Geležėlė  pažvelgė į komisarą  ir  jų žvilgsniai susitiko.  Žiūrovai stebėdami kas vyksta  aikštės viduryje stebėjo per dideli teleekraną atsistoję ir plačiai išsižioję. Rokis bėgioja aukštai iškėlęs uodegą, nardo tarp  sustojusiu  ratu žirgų-Pigasų” ir viską fiksuoja vaizdo  kamera.  Teko  net atsistoti ir vaikščioti  tribūnų  konstrukcijom ant priekinių kojų. Turi būti viskas užfiksuota ir įamžinta Lietuvos istorijai dar tūkstančiams  metų.Kaip vėliau įrodysi,  kad tai buvo.Vieni sakys buvo, pats mačiau, o kiti sakys, kad tai buvo sapnas.Sapnų tai neužfiksuosi.  O juk buvo. Iškraipys istorija,bus nei šis nei tas.      Geležėlė lengvu titano durklu padarė lengva pjūvį  ir iš Geležėlio pilvo ertmės  kaip iš  Krizo ,,Kolto”išskrido trys  mažutės, gražios mergaitės ir, tik pagalvokit, aštuoni berniukai.  Na, jie išskrido gal būt ne kaip iš ,,Kolot,” bet kaip iš trečio brolio Jonuko, burtininko dovanotos tabokinės.Tik čia ne kareivukai iššoko, o trys gražios mėlynakės mergaitės ir aštuoni įvairiaakiai berniukai.  Iššoko ir išsibarstė po pienių lauką, kaip kokie viščiukai ir skamba kaip varpeliai  skardžiais balseliais: ,,Aš galiu,aš galiu ir aš  galiu.  O viena tai sako: Aš ne tik galiu, bet ir moku. Štai  ka jie kalba. Geležėlė žvilgtelėjo į savo pilvą ir mato, kad dūmai rūksta. Komisaras užsidėjo elastines pirštines ir įkišo ranką i pilvo ertmę ir ištraukė rūkstanti Havanos cigarą. Štai per koki Laužą šokinėjo vaikučiai? Tik dabar Geležėlė prisiminė, kad  cigarą prarijo apsukęs liežuvį kai geležinkelio pylimu vijosi nuvažiuojantį Analitiką su geležinkelio remonto platformą. Taip, neužgesintų nuorūkų mėtyti negalima. Jei negali užgesinti.- praryk. Geležėlė prasižiojo,o komisaras cigarą įstatė jam tarp dantų.  Šis patraukė kelis dūmus ir išpūtė du didelius  dūminius ratus,o per jų centrą dar išpūtė  penkis ratus,  o per juos dar septynis gražius ratelius.  ,,Komisare, labai prašau gražiai užvirink mano pilvą, jei ne,bent  užkniedyk, bet būtų geriau, kad užsiūtum.”  Pasagėlė išsitraukė iš savo arsenalo mikro suvirinimo aparatėlį ir akimirksniu  patraukė per  pilvą kaip kelnių užtrauktuką.Užpylė sieros rūgšties , sušnypštė ir pilvas  atvėso. Visus perspėjo, kad negalima sieros rūgštį pilti ant vaido, į akis, nes gali  atsidurti belangėje  be visų meilės ir ilgam būti labai liūdnas. Ne, ne negalima taip. Geležėlė dar kartą patraukė ir išpūtė dailų apvalų  dūminį lanką . Jis pats atsirado centre ir suką lanką apie liemenį.  Suka ,suka ir staiga pajautė, kad kažkas įkrito jam į kelnes. Pasilenkė, griebė  už kairės kojos ,kažkas peršoko į dešinę, grėbė už dešinės peršoko  į kairę. Pagaliau iškrito ant žolynėlio.Visa laimė, kad ne ant šaligatvio. O pasitaiko, nepajaučia, iškrenta ant šaligatvio,o mamytė ėjo ir nuėjo. Gerai ,kad ant pienių žiedų. Iškrito tai iškrito,bet jis iškrito ir dar  grėbė Geležėlei už kairės kojos ir pradėjo sukti į dešinę.  Buvus nebuvus, atbėgo dar viena mergaitė ir grėbė už dešinės kojos ir pradėjo sukti į kairę, į vidaus puse. Geležėlė net 
cypti pradėjo iš skausmo ir nusiminęs pažiūrėjo į savo vaikus ir pirmą kartą  kreipėsi į juos vardais.,,Dalyte, visiems pasakyk, kad taip galima apsiginti nuo užpuolikų. Grėbi už kojos, pasuki į vidų, jei kas gali dar įkasti ir garsiai šauk: ,,Gaisras, Gaisras,Degu” Būtinai susirinks daug žmonių.  Žmonėms labai patinka gaisrai,o jei dar kaimyno,tai tikras gražumėlis.”,, O tu ,Česlovai,kaip dabar bus su tavimi? Tu man pasukai čiurną į dešinę trys  kartus. Visi kartai buvo pasauliniai. Ką man su tavimi daryti?” Česlovas nuleido mėlynas kaip ežerai akis, iš lėto pakėlė ir  šelmiškai mirgtelėjo Geležėlei.
