga

1Dalis    Europos parko ąžuolyno erdvioje aikštelėje,ten kur susikerta platumos ir ilgumos  Europos centro koordinatės, vyko Europos tautų atsakingų atstovų pasitarimas. Jam pirmininkavo Lietuvos  vyriausias pagal gyvenimo patirtį  ir žmogišką padorumą,  aštraus  proto, žvitrių akių senolis. Per dvidešimtojo amžiaus istorinius kataklizmus, jis buvo praradęs beveik viską: iš visų 12 anukų 6 buvo pažymėti Lemtingu GRU ženklu, namus, mylimą moterį.Nuožmus likimas išsaugojo tik vieną anūką Gelėžėlę-Česlovą visiškai  patikimai švarų. Jo Trys sūnus Analitikas, Pasagėlė ir Geležėlė buvo patys ištikimiausi jo  darbo tesėjai  su tikra Lietuvos vizija, paremta tikėjimu ir meile kiekvienam Lietuvos žmogui. Štai  čia, Sūnus Geležėlė su savo broliais bendražygiais, Europos valstybių atstovais nuspręs    tolesnį Lietuvos, Europos ir Pasaulio likimą.Palikti  taip kaip yra,ar imtis atitinkamų priemonių, kad pasukti  esamą  pasaulinę erzelynę į visiems palankesne sukimosi orbitą?  Taip:” Būti ar nebūti” pakartojo Geležėlė Danijos Princo  žodžius. “Taip, mieli kolegos,aš kreipiuosi į Jus garbūs  valstybių atstovai: “ Būti, ar ne būti” ir visus nužvelgė  skvarbiu žvilgsniu.
Atsakymas buvo vieningas;  “ Būti” ir pakilo visų rankos aukštai virš galvos. Beveik visų, keletas rankų pakilo aukščiau ausų ir laikė suspaustas špygas. “ Kaip dabar suprasti ?” pagalvojo Geležėlė,bet nekreipė dėmesio į užuominą.      Į pievelės vidurį, komisaras    Pasagėlė, lydimas komisaro Rokio ir dviejų dailiai sušukuotų Brisiu, įvedė keistą  dvigubą  trumpų  kojų,tiksliau trijų kojų , vidinės kojos buvo sukištos į vieną medvilninę žydrą  kojine  apauta kaliošu, tipą.  Numovė juodą maišą, pasirodė dvi  surištos barzdotos galvos, per ausis buvo susegtos segtuku.  “ Karlai Marksai ir Fridrikai  Engelsai, ęsate kaltinami už sukurtą socializmo idėją , kurį turėjo žmones padaryti vienodus kaip uteles su išskirtine reprodukavimo galimybę,pagal jūsų sumastytą  modelį ,suvarytūs į darbo stvyklas,vadinamomis komunomis.  Geležėlė žvilgtelėjo į atstovus ir išgirdo vieningą:”Kaltas”. Geležėlė nusiardė antrą liemenės rankovę  /viena jau buvo atardyta / komisaras Pasagėlė su  gumine šaudyklę pervėrė plieninį trosą  personom  per bambas.Staiga suskambo telefonas. “Klausau”atsakė Pasagėlė ir girdi: “Van,fliukter doner veter , Berlyne, priešais Reistagą stovėjęs paminklas  suskilo. Pasirodo stovntis Engelsas trenkė per spranda sėdinčiam Karlui ir suskilo ,” Įkliuvom” – tiek tepasakė Karlas ir nurėdėjo jo galva prie kancelerijos duru.Apie tai pranešė kancelerijos sekretorius Fricas.“Taip,supratau” atsakė komisaras Pasagėlė.”Teskim toliau”. “Sekantis”.- Su maišu ant galvos buvo įvestas sekantis. “ Leninas”  Tu kaltinamas už šių  idėjų įgyvendinimą, kurios sujaukė Pasaulio protus ir nusinešė milijardus žmonių gyvybių.Atstovų nuomonė: “Kaltas” ir buvo persegtas per bambą. Sekantis:” Dzeržinskis “ Už sukurtą masinio teroro mechanizmą VČK”- atstovai: “Kaltas” ir šis buvo  persegtas per bambą. Sekantis: “ Stalinas”  “ Už Lenino darbų tęstinumą ir už teroro mechanizmo  papildymus naujomis formomis,kurios sunaikino  milijonus nekaltų žmonių givybių:”Kaltas” ir buvo persegtas per bambą trosu.. Į aikštę buvo  įvesta  ypatinga  persona su  auksiniais pensnė:” Berija” Už  ypatingą  įžulumą, klastą, bailumą ,už sukurta masini  Rusijos, Ukrainos badmetį, Kaukazo tautų , Krymo totorių iškeldinimą ir masini  Lenkų karinimų, Lietuvos, Latvijos, Estijos tautų trėmimus taip tolau ir dar daugiau:vieningas atstovų: “ Kaltas”  ir-per bambą.pervertas. Sekantis:” Slava Molotovas:” Už klastingą užsienio politiką,Molotovo-Ribentropo paktą , Geležėlė žvilgtelėjo į laikrodį, ,taip, jau bus 70 metų kaip Europa tyli ir pasaulis tyli,  kiek suteikta taikos Nobelio  premijų? O tau nieko?  beveik visi atstovai “ Kaltas” tik  Vokietijos, Prancūzijos,Italijos, Ispanijos atstovai susigūžė ir nebesimatė net špygų, tik suko rodomaji pirštą sau pagal smilkinį ir išpletę akis žiūrėjo į Geležėlę.

