Čiurlionio laivas.(25)

1 Dalis
etuva saldžiai miegojo. Mokyklos pasipuošusios laukė naujo ryto.      Paskutinis skambutis. Į mokyklas atskridę drugeliai sklandė mokyklų erdvėse, suteigdami  maloniai šiltą
ir jaukia  aplinką.  Šis rytas, tikrai bus įrašytas į visų mokyklų  kalendoriaus lapelį, kaip vienas iš nuostabiausių  puslapių ne tik švietimo, bet  Lietuvių kultūros  istorijos  šviesiausių puslapių.Mėnesienos apšviestas Europos centras šią nakty buvo tikrai įspūdingas.  Pasaulio šunų stajerių lenktynių startas turėjo būti
paskelbtas suderinus su dar vienu  svarbiu tarptautinių nepaprastos svarbos aktų.  Europos tautų  išvažiuojamojo Karo Tribunolo teismo nuosprendžio vykdymu didžiausiems  dvidešimtojo amžiaus nusikaltėliams. 
Iš lėto, virš Europos centro priplaukė  “Čiurlionio laivas”. Prie nuleisto lyno buvo prikabintas  nepaprastas  Serpentinas.  Virtinė suvertų žmogystų, kaip koks  beformis vikšras , maskatuodami kaip kokie klėpatos iš Opercija Y ir kiti Šuriko nuotykiai vilkosi panarinę galvas.Priekyje visų,  kaip su  invalido ramentais klebekščiavo  barzduoti Siamo dvyniai. Visų kojos linko ,todėl teko pristumti  kilnojamą duju kolonėle su užrašu “ PIRDAN”. ,Prisegtais po kaklu, baltom peteliškėm ir baltom pirštinėm, blizgančiais kailiukais operatoriai kurmiukai, klientams  per apatinį  ventilių  pripūtė dujų , kad būtų stamantresni. Viskas tvarkoje.  Generolo Česlovo-Geležėlės  vedamas laivas pajudėjo  sostinės Vilniaus Centro link. Geležėlė, su savo bendražygiais prijojo prie  pasmerktųjų  ir sukomandavo:  “Zapėvaj”. Baltoji Gulbė  davė toną  nuo laivo borto. Ech-uchnėm, Ech -uchnėm ,Jesčio razik ješčio raz. Ech-uchnėm.  Serpentinas pajudėjo gyviau.Ypač pagyvėjo antrasis-Leninas.Tai buvo jo mėgstamiausia daina.  Prisiminė vaikystę, Burliokus prie Volgos.Peredvižniko Rėpino  paveikslas jums  prieš akis. Trasoje iki pat Vilniaus šalikėlė buvo nušviesta  degančiai fakelais,o pagreitinti judėjimą, ritmą palaikė  Lietuvos būgnininkų mušami būgnai.Jie buvo suvažiavę iš visos Lietuvos.    Eiseną prižiūrėjo gausus  būriai Geležėlio slaptųjų agentų.  Po geros valandos,iš Kirtimų, Radžis su dideliu Romų būrių atitempė didelį paukščio iškamšą su išskleistais sparnais. Labai panašus į kalakutą. Pasirodo tai buvo tas pats Petrapilio chirurgas, kuris laikė vartus Visagino  Muzikos Dievų kongrese. Po patirtos traumos  nebeatgavo reikiamos formos, todėl po sudėtingų operacijų beišėjo toks  baisus aitvaras.Štai jį ir atitempė Radžis su savo gentainiais.
Geležėlė įsakė aitvarą prisegti prie bendro vėrinio. Geležėlė mato, kad kalakutui nemaloniai maskatuojasi snarglys.Kažkaip nemaloniai visus nuteikė. Skraido ir taškosi. Jis jį nuleido ir surišo jūreivišku mazgu, kad netaškytų senojo Vilniaus grindinio. Šis tik blaškosi virš  neįprasto vėrinio,tai pakyla tai nusileidžia,blaškosi į šonus ir vis burbuliuoja.  Geležėlė su draugais nužvelgė:”Kaip, atrodo? Įspūdingai? Važiuojam žemyn, Kalvarijų gatve.”    Priartėjus  Šiaurės miestelį iš Europos  Centro, Komisaras Pasagėlė ir komisaras Rokis  sėdėdami “Džipe”  greitėdami praskleidė  didelius kaulus ,  davė startą pasaulio  Šunų stajerių lenktynėms.Šuneliu buvo labai daug ,kaip Niu- Jorko maratone.    Visų Europos valstybių ir įvairių veislių. Prieš duodant startą, jie buvo gerai prilakinti pasūdytų vandeniu, kad trasoje kiltų noras pasilakinti  Nėrės upėje.  Štai jau ir Žaliasis tiltas.  Procesija pasisuko į dešinę, judėjo Nėrės krantine. Ant žaliojo tilto stovinčių skulptūrų buvo įsitaisę  Lietuvos  šunų  policinei postai su žaliomis liemenėmis. Krantinėje, maždaug per  vieną šunelio pagreitėjimą stovėjo jų iki pat Žvėryno. Posūkiuose kertant Latvių gatvę  pro aukštas tvoras ,Kęstučio gatve, per Liubarto  tiltą  iki Tauro kalno su aprūkusio Šiaurės Akropolio  Šventyklomis.  Įsibėgėjusių stajerių  didžiulis debesys atšuoliavo iki Žaliojo tilto, labai nepatogus posūkis, pakalnė ir staigus posūkis į dešinę. Sunkiasvoriai Anglų bokseriai neatlaikė posūkio ir sunkūs pakabinti svarsčiai juos slystančius nunešė į Nėrės upę.  Kol vėl  stojo į trasą, didžioji dauguma  nurūko  Nėrės krantine.  Lengvieji skalikai, lietuviški Sargiai ir Margiai  diktavo sąlygas. Kai reikia rytiečius patraukia, o vakariečius pablokuoja.Sportas yra sportas.    O kas čia dabar?  Vokiečių aviganis ir prancūzaitė pudeliukė susikėlę kojas ant nugarų  nustraksėjo per Žaliąjį tiltą į  Sereikiškių parką, o ten susirado kaulą ir suka ant nosies. Kaulas sukasi,o iš galų  skleidžiasi mėlynos liepsnelės.  Tik gerai įsižiūrėjus  matėsi, kad po pilvu parištas  balionėlis su užrašu “ Tiumėnygaz”. O,dar viena porelė,  itališkas Boskonas  su ispanaite Karabela.O, čia jų ir daugiau šokinėja per žiedus ir vis nubėga atsigerti į Vilnelę. Na tegul jie žaidžia,svarbu, kad gerai jaučiasi.