,,Tai aš padariau todėl, kad aš myliu Tave,Mama, myliu Tave,myliu Lietuvą ir visus mielus Lietuvos žmones. Jis atleido Geležėlės koją, atsistojo ir nubėgo susikabinę rankomis su Dalyte pas savo brolukus ir sesutes.  Jie buvo laimingi ir kiekvienas brandino vieną mintį, kaip padėti Lietuvai, bet kiekvienas brandino atskirą mintį. Kuris bus geriausias? Ne užilgo tai įvertins kiekvienas mielas Lietuvos žmogus.
  Žiūrovai tai pamatę, tik dabar atsipeikėjo ir  kaip koks stiprus atodūsis nuaidėjo:  Vaje,vaje,vajeeeee,
Vaje,vaje,vajevaje...      B. d.

Geležėlė gulėjo ant vėsios ėsios pavasarėjančios žemėsei, jau buvo nugriaudėjusi pirmoji pavasario  perkūnija.  Smūgis buvo toks galingas, kad nuskėlė puse maestro Menulio veidrodinio skritulio.Pabuskit visi, mielėji Lietuvos žmonės apie penktą valandą ryto, pamatysit,jei netikit.Geležėlė,gal dar būtų ir neatsigavęs,  jei ne jo draugai ir  dalyvių skandotė: jie,jie ,jieee.  Pramerkti akis paskatino ratu besisukantys ugnies kamuoliai.Pasirodo  jį būrė du žymiausi Lietuvos fokusininkai,  broliukas su sesute, žinote juos.Mėgsta kulkas su lūpom gaudyti, užsišaldyti,basom kojom stačiom  per Vilniaus savivaldybės  stiklinę sieną į dangų lipti.Dabar jie spjaudė ugnimi ir suko pakabinę ant  golfo lazdų ugnies kamuolius. Geležėlė pamatęs net nusipurtė. Kas čia dabar darosi? I pilvą visai nežiūri,o jis toks didelis ,didelis. Pabandė atsistoti , o jis nusviro kaip kokia pagalvė. Gerai, kad draugai ji vėl švelniai pasodino ant lietuviškos žemelės. Čia atskubėjo kaubojus Virgis ir padovanojo petnešas ir prisegė.Geležėlė prie jų nepratęs. Analitikas vėl priglaudė ausį prie pilvo ir išgirdo skambius kaip varpeliai balsus: ,,Ratelis,  šokam per laužą, opa,opa , po viena, o dabar visi kartu, opapa...” Analitikas kviečia draugus pasiklausyti,gal jam jau visai stogas važiuoja? Pasilenkė komisaras,Princesė, Škacelė ir  Rokis atbėgo, tik kelia aukštyn uodega, o kamera sukasi ir ne tik šy, sukasi visų Lietuvos televizijos kanalų kameros. Operatoriai pradėjo stumdytis dėl patogesnių vietų. Reikėjo drausminti ir netrukus dideliu ratu, pagal būgnelių  lengva ritmą, ratu prišokinėjo raita šaunių raitelių šimtinė su sparnuotais Pigasai, o rankose jau ne tik pergamento ritinėliai, o ir nusmailintos žąsų plunksnos. Valdovė puikiai vadovavo šimtinei.      Draugai pasitarė ir Geležėlei pranešė džiugią naujieną: ,,Tu laukėsi, ir skubiai reikia daryti Cezario pjūvį. Sustamantrėk  Geležėlė, o paskui atsipalaiduok. Tau skubiai reikia daryti Cezario pjūvi, skubiai.”  Geležėlė net išsižiojo: ,,Kaip tai?  Kada tai mums atsitiko,mielas drauge?” Jis tai pasakė ramiai ir  liūdnai nuleido akis. Analitikas priglaudė delną prie  Geležėlio smakro, lengvai kilstelėjo ir žiūrėdamas į akis pasakė; ,,Nusiramink mielas drauge ir klausykis ką aš tau paskysiu: ,,Gerai prisimink.praėjusią vasarą. Tu nurodei kryptį  Žydram Euroautobusiukui nuo Kauno  Rotušės aikštės , link tolumoje pasirodžiusios vaivorykštės,ir je labai laimingi nudulkėjo paskui Ją, link Kėdainių, Gaudyti vaivorykštę. Tai pirma. Antra. Tu apsivalgei  modefikotų  kukurūzų  troškintų burbuolių,tai