2Dalis

Geležėlė nekreipia į juos dėmesio ir varo toliau.  Į  pievelės vidurį įvedamas  numatomas  “ šventasis” Georgijus Konstantinovičius  Žukovas. ,,Tu kaltinamas už  Antrojo pasaulinio karo sukėlimą.  Viskas vyko pagal tavo Kremliuje vykusias Generalinio štabo pratybas 1940 metais gruodžio 26d. prasitęsusias iki 1941 m.  sausio vidurio.Pats žaidimas prasidėjo1941 m.sausio 2d.Generalineme štabe.Stebėtojai;Josifas Stalinas ir visas Politbiuras.    Nors prieš tai verkei Kijevo geležinkelio stotyje, nes žinojai, kad bus didelis karas puolamasis karas ne ginybinis  ir bus milijonai aukų. Tu kino režisieriaus  Vaznesenskio, ir žiniasklaidos akivaizdoje daužei snukius maršalui Konevui ir kitiems generolams. Tu savo rankomis šaudei žemesnius karininkus rikiotės akivaizdoje  skiepydamas likusiems drąsos  mūšyje, o pats nusiplaudavai  ir dingdavai neaiškia kryptimi. Tu atsiminimose melavai, pats nesi dalyvavęs ne viename lemiame mūšyje, kadangi buvai bailys, išsišokėlis, melagis ir garbėtrošką. Tu neatidavei žuvusiųjų karių artimiesiems 50 tonų apdovanojimu.  Pagaliau 1954 m. Pauralės stepėse susprogdinai  300m aukštyje branduolinę bombą, Tuo  pasmerkdamas 50 tūkstančių  šauktinių  karių kurie buvo kaip bandomieji triušiai, imituodami  priešo apsupimo  žiede atsidūrusias pajėgas jie  turėjo išeiti per  tariamai pramuštą priešo apsupimo  žiedą. Po to buvo apkaltinęs  Berija, o iš tikro jis jau prieš metus buvo nuteistas ir sušaudytas. Baigiantis karui, tavo ir Bėrijos daliniai  savaite užsiėmė neregėto masto  gyventojų prievartavimais ir plėšikavimais  sugniuždytoje Voketijoje. Geležėlė nutilo ir žvilgtelėjo į atstovus  Rytų Europėčių  rankos pakilo vieningai,vakariečių drebėjo,priglaustos  prie smilkinio ir suko malūneliu. Geležėlė nekreipė į tai dėmesio ir nurodė komisarui perverti bambą troseliu.  Sekantys buvo įvesti Leonidas Brežnevas, Michailas Sūslovas,už  idėją Lietuva be lietuviu, Pabaltijys be pabaltijiečių, už Afganistane žuvusius kareivėlius, už Islamo Korano klastojimą Lumumbos universitete ir perAfganistano okupacija išplatinot milijonus egzempliorių, kas sukūrė  Talibus, Fanatikus islamistus, kurie virto teroristais ,  Afrikos tautų protų sujaukimą, kurie naikina vienas kitą brolžudiškose  skerdynėse Ruandoje,Raudonųjų Chmeų milijonines skerdynes Kombodžoje. Atstovai pratarė “Kalti” Rankas pakėlė Rytiečiai, o Vakariečiai jau  darė si-si.  Šitie du  taip pat buvo užverti ant “smilgos”. Sekantis  buvo įvestas Dekanozovas, Kalvio Ignoto teisybės autorius Aleksandras Gudaitis-Guzevičius už talkininkavimą  Lietuvių tautos  naikinimę, pagaliau Rainių miškelio budelis –mėsininkas- pulkininkas  Petras Raslanas.  Vieningai rytų bloko atstovai pakėlė rankas ir tarė: “ Kalti”
Komisaras  Pasagėlė pervėrė  visiems trosą per bambas ir užmezgė platų mazgą. Protokolas po trumpų diskusijų buvo patvirtintas parašais.  Geležėlė papūtė asmeninį trijų raidžių  GAP tai reiškė  trijulės vardų pirmosios raidės , Geležėlė, Analitikas Pasagėlė, arba taip, griebi,gap ir į kišenę arba gap šokoladą ir į burną, Protokolas gap ir dingo, kažkas pagriebė ir sugriaužė.  Šy karta taip ne atsitiko. Geležėlė pakėlė .antspaudą aukštai  virš galvos ir tvojo per protokolo lapą-Tvirtinu.  Ooo.., Jis pakėlė akis ir pamatė, kad atvedamas  dar vienas personažas. Tai  buvo Dušanskis. Jis  norėjo pasprukti,laimei Komisaras  Rokis spėjo sugriebti už sprando. Dušanskis buvo įrašytas į protokolus ir prisegtas prie bendro vierinio.  Geležėlė nusibraukė nuo kaktos prakaitą ir paskelbė, kad  tarpautinis  išvažiuojamasis karo tribunolo teismas baigė darbą. Tolėliau stovėjusios Princesė, Škacelė ir Motinėlė sulankstė  Temidės “bėzmėną”, o Analitikas susidėjo Spausdinimo mašinėlę , sudėjo visas stenogramas  į storą aplankalą ir patalpino į seifą.    Liudijimai:    Generolas Kaluginas, Aleksandras Suvorovas, Centrinis Generalinio Štabo,TASo pranešimai iš  Centrinio archyvo Maskvoje. Didelė dalis jau sunaikinta.  Taip pat liūdijo maršalas Konevas, Rokosovskis, Vasilevskis,maršalas Bagramianas  Viriausias žvalgybos vadas Karpovas.. ir taip toliu.        Štai iš kokios mėsmalės Lietuva sugebėjo išslysti  1990 m. atkurdama Lietuvos nepriklausomybę. Pats laikas susimastyti, prieš priimant lemtingą sprendimą gegužės 17 d,  mielas ir drąsus Lietuvos pilietį. Jei nori pajusti tikros pergalės džiaugsmą, tu  išgirsi savo širdies balsą ir padarysi teisingą sprendimą.  Tik tada galėsi vadintis,kad  esi drąsios  tautos atstovas. Tai turi pasakyti kiti ir  dėl to nereikia labai pūstis, bet didžiuotis tuo, Tu privalai.        B.d.