tau ne lūpinė armonikėlė,trečia, tu per daug įsijautei į naują vaikučiams skirtą ,,Gender Loopas” programą, ketvirtą, įsijautei į airių verslininko Deklano Ganly įkurtą  Paneuropinę partiją,į kurią jau lekia iškėlę rankas naujieji Lietuvos politikai ,kad tik patekti į Europarlamentą, penkta,  tu įsijautei  į Pasaulinį Muzikos Kongresą ir per  daug prisišokai O gautas smūgis pagreitino procesus.Suma sumarum klausyki, tai atsitiko nei per anksti,nei per vėlai, tai atsitiko pačiu laiku. O dabar Geležėlė,pasiruošk”    Analitikas garsiai per megafoną paskelbė naujieną ir kreipėsi į specialistus.Specialistu neatsirado. Staiga pakilo aukštas vikingas ir kratydamas barzda, dideliais žingsniais artėjo  į aikštės vidurį,iškėlęs Cezario trumpa kalaviją.Kalavijas  tik blizga mėnulio apšviestas, sukinėja su riešu kairėn dešinėn, pasuka ratu, pakelia aukštyn, žemyn.,,Aš galiu”- pasakė vikingas. Iš paskos pakilo Kleopatra. ,,Kur tu taip skubi Vikinge?Išgąsdinsi vaikučius ir apgaubė vikingą Afrikoje sumedžioto Liūto kailiu su besišypsančią liūto galva. Tikras LEO. Girioje net kikilis ėmė kvatotis naktis glūdumoje. Kleopatra išsiėmė iš rankinės naktinius marškinius  iškvipintūs  konvalijom ir purtydama kairėn, dešinėn nuskrido paskui vikingą.  Geležėlė pamatęs atskubantį  su kalavijų ,,Liūtą” sušuko:,, Ne, ne, Cezario  pjūvis,taip, bet ne su Cezario kalaviju” ir atsisuko nuo bizūno koto savo trumpą, aštrų titano durklą, prasisagstė marškinius ir lengvu pjūviu pravėrė pilvo ertmę.      B.d.

Pasaulinis muzikinis Kongresas    Visaginas 2009  tęsėsi trys dienas ir tris naktis. Užsimezgė labai šiltas ir glaudūs  bendravimas tarp visų dalyvių. Keitėsi įrašais,kūrėsi palaikymo grupės būsimam
Eurovizijos konkursui Maskvoje. Saša jautėsi labai pakylėtas ir labai laimingas,bet dėja ,šiek tėk ir apgautas operatorių.  Kaip skirtingai suprantamas patriotiškumaslabai labai gaila.. Jis tikrai deramai atstovaus Lietuvai garbingai ir pasiaukojančiai. Didelės sekmės Tau, mielasis.  Meilės dvasia virpėjo po Visagino dangum pilna jėga, tai jautėsi visur, girdėjosi net  girių glūdumoje tetervinų vestuvinių puotų burbuliavimai ir balandžių burkavimai. Štai kaip buvo.Ir tai stebėjo visas pasaulis. Tai progai net surengtasVilniuje pasaulio ledo rutulio atrankos čempionatas. Nelabai sekėsi pradžia Lietuvos rinktinei. Įvyko  nenumatytas dalykas. Diversija kažkam pavyko.Kažkoks niekadėjas  nugalando žaidėjams pačiūžas. Užapvalino  pačiūžų ašmenis. Išėjo žaisti,o čiuožti neįmanoma, kojos skleidžiasi į šonus kaip karvutei ant ledo, ir viskas. Nieko negalima padaryti, o sekundes bėga negailestingai kaip pjaustomas svogūnas.. Kol surado užgaląstoją su natpiliuku  rungtynės buvo praloštos.Be to čia ,, šaibos” tai tikros, kaučiukinė, ne  žirgų išbarstyti sušaldyti rutuliai.  Dabar žaidėjai antrame rate bus gudresni,po pažastimis laikys atsargines pačiūžas, o dar, dėl viso pikto turės ir prisegamą uknuolį paspirtuką, jei tektų žaisti su viena ,,ledžianga” Na pralošė tai pralošė, bet užtat buvo linksmo juoko. Niekas nepyko nei ant  trenerio,nei ant Miko nei ant kitų žaidėjų. Juk viskas vyksta pirma karta.
    Visagine dalyviai toliau gražiai bendravo, keitėsi skrybėlėm, gitarų stygomis ir dūdmaišiais. Trečią nakty, po vidurnakčio, įvyko netikėtas dalykas.Žiūrovai toliau skandavo: ,,Jie,jie,vajie, jie,jie vajie.  Maestro  Mėnulis Šypsojosi ir staiga Geležėlė pastebėjo, kad jis jam gudriai mirgtelėjo. Geležėlė nukreipė savo zondą i Mėnulį ir jis pamatė savo kišeninio kompiuterio ekrane  ritinės Afrikos, prie Samalio krantų  piratų greitaeigius katerius. Jie spruko nuo  amerikiečių  karo laivų.  Vejasi, o pavyti negali ir viskas. Jie dingsta vandenyno platybėse , kaip Varėnos miškuose.partizanų bunkeriuose. Geležėlė toliau stebi ekrane , spindulys atsispindi Menulio veidrodyje, kampas tobulai atitinka siunčiamo vaizdo iš įvykių vietos. Amerikiečiai nemato nei per savo palydovus, o Geležėlė mato viską.  Staiga  Indijos vandenyno platybėse išniro  panašus į pliešrų  banginį ,juodas  padaras su atpažinimo ženklais: visas viršutinis gomurys sublizgo geležim su trim raidėm, GR.U.. Šis tik plačiai prasižiojo,ir greitaeigiai kateriai nėrė  jam tiesi į nasrus ir pradingo.  Juodas padaras  kiek  delsė nerti, iš didelio pelėko virš nugaros  buvo paleistas žaibo spalvos spindulys  priešingas  Geležėlio spinduliui. Na ir įvyko , tiesiai į pilvą. Jis buvo toks stiprus,
kad  Geležėlė  nuvirto ant nugaros. Kojomis ir rankomis mosikuoja pakėlęs į viršų ,  ir šaukia: ,,Aja ja,ajai” Prie jo pribėgo Analitikas, Komisaras, Princesė ir Škacelė, ir Gulbė prikrypavo.  Jie mato, kad Geležėlė neteko sąmonę, o pilvas ėmė sparčiai didėti. Analitikas priglaudė ausį prie pilvo ir girdi, kad ten kažkas skamba skambiais balsais:,,Aš pirmas ,Česlovai, aš pirma, Dalytė prašau, būki pirma, aš palauksiu, o kaip kiti, stokit į eilutę. arba lyskit į barabaną.”Kas gi čia dabar atsitiko su Geležėle?  Analitikas atsistojo,  plačiai nusišypsojo ir Pasakė: ,, Geležėlė Laukiasi” Tai išgirdę tribūnose visi išsižiojo ir kad sušuks:
Vajeeee, Vajeee. Vajie,vajie, Jie,jieeee,vaje. O Baltoji Gulbė, kad pradėjo ploti sparnais, ir smagiai juoktis: Kri,kri kri. Kri,kri,kri      B.d.

Nakties dangus gerokai praskaidrėjo.  Maestro Mėnulis tik šypsosi, suka liežuvį malūnėliu į kairę ,į dešinę, pagal muzikos ritmą. Po vidurnakčio šiek tiek pakrypo į dešinę . Grįžulo ratų samtį jau nebe pasiekė nei su rankom nei su kojom. Numojo ir toliau džiaugiasi muzikos ritmais.  Grupės tik keičiasi
,vieną už kitą spalvingesnės.O kokie balsai padeda solistams, kokios žavingos šokėjos ojo-joi..  Jungtinis Krašto apsaugos ir Jūrų skautų orkestrai atlikę atidarymo ceremoniją, išsiskirstė su vyresniais
Visagino gyventojais, nuėjo į paežerę kartu  pabendrauti, prisiminti jaunystę, kaip  pagal anų laikų  ,,laisvą” pasirinkimą buvo atgabenti į šį kraštą, kad galėtų diegti savo gyvenimo būdą, pagal iš aukščiau, iš Centro  grojamą dainelę; ,,Moj adrės nė dom i nė ulica, moj adrės Sovetskij sojuz” Taip sukurdamas žmogų  klajoklį, be tikrų namų, be tikėjimo, be Dievo. Tuo pačiu atimdamas teisę ir mastyti  taip kaip trokšta širdis. Senukas kreivai šyptelėjo ir pažvelgė  vyriausiajam Kapelmeisteriui į akis ir tyliai užniūniavo:-Klausykis  maestro, ,,Što stojiš  kačiajasy, Krasnaja riabyna, Golavu sklanyla do samova tyna.  Kak že mne riabynė k dūbu perebratsia, znaty sudba takaja, vek adnoj kačiatsia.... Taip  Geležėlė gerai prisimena ,