“Česlovai čiožk į laivą, štai Tau zondas, laive rasi Baltą paukštį-Gulbę, ji Tau ištikimai tarnaus,Ji spaudys klavišus  ir iš Čiurlionio laivo sklis nuostabi muzika, muziką visai Lietuvai ir netik,-ji skambės Pasauliui.Aplankyk kiekvieną Lietuvos kiemą, kiekvieną žmogų,nesvarbu kur jis bebūtų, ar šiukšlių konteineryje,ar  kokteilių bare ar besibeldžiantį į Rojaus vartus.  Skubiu reikalu,- tavo žinioje  Jurgio lėktuvas.  Jis atskris pas Tave,bet kurioje      vietoje Tu bebūtum,tik duok žinią šiuo kompiuteriu.Visa tai dabar Tavo,sūnau.O dabar čiuožk, dink sakau Tau.” Geležėlė pažvelgė sūnui į  akis, apkabino, stipriai prispaudė prie krūtinės , apsuko 180 laipsniu, parodė į dangų, kur siūbavo”Čiurlionio  laivas” ir  prisiminęs sukamą koją,spyrė į užpakalį.  Tas ir nuskrido aukštyn per laivo bortą.
  Iš Druskininkų, Grūto “atrakcionų” parko pajudėjo ilga  chaki maskuotės spalvos mašinų kolona.  Girdėjosi  linksmas  amsėjimas  ir darnūs atsakai iš  pavienių  mašinų Varėnos miškai skambėjo  nuo šaunios  šuneliu kovinės  dainos: Au,Au,Au, Gau, Gau,Gau, Mes Brysiukai ir Margiukai, esam šaunūs kareivukai,  bėgsim,šoksim ir sysiosim, savo šalį išvaduosim. Ou,Ou,Ou.Jieeee.Jieeee. Jie visi buvo sušukuoti kovos šukuosena, plaukai sušiaušti aukštyn,ir sukietinti. Buvo daugiau panašūs į ežius sukeltais spygliais. Pamačius šiurpas paima, tikri šaunuoliai.
Tuo laiku kai vilkstinė riedėjo  Dzūkijos pušynais,pro Pirčiupį, uždarame buvusių KGB vidaus kieme stovėjo tūzinas  Santechninės utelizacinės mašinų, su liukais viršuje. Komisaras ir komisaras Rokis  su pagalbininkais Kurmiukais, į jas laipino paslaptingus keleivius. Po viena, su  juodais maišais ant galvos pro liukus buvo  nuleidžiami į vidų, o liukas stipriai užsukamas. I vieną mašiną teko sutalpinti du, nes tai buvo Siamo dvyniai, su vienu vidiniu  apavų., o ausys susegtos grafke.Kaip čia ir pasakyti,toks trikojis padaras su  trim kaliošais. Pasagėlė aukštai iškeldamas ranką, dėjo trijų raidžių, GAP, spaudą ant    švininės  plombos . Keleiviams pro gofruotą žarną buvo tiekiamas oras.  Atsivėrė vartai ir kolona, lydima karo policijos nuriedėjo Vilniaus gatvėmis pro Tuskulėnų parką. Čia, prie Genocido aukų  memorialo juos pasitiko Geležėlė,Analitikas,Princesė, Škacelė ir Motinėlė.atidavę pagarbą genocido aukoms, kolonos priekyje, lengva ristele, pasuko į Kalvarijų gatvę  link Europos centro. Jau buvo  po vakaro žinių,kai kolona priartėjo  prie taško kur susikerta  žemės dienovidis  ir paralelės, juos pasitiko visos Lietuvos krašto apsaugos jungtinis orkestro būgnininkai. Būgnininkų trūko,todėl buvo  sutelkti  visi Lietuvos būgnininkai , nuo kaimiškų kapelijų  iki džiazinių, visi.  Pagal rūstų būgnų gaudesy, kolona  pravažiavo  prie didelio seno, bet dar galingo Ąžuolo. Geležėlė su savo draugais,raiti priartėjo prie Ąžuolo. Iš Ąžuolų giraitės,  mėnesienos šviesoje pasirodė baltais ilgais rūbais pasipuošęs  žilas  Senelis.  Jis aukštyn iškėlė  rankas ir  kryvule  palietė  raitelių kairią petį. Raiteliai nulipo nuo žirgų ir nuėjo su seneliu į Ąžuolyno gilumą  pasitarti.