kai toli Sibiro platybėse girdėjo tas liūdnas dainas, pastoviai transliuodavo per radijo taškus, įterpiant tarp  agresyvių karo maršų  ir “draugystę žadančia: Ruskij  s kitacem ,bratja navėk, Lėtiat pereliotnyje ptyci, v    tumannoj dali goluboj”,  Ruskaja armija vsech silnėj”,”Kazaki,kazaki, edut jedut po Kubni našy kazaki.” “Jiedut novosioly po zemlė celinnoj. Taip ,  būtent,kai skamba liūdnos dainos  ir agresyvūs maršai, DIKTATORIUS, būdavo ramus, galingas ir nepajudinamas, kol nepradėjo  skambėti  Vladimiro Visockio maištingos dainos : ,,Vilkų  medžioklė””.Dainos apie tikrą draugystę, tikrą , vyrišką, pasiaukojančią,be melo ir išdavystės. Kai  kiekvieną jauną maištingą sielą pradėjo  jausti ir priimti vibracijas Liverpulio ketvertuko“Bitlų’ ritmus , prasidėjo tranzistorių era, diktatorius už raudonų mūro sienų  susiėmė už galvos, miną vieną koją ant kitos, žaibuoja geležiniu gomuriu: ,, Ką padarėt? Ūch ta  - “Perestrojka” Dvidešimtojo amžiaus katastrofa , Aja-jai, aja-jai-. kokia baisi katastrofa ištiko 20 amžių Gelbėkimės. Kuriam nauja, tikrą , reguliuojamą  demokratiją. - Privėt.- Klausykit Vakarai. O jei ne, - mes turim chirurgus, gerus specialistus, o jei  ne, ‘’ Tak v sartyr, Priama v sartyr.- Privėt  Zapat. Būdim družity tavarišči -gaspada ir-.... didžiausias kreiseris,flotilės flagmanas stena  Panamos kanalu į Venesuelą, į Kubą, Bermudų trikampyje ir -nugarmėjo pas Neptūną į  nasrus. ,Laimei plaukė Lietuvos jūreiviai ,Tūkstantmečio    Odisėjai, sugriebė kelis, išlaipino vienoje negyvenamoje saloje ir padarė naujais Robinzonais. Iš Naujosios žemės, iš požemių, pakilo didžiulei lėktuvai , ankščiau niekada nematyti, na jos ir nufilmavo, ir  apskelbė visam pasauliui. Žiūrėkit, kokius mes turim.Bu-Bu-Bu.Bijokit manęs. Geležėlė išsitraukė ir nukreipė  savo zondą,  į skrendančią baidyklę ir kad pradėjo juoktis. Pasirodo tai padarytas didelis sklandytuvas iš faneros. Lėktuvas, kuris tempė baidyklę nebuvo įtrauktas į reportažų kadrus ,kuris tempė jį ir buvo iž kelių šimtų metrų, priekyje. Jis patempė kelis šimtus kilometrų ir paleido
laisvu skridimu, kol šis nusileido Atlanto vandenyne.    ,,Naujųjų  robinzonų” laimei jis nusileido netoli salos, tai jie jį atsitempė, rado pilną arsenalą Kalašnikovu, pasidarė laivą ir vargais negalais, apsukę  Afrikos “sūrį”atsidūrė prie Somalio krantų. “Rybaky,rybaky,plyvutl pkyvut, po Atlantu našy rybaky.” Dabar pasivertę jūrų piratais puldinėją tanklaivius.  Gavę išpirką, šiaip taip pragyvena. Reikia duoti,leisti siautėti, juk išmirs. Nebebus reklamos.O be jos,koks gi biznis. Juk reikia kurstyti pasaulinę krizę. 
Visagine  Šventė toliau sukosi ir bangavo. Geležėlė su savo draugais  linksmino visą  Lietuvą,    ir audė naują mintį ,kai Lietuva pasijuoks  smagiai Gegužės mėnesį, kaip paims Jautį už ragų. Meškiukus  paims anksčiau dar iki tol, neužilgo. Grybai prie Punktuko gerai dera, bet vienas grybas tai tikras milžinas.  Tikras gražuolis.        B.d.