Priešingoje Europos parko pusėje buvo įrengti laikini  keli viešbučiai  ir visu parko pakraščiu įrengtos  palapinės Šunims. Prie kiekvienos palapinės  buvo  iškeltos trikampės vėliavos su atitinkamos valstybės  simboliais.,bet kaip taisyklė, skirtingų spalvų derinyje buvo įkomponuotas  kaulas,kitiems du,tretiems šonkauliai.  Šuneliai bėgiojo, mankštinosi,uostinėjosi, bet buvo pakankamai draugiškai nusiteikę.  Uostinėjosi, laižėsi ir susiporavę darydavo prabėgimus kilnodami tai vieną tai kitą koją, pasirąžo ir vėl greitute sugrįžta į savo aptvarus.
      Vilkstinė su Radviliškio ir kitų Lietuvos apskričių, mietų ir miestelių Rinktinėm,  artėjo taip pat į Europos centrą. Jie turės taip pat padaryti apšilimą, susipažinti su savo varžovais. Dalis dalyvaus didžiose lenktynėse, dalis turės atlikti policines  funkcijas. Čia  jie turės besąlygiškai paklusti  Vyriausiojo Komisaro Rokio nurodymams.        B.d.

Žaisminga kolona,sukdama ratelius  įžygiavo į sostinę Vilnių,išsiskirstė  po parkus, po senamiesčio kiemelius, dalis nuvyko net į gyvenamuosius rajonus  ir Gariūnų turgavietę. Šio renginio organizatorius Andrius buvo sužavėtas aktyvumu.Čiurlionio laivas  iš lėto plaukė virš Tauro kalno ir artinosi prie televizijos bokšto. Ten Geležėlė buvo numatęs prisišvartuoti, Jis žvilgtelėjo į savo vaikus ir išsižiojo.  Jie nusipurtė minkštus patalus ir stovėjo kaip gimę,nuogi.,bet svarbiausiai ,kad jie visiškai suaugo. Plaukai ne tik, kad užaugo, bet ir pradėjo  dengti šarma , o linksmuolis net plikti pradėjo.Mergaitės irgi suaugusios,išryškintom apvaliom formom ,bet visi nuogi, o  vyrukai su ilgom barzdom, kaip iš Rojaus išvaryti.Geležėlė nepasimetė, staigiai visus perėjo su zondu  ir savo kompiuteryje užfiksavo visas reikiamus išmatavimus: krūtinės, klubų, talijų išmatavimus, sąnarių taip pat ir nusiuntė į ,,Baltosios gulbės” vaistinės, penkių  iškilių dizainerių rūbų modeliavimo  agentūrą. Nurodė, kad skubiai atvyktų į televizijos bokšto, Kregždžių lizdą su visais modeliniais rūbais. Iš lėto laivas artėjo prie bokšto.  Netikėtai Gulbė šoko nuo laivo borto ir nėrė žemyn.Visai netoli žemės ji pakišo sparnus po pažastimi  vienam iš  sinoptikų.Pasirodo jis užlipęs į bokštą stovėjo su skėčiu ir meldė Lietuvai lietaus. Pamatęs artėjanti laivą neišlaikė ir šoko žemyn su išskleistų skėčiu.Visa laimė, kad pamatė Gulbė. Vakare butų buvęs liūdnas pranešimas, kad dingo horoskopų derintojas.    Atsidarė televizijos bokšto paradinės durys ir iš  jo išėjo šauniai pasidabinę,  trys ledi ir devyni džentelmenai. Geležėlė visus priglaudė prie krūtinės ir įsodino į prabangų autobusą. Vairuotojui davė skubius nurodymus ir grįžo į Čiurlinio laivą. Laivas atsišvartavo nuo bokšto ir išlėto nuplaukė virš Lazdynų,Žvėryno link  ir sutartinai, tyliai, iš lėto garsėjančiai artėjo prie Seimo rūmų  su dainų  vainiku iš Vytauto dvigubo kompaktinio disko.        Seimo kiemelyje vyko paruošiamieji darbai. Darbas virte virė. Komisaras  Pasagėlė dirbo išsijuosęs.
Teko dirbti ir dujininko darbą. Prie Seimo kompresorinės privažiavo didelė geltona cisterna su trim liepsnelėm ir  užrašų,  “PIRDAN” Tai buvo praeitos kadencijos Seimo  suskystintos dujos. Jos pilnai patenkino  kuklius  deputatų  poreikius.Užteko ir virtuvei ir Garažų pirtelės  įkaitinimui. Labai neišlaidavo išrinktieji,tik mažai buvo informuojama Tauta, o be reikalo.        Dabar Pasagėlė darbavosi prie trenažierių.. Atvyks Geležėlė, turi  būti viskas paruošta. Na jau viskas paruošta, galima kviesti ir seimūnus. Deputatų  kluonai jau stovėjo už vartų  su gėlėm. Kai kas buvo išleistas su kuklia rentą į poilsį. Vietoje ju matėsi nauji veidai, mažiau patyrę. .Seime sujudimas. Nėra Seimo pirmininko. Kur jis dabar? Staiga iš privažiavusio autobuso išlipo ledės ir džentelmenai ,  priekyje visų, dideliais žingsniais  žingsniavo Seimo pirmininkas Arūnas. Jis plačiai nusišypsojo,  linguodamas galva pasisveikino ir užėmė savo darbo vietą.  Virš Seimo pasigirdo daina: “ Mes kolorado vabalus, suplėšysim į gabalus”ir iš dangaus nusileido Geležėlė Gulbė prie pulto liko reguliuoti muzikinį foną.l Su visais šiltai pasisveikino ir atsisėdo į jam skirtą  krėslą.  Garbingose vietose sėdėjo Analitikas, Prince, Škacelė ir Motinėlė.  Jie linksmai nusiteikę kažką kuždėjosi, žvelgė į Geležėlę ir šypsojosi.  Staiga Geležėlė pašoko ir nėrė į baseiną.  Iškilo ,gal po  kokių trijų minučių. Burnoje laikė  lydeką, rankoje karosą, o kišenėse rangėsi vėgėlė ir varlė. Išlipo iš baseino ir vėl suleido žuvytes į  vandenį..Vėl atsisėdo į krėslą ir išsitraukė    cigarą. Jis buvo sušlapęs, pamaigė, pamaigė ir numetė į šiukšlių dėžę.  Nuo juosmens nusiėmė bizūną ir pasakė: “Na pradedame mielėji, pagal frakcijas pozicija,opozicija.”  Atsidarė vartai ir su gėlėm rankose įėjo deputatų kluonai. Jie priėjo prie savo patronų ir įteikė Seimo nariams ir prisėdo greta. Geležėlė pasikrapštė pakaušį ir sušuko:” Greitai, užimkit  bėgimo takelį..” Senėji kluonai pakilo ir užėmė savo vietas, o naujokai paliko savo kluonus sėdėti ir kad puolė ant bėgimo takelio, kad tik  patogiau įsitaisyti.    “Žilvinai pradedame, Tu šiandiena esi Seimo direktorius ir padavė  į rankas bizūną. “ Pala,pala, o kur Česlovas su pelenais?” O , Česlovas ,jau  barstė Seimo nariams ant galvų pelenus.  “ Pasikelkit sijonukus ir nusileiskit kelnytes taip šiek tiek ,simboliškai ,pakeliam rykšteles ir pradedame Žilvinai”  Žilvinas užsimojo bizūnu kaip senais  piemenavimo laikais ir užtvojo Seimo pirmininkui Arūnui. Iš kybančio “Čiurlionio laivo” pasigirdo tranki muziką irrrr.... prasidėjo. Pirmo smūgio  Arūnas nesuprato, vietoj rykštę nuleisti pakėlė dar aukščiau ,po antro bizūno pliaukštelėjimo gavosi jau nebesimboliškai,o kaip reikiant ir prasidėjo. “ Šiandiena aš Seimo direktorius, inspektorius, prožektorius “ ir visi eina ratu ir pliauškina į atkištus užpakaliukus. Gerokai įsibėgėjus įsiterpė Česlovas” ,Mes šokam linksma tanga,  Greičiau , čiudžkim,čiuožkim, - Šioj pasakų saloj, mes esame vieni, mes ęsamę  nuogi  ir ęsamę  linksmi pašokim, linksmą šoki tanga Žiūrovai buvo sužavėti atrakcijos ir pridėjo nuo savęs;,Pakartot Rokenrol, Pakartot Rokenrol.Geležėlė neužilgo sustabdė ir pasakė: “ Dabar susikeiskit  visi Seimo nariai vietomis, Kas sėdėjo stoja  ir eina ant takelio, o kas ant takelio, atsisėskit.Pakartosim.Žilvinai varykim iš naujo. Šaunolis, varom čiotka, čiotka,Ir prasidėjo viskas iš naujo. “čiuožkim,čiuožkim,  šiandiena aš Seimo direktorius, inspektorius,prožektoriuuuuuuus’Pagaliau viskas baigėsi, Geležėlę visi sveikino ir dėkojo už nuostabų atradimą, už tokia puikią priemonė vaisingam Seimo darbui mylimos Lietuvos labui. Geležėlė šyptelėjo ir pagalvojo, juk tai dar neviskas .Geležėlė nutylėjo apie “kurmiukus’ Štai kur tikrasis stebuklas        B.d.