Geležėlė visas įraudo,mostelėjo ranka,  išlipo iš Džipo, nuėjo į aikštės  vidury, o nuo    Čiurlionio laivo,  išskleidus sparnus į aikštės vidury nusileido nuostabus baltas paukštis,Baltoji gulbė. Geležėlė nusiėmė Džonso dovanotą plačiabrylę kaubojaus skrybėlę, galantiškai nusilenkė,padarė grakštų reveransą. Orkestras ėmė groti  lėtą valsą. Pora švelniu žingsniu ėmė suktis valso ritme. Analitikas ir  komisaras Pasagėlė nieko nelaukdami, nukėlė gražuoles nuo žirgų  ir ištirpo besisukančių porų verpete. Geležėlė net nebematė, kad šoko visi, visas Visagino miestas ir visi užsienio svečiai.  Rokis pakėlęs uodega laksto aplinkui  susirinkusių, bet ką tu gali padaryti . Vaizdo kamera,,Nočnoj dozor” gera kamera, bet ne tokiam reginyje, Akomuletorius išsieikvojo,o pakrauti nėra kada. Iki  elektrinės pora kilometrų,kur tu subėgiosi,visas gražumas pasibaigs. Taip reikalas beviltiškas. Ne, ne beviltiškas. Geležėlė buvo viską numatęs. Buvo sutaręs su Atominės elektrinės priešlėktuvinės  apsaugos vadu  Grandinėle, radiolokatorių antenos nukreiptos į Pasaulinio Kongreso dalyvius, o vaizdas, visi akordai ir nuostabūs dainininkai buvo rodomi  per kitus Satelitus visam pasauliui. Tiesa, satelitai kur susiženijo ir nuskrido nesiskaito. Kad būtų užtikrintai ir projektas nežlugtų, Analitikas patarė prie elektrinės kaminų prikabinti senas nurašytas paauksuotas  buitines vonias iš Turniškių , eksprezidento    buvo sumontotos, bet nepasinaudojo,tai dabar labai gerai tiko.  Dvi vonios atspindi ir skleidžia gražiai stereo  garsus į lokatorius, o tie keturgubu stereo skleidžia į satelitus . Satelitai 16 hercu dažniu  siunčia į pasaulio radijo ir suskystintų kristalų skaitmeninius  ekranus Sėdi Džonas, Volkeris,Indi  Džonsas, Hansas arba  Chi-chi-Kara po medžiu  prie vakarėnės arba pusryčių stalo: Ooo- Kas čia dabar Lietuvoje,- vėl  gražu.  - Žiūrėk , Džėnė, tavo dovanotas  mustangas Gebelsas, kaštoninis, matai spalvos nepakeitė, o sakei kad.... Ooo,...Jo-ja-moja. Ooo...Sara,  žiūrėk o sakei , kad uteles didesnes  auginki, kai pardavei  tankias šukas  Jadzei Žagarėje.    Poros šoko, keitėsi partneriai, skambėjo dainos, Visos Lietuvos radijo stotys ir  televizijos kanalai . Baltijos kanalas ,,Rūskoje radio” M-1, Radio centras, Lietus, ,
Saulės radijas, griėbėsi kitos naujai kurtis, kad tik suspėti,kad tik  suspėti.  Gytis dainoja;
-Mūsų varpas dar galingas.  Ir ...netikėtai nuo Kauno pusės naktyje ,pasigirdo plasnojančių
sparnų šiūrenimas. Šuru- šuru , plast plast plast. Toli horizonte plačiu frontu mėnesėnos apšviesti  skrėjo ir šuoliavo raiteliai.  Prikyje visų mėlynas Valdonės žirgas, kiek atsilikęs
sunkiasvoris mustangas o ant jo,pražiojęs nasrus Begemotas. Žiaunose, tarp retų dantų  tupėjo
maži  viščiukai.  Sparnuoti Pigasai  artėjo kaip koks cunamis, raitėliai rankose laikė susuktus pergamento ritinėlius. Nusileido  Visagino miesto prieigose ir tvarkinga  vorele  po trys,  ristele artėjo  fakelais nušviesta Pušų alėja į džiūgaujančią  erdvę aikštę. Pasigirdo būgnų ir fanfarų  gaudesys . Čia, visa Lietuva sutiko pirmąją Lietuvos 1000 naktį. Visi buvo
broliai. Broliais ir sesėm buvo visi pasaulio valstybių svečiai ir  visa Lietuvba.  Lietuva siuntė Pasauliui  paruošta  Meilės ir Taikos Deklaraciją  iš penkių raidžių.  ,,MEILĖ’  Analitikas  įdėjo kompaktinį diskelį į  specialų voką su dainom lietuvių ir su vertimais į kits pasaulio kalbas. Geležėlė papūtė apvalų anspaudą su trim raidėm. ,,GAP”  Tai reiškė , Geležėlė, Analitikas, Pasagėlė, - aukštai pakėlęs ranka plojo  per  išlydytą vašką.  Mėnesėnoje pasirodė taurūs ereliai, pasigirdo skrendančių  erelių klyksmai.  Jie pikerojančiu skrydžiu priskrido ir iš Geležėlio rankų griebė voką, apskride dar trys ratus nuskrtido Vakarų kryptimi. Kelias tolimas, į  Suvėnytųjų Nacijų Organizacijos būstinę.  Lietuva perėjo  į  antraji tūkstantmetį.”  Jie visi  su fleitom,bugnais, gitarom, su kanklėm ir su skudučiais , pakartos Žemaičių žygį į Konstancą ,pradėta  1416 metais,  į Medičį dvarą Florencijoje. Tik šis žygis sieks toliau, daug toliau.Pasinaudoje Atlanto
atoslūgiu, maršo ir žirgelių žingsniu jie pasieks  visą ritinę Amerikos pakrantę nuo Niujorko iki  Rio-Dežaneiro, Sant –paulo ir Buenas Airas.  Geležėlė  papūtė ir pakėlė Didiji Anspaudą ir plojo per Rezoliciją. Sutinku irrrr....... Tvirtinu.