Laivas  pasuko bures keturiasdešimt penkiais laipsniais ir nukreipė kursu link Nemenčinės- Vilniaus  plento. Vaikučiai      saldžiai sapnavo spalvotus sapnus. Gulbė  patogiai įsitaisė laivo priekyje ir žvelgė į tolį.  Žemai, po laivu driekėsi  pušynų,laukų erdvės, vingiavo upeliai ir žibėjo ežerų mėlynos akys.  Štai,gerokai nuo Vilniaus nutolę nauji kotedžai . Visą gamtos grožį nušvietė skaisti gegužės saulė,  Mėnulis  nenusileidęs, bet dar aukščiau pakilęs ir jau gerokai atkutęs. ,,Jau galima į atgijusi  veidrodėlį  nukreipti  ir zondą,”- pagalvojo Geležėlė.Taip ir padarė. Nukreipė, pajungė savo kišeninį kompiuterį ir žvilgtelėjo. Ekrane praskrido kelėtas dryžuotų vaizdelių ir užfiksavo  vieną, kuris sudomino Geležėlę.  Stovėjo didelė minia su parištom ant veidų kaukėm. Tai buvo Mechikas. Žmonės iškėlę rankas šaukė: “Joo,joo, majo kabaljero.” ir plojo rankomis ir grojo gitaromis. Viduryje minios matėsi paminklas Čegevarai, o  ant postamento krašto gulėjo  deglas paršelis.Jis nebe čiaudėjo ir nebekosėjo, tik uodegos serpentinas buvo keistai sustingęs, o po uodega ,taškas. Visos pasaulio vaistinės akimirksniu išpardavė užsigulėjusius, niekam nebetinkamus vaistus nuo slogos, no gripo ir net  nuo vėjavimo, na, putimo žemyn, pačiomis aukščiausiomis kainomis. Akcija pavyko. Koks stebėtinas globalizacijos  mobilumas?. Geležėlė toliau stebėjo pasaulio naujienas. Štai,vėl užkibo. Prie Somalio krantų iš Portugalų fregatos pakilo malūnsparnis ir vejasi greitaeigius  skuterius.Teisingai, vejasi piratus. Žinot, pavyko juos pagauti, nuginkluoti ir pargabenti į Portugalų laivą..Ir štai,už mylios,iškilo juoda pabaisa , panaši į dideli banginį, o gal į buožgalvį Jis  plačiai išsižiojo ir iš burnos pradėjo skleisti  garus su trim  žaibuojančiom raidėm GRU. Atiduokit, atiduokit, aš esu GRU,atiduokit. ir ilgas raudonas išspjautas liežuvis nusileido prie portugalų laivo. Po kelėtas akimirkų šešiolika sulaikytų ėjo vandenyno paviršiumi,kaip kokie  šventieji raudonu, kylimu į pabaisos nasrus. Geležėlio laimei iš viršutinio pelėko nebuvo paleistas priešinis spindulys.Jis išjungė zondą, priėjo prie savo  miegančių vaikų, paglostė galveles.Jie saldžiai miegojo ir sparčiai augo. Vienas buvo tikras linksmuolis. Labai sparčiai augo plaukai visiems ir ne tik ant galvos bet ir kalėsi barzdelės ir ūsai.    Staiga Gulbė neramiai sugargsėjo ir pradėjo mosuoti sparnais. Geležėlė žvilgtelėjo į tolį ir pamatė plentu einančius sparčiu maršo žingsniu ilga  dainuojančia  ir  šokančia  koloną.  Perėję Nemenčinės  tiltą per Nerį  sparčiai judėjo Vilniaus link. Komisaras Džipe  pakėlęs nosį žvelgė į kelią ,o raitas Analitikas, Princesė, Škašelė ir Motinėlė visų priekyje rodė kelią.  Štai nuo Vilniaus  pragariškų greičiu  skrieja  ,,Mersedesas”,  visiškai  važiuoja be razumo, ką daryti? Geležėlė akimirksniu Gulbei davė nurodymą:,, Nudažyk, svaras dažų ant “Mersedeso” ir atžymėk. Gulbė  išskleidė sparnus ir nuskrido žemyn į  važiojantį manjaką. Skrisdama  ji sutiko skrendančius du gandrus. Jie  snapuose laikė įsikandę po gyvatę. Gulbė sugargsėjo ir visi trys nuskrido vytis,,Mersedeso” Pikiruojančiu skrydžių virš mašinos  Gulbė  išstūmė svarą  baltų dažų ant mašinos stogo, o gandrai pro pravirus langus įmetė gyvates. Jos apsiraizgė apie  “ piloto” kaklą ir prieš nosį išžiojo savo nasrus ir šnibždamos  kaišiojo skeltus liežuvius. Vairuotojas visas išbalo, pamėlynavo ir užspaudė stabdžius, po savim pajuto malonia šilumą.. Taurėji paukščiai palinkėjo vienas kitam geros klotės ir nuskrudi savais keliais. Gulbė nusileido į laivą ir toliau stebėjo nuostabaus grožio apylinkes.  Po pietų  ,linksmai  nusiteikusi kolona pasiekė Vilnių.. Vakare turėtų susitikti su Ispanijos Karališka pora.  Komisaras , Analitikas, Princesė, Škacelė ir Motinėlė sulauks Geležėlio ir imsis labai svarbaus darbo: Paruošti Lietuvos Seimą  atsakingam darbui  Tėvynės labui ir surengti Pasaulines šunelių stajerių lenktynes..        B.d.

Likę Visagine, Geležėlio draugai, operatyviai ėmėsi raminti žavią Motinėlę,  Vikingą, karalienę Kleopatrą. Viskas klostėsi palankiai. Kaubojai Virgis, Algirdas  suėmę Svirpliukus už sparnelių  užmetė jiems už  rūbų atlapo, arčiau įkaitusių krūtinių ir užgrojo smagią dainelę ,,O,mano brangioji Klimėntina”.Pasilinksminę,Komisaras Pasagėlė ėmėsi rikiuoti orkestrus žygiui į Vilnių. Dalis užsienio svečių lydimi sparnuotų raitelių, vadovaujami Valdovės, išsiskirstė po Lietuvos apskričių miestelius ir kaimus. Analitikas prigavęs trumpą valandėlę prisėdo prie savo kišeninio kompiuterio ir žvilgtelėjo į Pasaulį. Netikėtai jis aptiko nei šį nei  tą.  Nuo Karybų,tiksliau nuo Bermudų trikampio, ten kur Neptūnas prarijo didžiausią pasaulyje kreiserį, į žydriąją Meksikos pakrantę  išplaukė deglas paršelis. Matomai išsigelbėjo.  Išplaukė ir  čiaudėdamas nukrypavo gilyn į  Meksiką. Buvo labai karšta,po oda pradėjo net lydytis, todėl kilo aukštyn į kalnus kol pasiekė Mechiko. Aukštis trys su puse kilometro virš jūros lygio,todėl buvo vėsiau, bet sloga nepraėjo, tik dar daugiau čiaudėjo. Na taip ir pasigavo kiaulės gripą.  Daugiamilijoninis miestas niekaip negalėjo suprasti,kad toks mažas,deglas paršelis gali sukelti tokią  suirutę.  Tenka net bučiuotis pro kaukę, o paršelis vaikšto ir čiaudo.  Kokie stebuklai dedasi pasaulyje. Analitikas pamastė ir pagalvojo: ,,Kažin, ar reikia zonduoti Geležėliai?” Susilaikė. Geležėlė dabar ir taip turi rūpesčių. Persijungė į Lietuvos radijo stočių tinklą. Kas čia dabar dedasi? Tikra erzelynė. Kuriasi vis naujos stotys ir visos- muzikinės pakraipos. Trūksta jau vietos erdvėje,o jos kuriasi.Vienas  kovodamas dėl vietos kaimynui pučia į ausį. Nusilaužęs pienės vamzdelį , perskėlė galą , pasidarė birbynę ir pučia į ausi,o tam ausyje tikras birbynių kvintetas.    Komisaras Pasagėlė,savo džipu, įjungęs žaibuojančius švyturėlius ,visų priekyje, lydimas raitų Analitiko, Princesės , Škaceles ir Motinėlės, patraukė link Pabradės, Nemenčinės į  sostinę Vilnių. Orkestrai grojo  žygio maršus, o juos lydintys Visagino gyventojai ėjo rateliais ir dainavo savo nacionalines dainas su bendru priedainiu; ,,Chorošo, vsio budėt chorošo,chorošo vsio budėt chorošo,a malčiki į dėvački , vylkami į ložkami chorami  s Antoškami  chlopajut ladoškamiiiii”. Buvo ankstyvas rytas. Rytuose jau brėško, o dangaus skliaute matėsi ne Mėnulis,  bet tik jo plati šypsena. Netikit? Prabuskit nakty, žvilgtelėkit ir pamatysit,kad nemeluoju.        Geležėlė,su naujais mielais bendrakeleiviais surinko mažuosius keleivius. Jų buvo dvylika, trys mergaitės ir devyni berniukai.  Geriau apžiūrėję jie pamatė, kad penkiems berniukams  iššokę gumbai .Mat pievelėje išdykaudami prisigumbavo. O dar tas Vikingas su  LEO kailių,Kleopatra su naktiniais marškiniais. Priglaudė juos mama Geležėlė ir užmigdė minkštuose pataluose. Geležėlė išsiėmė zondą ir pridėjo likusiems vaikučiams prie galvelių. O Dieve, trims berniukams ir trim mergaitėm ant smegenų pusrutuliu išryškėjo trys siaubingos raidės: GRU.Keliems net išryškėjo suriesto
dolerio simbolis, o vienai,  euras su komisaro kepure. Tik vienas, iš visų septynių, buvo švarus.  Geležėlė labai susijaudino ir visus šešis švelniai priglaudė prie savo mylinčios širdies ir pasakė: ,,Ne, ne Šachmatininko Karpovo gambitas nepraeis, neturi praeiti.  Šešėlis su geležiniu gomuriu visada naudojasi didmeistrio paslaugomis laiko erdvėje. Geležėlė taip pat yra lošėjas ir dar praeitą pavasary numatė šitą figūrų rokiruotę ir ėjimus žirgu , Vilniaus Kapsuko Universitetas, Leningradas, Maskva, Vilnius, Briuselis ir pagaliau tikras neužginčijamas Favoritas  būti pirmąją, Lietuvoje.  Geležėlė negali leisti, kad  pasikartotų  Lietuvoje  šokis su laumžirgiais ,  kodiniu  pavadinimu  ,,STREKOZA”  Jis nori apsaugoti savo vaikus nuo didelės gėdos, nori apsaugoti  mielus, drąsius Lietuvos žmones. Tik jie gali pajausti tikrą pergalės džiaugsmą,  padaryti teisingą sprendimą, nubrėždami ploną  raudoną liniją tarp praeities ir ateities, padarydami patį svarbiausią sprendimą naujoje Lietuvos istorijoje.        Jis pasilenkė prie nesuteršto berniuko  ausies ir pasakė:” Tik tu vienas atlaikei gautą smūgi per zondą  Geležėlė- Česlovai. Tik tu atlaikei Generole, Geležėlė- Česlovai. Štai ,matai šy laivą,Čiurlionio laivą, jis  yra  Tavo. Plauksi su juo po visą Lietuvą, o Tave lydės nuostabus Lietuvos muzikos Dievų orkestras po visus miestelis, kaimus po kiekvieną sodybą. Priglausi kiekvieną  prie savo mylinčios širdies ne tik prislėgtą negandų žmogų, bet kiekvieną ,nes Tu esi šiandiena geriausias. Tu esi tikras karys- kovotojas. Nes tu esi Geležėlė. Atmink tai, sūnau  Česlovai –Geležėlė.” – Skaidri,kaip krištolas ašarą nukrito ant  sūnaus galvelės.  Čiurlionio laivas    plaukė virš  pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės.    Ryto Saulės nušviestą laivą  sveikino  Lietuvos  kaimų ir miestelių gyventojai.        B.d.