Geležėlė susižavėjęs pažvelgė į tribūnas  į  gausią, margaspalvę  svečių ir renginio šeimininkų,Lietuvos  Muzikos Dievų pražiotus vejdus, pats išsižiojo. Jis tikrai nesitikėjo tokio sutikimo. Ką reikia daryti? Priešingoje aikštės pusėje jis pamatė, kad stovi pagrindiniai renginio atsakingi oficialus  asmenys, Lietuvos kaubojai; Virgis, Algirdas, Jonis jiems patarnauja Svirplys.Kas dabar atsitiko? Visi jie stovi  išsižioję,  pakėlę kojas  sutiktuvių maršui, o čia nei maršo nei fanfarų. Visi išsižioję kaip nuotraukoje, pasiėmę gitaras, armonikas,būgnelius. Ką daryti? Girdisi tik kaip zyzę pavasariniai uodai su naščiais ir kibirais. gal kartais koks ožys jau miltus malą?Maestro menulis ir tas pradėjo snausti,pro nosį jam tik brauko satelitai ir skleidžia signalus pietų kryptimi link Kaukazo kalnagūbrio,o ten, Čėčėnijos uolose vienas pats galingiausias pasaulyje smegenų centras. Štai kodėl reikėjo  upelių kraujo, kad  apsaugoti tai , ne  vien naftotekis čia priežastis. Vieno  centro negana, reikia  apsidrausti ir įkūrė antrą Pietų Osetijoje,trečią Abchazijoje. Kas turi  kontrolę? Juk negalima, kad tai bent sužinotų  teisėto Gruzijos Prezidento ,,separasisti,bet tai  irgi,tik uždanga, rūkas ir migla. Reikia žvelgti į Žigulių kazematus prie Volgos, kur antrojo pasaulinio karo metais buvo antroji meškutės sostinė ir pagrindinis visų karo veiksmų koordinavimo centras.Paklausiu ar jis užsidarė, nebeegzistuoja?Paskelbė, kad dabar ten tik muziejus. Ja,ja . Patikėsim ir šyptėlėsimę. Maestro Mėnulis pagavo signalus ir nužvelgė tiesia liniją nuo Ščecino Lenkijoje per Čekiją iki  Teherano. Linija ėjo per  Karpatų, Kaukazo kalnagūbrius. ,Pradės čia Iranas su Vakarais akmenimis mėtytis,susidurs ir nukris šefui su plieniniu gomuriu ant sprando,o neduok Dieve jei  ant pasaulio valdymo pulto. Nebeišgrandysi. Bet čia  irgi ne bėda. Tam ir yra ir antras ir trečias, o yra dar ir ketvirtas.Plienaburnis  pasakė: Nas nė vozmioš.Bet meškutė vis viena susijaudino, labai.. Na, nebeužmiega , o žiema pažadinti  labai negerai,o negerai.
  Geležėlė pasilenkė prie Pasagėlės ausies ir  kažką pašnibždėjo. Komisaras gudriai mirgtelėjo ir išsikrovė savo elektromobilį, atsistojo ir tiesia linija  nuskuodė prie išsižiojusių Kaubojų. Rokis  paskui jį, griebė iš Jonio armoniką  nasrais ir atvilko Geležėliai, o šie kaip užšaldyti, ne krust. Na, nevisai. Pakėlė aukščiau kojas žygio maršui. Komisaras Pasagėlė privažiavo iš kairiojo sparno žiūri  stovi Radžis priekyje. Pasagėlė jam  kažką  pasakė į ausį. Šis nusišypsojo ir palingavo galvą. Elektromobilis privažiavo visų priekyje ir laukia.  Analitikas atsistojo mašinoje, į rankas paėmė megafoną ir virš Visagino pasigirdo: Uvaha,Uvaha, Vynimanije,Vynimanije, Achtung, Achtung, Dėmesio Dėmesio,  Pasaulio Muzikos Kongresą skelbiu pradėta. Žodis kuratoriui jo Ekselencijai  Geležėlei.  Geležėlė paėmė armoniką, pasakė: Ledi, Džentelmen, ir nuspaudė penkis klavišus. Myliu.  Aš myliu Jus, Ai lou jū,  ja liublių vas,  ja kachaju  vas, siabry Tai išgirdę vsų burnos dar labiau išsižiojo ir pasigirdo: A-a-a-a-a, a-aaaaaa.