Geležėlė atsistojo, užgesino cigarą į bato kulną, apžvelgė  aplink ji  susirinkusius draugus ir plačiai nusišypsojo.  ,, Kas čia dabar atsitiko?’’-paklausė jų. Šie priėjo prie jo ir pradėjo sveikinti, o žiūrovai pradėjo skanduoti: ,,jie jie jieeeeeee.”  Kariomenės  vyriausias kapelmeisteris išgirdęs keistą  sujudimo tekinom parbėgo  iš paežerės. Sužinojęs apie tai,kas čia nutiko, surikiavo visus dūdų orkestrus, fleitininkus, dūdmaišininkus ir ėmė eiti garbės ratus aplink  visą aikštę. Vikingas, o labiausiai susirūpino karalienė Kleopatrą, kaip apsaugoti vaikučius, ėmė juos gaudyti po pienių lauką  su naktiniais marškiniais. Užmeta vienam, kitam, o jie kaip žebenkščiai, tai pro vieną rankovę,tai    pro kitą, pro kaklo iškirptę,pro padalkas. Nieko negalima padaryti. Greičiau šikšnosparnį,arba vaiduoklio šešėlį pagausi negu tuos geležiukus.  Tik staiga pasigirdo kanopų kaukšėjimas, garsesnis negu būgnų  tratėjimas ir  nuo pušų alėjos į aikštės pakraštį,  įsiveržė raitelis, tamsiai apsirengusi  daugiau negu vidutinio amžiaus  gražuolė.  Ji, kaip koks sustingęs viesulas, pastatė žirgą piestu ir sustingo,kaip Petrapilio Petras 1. Tik ji,žirgą pastatė  dar aukščiau.  Tą žirgą buvo dovanojęs Geležėlė Rotušės aikštėje ir jis buvo, pats tikrasis Žemaitukas. Pagaliau jis nusileido, gražuolė nušoko nuo žirgo ir  plačiais žingsniais, mėtydama klubus į šonus artinosi į aikštės vidurį. Ratu sustoję Pigasų raitėliai nieko negalėjo padaryti,turėjo duoti kelią. Jie visi pažino Motinėlę. Ji ne ėjo, o skriejo, rankos ištraukė iš už nugaros parišto rykščių ryšulėlio, kaip kokias lanko strėles, dvi rykštes,kiekvienoje rankoje po vieną ir  mosuodama atskrenda ir tiesiai pas Geležėlę  Geležėlė ja pamatęs,atsistojo ant keturių. Laimei ja pažino komisaras Rokis. Liovėsi sukti vaizdo kamerą ir urgzdamas puolė priešais motinėlę. Griebė už sijono ir nuplėšė visas gifiūru išraitytą saulės kliošo  padalkas. Geležėlė pasinaudojo  sąmyšiu, iš patogios  sprinterio pozicijos pakilo, ir kaip strėlė ,švilptelėjęs  savo vaikučiams, pasileido link pririšto  ,,Čiurlionio laivo’ didelės pušies. Bizūnu užsimojo ir užmetė ant storos šakos. Kaip Tarzanas liana užlipo ant šakos, atrišo  plienini trosą ir jį nuleido iki žemės. Vaikučiai staigiai sureagavo į  Geležėlio švilpuką, greitai susirinko, įsikibo minkštom rankytėm į minkštus užpakaliukus ir kaip šimtakojis atskubėjo ten kur jau buvo Geležėlė. Česius pirmasis,o paskutinioji Dalytė. Visi dvylika lynu, kaip koks  didelis drugelio vikšras, priekis pasikelia , įsikabina ir visus kitus užkelia. Taip banguodami jie ir įriedėjo per laivo bortą. Geležėlė įsikabino į trosą ir kaip patyręs santechnikas, o gal elektrikas pradėjo sukti lyną per alkūnę ir per plaštaką, sparčiai kilo aukštyn į dangų  prie  išdidžiai linguojančio laivo. Persirito per bortą o ten ji sutiko ne tik vaikučiai, bet jier pasigriebė ir geltonus viščiukus. Šie buvo iššokę iš Begemoto nasrų pažaisti su vaikučiais.  Geležėlė buvo labai laimingas matydamas juos visus. Pakėlė aukštyn akis ir jis pamatė, kad toliau prie priešingo laivo borto stovėjo jo seni pažįstami:  Jurga Ivanauskaitė, Vytautas , Janina, Obuolys, Janavičius, Katilius su smuiku rankoje, Romas su kapelmeisterio lazda. Jaudinantis susitikimas. Jie visi apsikabino, o vaikučiai ėmė karštai ploti.  Žemai, aikštėje skandotės nebesigirdėjo. Jungtinis muzikos Dievų orkestras grojo kongreso priimtą Himną Meiliai .  Baltoji Gulbė atskrido ir nusileido po laivo burėm.  Laivas,atsisveikinęs  su visais, išpureno bures ir  iš lėto  nuplaukė Lietuvos sostinės Vilniaus link.  Svečiai, išsiskirstė  grupėmis ir  išvyko pasisvečiuoti į Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus, toliau nuo kiaulių gripo. Geležėlės bendražygiai suderinę organizacinius reikalus,kitą dieną atvyks į Vilnių paruošti  Lietuvos Seimą vaisingam darbui, savo tėvynės Lietuvos labui. Taip pat paruošti trasas pasauliniam Šunų stajerių lenktynėm, kuriuos turės nustebinti ir sukrėsti Pasaulį.      B.d.