      Dangaus skliaute  skridę du satelitai, panašūs  į buką ir bukesnį, prisimenat, vienas apsitaisęs su meškutės kailiniais, o  kitas blizgantis ,tai tas ir nėrė į meškutės uodegą,- susijungė.
      Kaubojų kojos nespėjo nusileisti, kai trenkė jungtinis Krašto apsaugos ir Jūrų  skautų  orkestras. Pagaliau  kojos nusileido, ir žengė žygio maršu, bet vietoje. Orkestras nutilo kaip kalaviju nukirstas. Petro saksofonas  ėmė skleisti  aksominius garsus  pu-pu.pu,pu pūūūūū, pi-pi-pi, pyyyy.....paf,paf,paf. Nutilo.  Pasigirdo būgnų švelnus šlamėjimas ša,ša,ša-ša,ša-ša-šaša.Irrrr  pasigirdo aistringas čigoniškų gitarų skambėjimas. Viso taboro priekyje Radžis su savo kultine daina,,Mano kelias” šiek tiek atsilikęs Kirtimų taboras, A-ja-iai, romano-ooo. Žavios čigonės lietų žingsni kraipydamos  klubus eina iš paskos, tik-uuuuch, ir prasidėjo, saulės kliošai tik sukasi kaip vėduoklės prieš  Geležėlio ir Analitiko nosis,vėdina,o, jau ir karštį pradėjo skleisti. Princeses ir Škacelės žirgai pagavę ritmą pradėjo irgi kilnoti kojas. Tik dzagt,dzagt,dzagt. O gražuolių akys tik  spindi,-sunerimo. Kas dabar bus. O atsitiko tai kas ir turėjo atsitikti.  Maestro Mėnulis prikabino susiženijusius Satelitus, pradėjo sukti apie savo orbitą ir kad paleis, kaip iš palaidynės į pietų ašigalį per ozono skylę,-po šimts čeverykų.      B.d.

Geležėlės ,,Džipas”Visiškai priartėjo prie Visagino. Namų langai ir balkonai buvo  atviri, o gyventojų nesimatė. Pakelėje matėsi pražydusios  pirmosios gėlės.Ankstyvas pavasaris, o jau matėsi pirmosios gražios pienės. Iš pradžių pavėnės,o artėjant  arčiau estrados  jų daugėjo, alėja iki renginio aikštės, priešais estradą,vien geltoni žiedai, o visi žmonės tribūnose gražiai spalvingi.  Gerai pasiruošė gyventojai. Nuotaika pakili.  Geležėlė tik girdi: o-jie,o-jie,  o-jieeee , nuskr-i-ido kūlė, o-jie-o-jie,o jieee. Tik staiga smūgis į priekinį stiklą ir sukibirkščiavo. Gerai kad stiklas  grūdintas , neperšaunamas,  atsitrenkė nuo stiklo ir nuskrido panašus  daiktas į žalsvą kiaušinį. Pasirodo tai buvo  ,,šaibą”.iš pievų žalių.O kas dabar čia atskrenda? Dangaus skliaute pasirodė mėnulio šviesoje skrendantis objektas.Jis sparčiai artėja ir tiesiai Rokiui į nasrus.Tik am ir turi. Būtų ir prarijęs,bet laimėj Geležėlė spėjo sugriebti ir gražiai paprašyti Rokio:-Atiduok mielasis,atiduok  Šia, geriau mano pirštą imk,atiduok.Geležėlė ištraukė iš nasrų ir pradėjo apžiūrinėti, panašu į skalpą.- Taip, vieną jau turime, tai skalpas kuriuos medžiosim, Roki ir plačiai nusišypsojo.Pamatė, kad asfalto danga baigėsi, o priešais lengva ristele  artinasi  gražiai susiglaudę jo draugai, tik šypsosi, gražiai įraudę, pasitinka Geležėlę.Pasagėlė ir Analitikas nulipo nuo žirgų, persėdo į mašiną .Pasagėlė perėmė vairą,  Geležėlė  užėmė  vietą greta jo, o Rokį išlaipino ir davė nurodymą bėgti gerokai priekyje ir  auščiau pakelti uodegą. Turi būti viskas įamžinta naujųjų laikų  Lietuvos istorijoje, kad niekas nepasakytų, kad viso šito nebuvo.  Vėliau pabandyk įrodyti. Visaip Lietuvoje juk būna. Įamžina įvairių raganaičių prisipažinimus o po kiek laiko ,ne ir viskas. Vienas ,,bezmėnas” nusvėrė,kad buvo, paima kitą ,šis rodo nebuvo.Tai provokacija. Ne ne, Temidės svarstyklės čia nieko dėtos, o dėtas  jas laikantis operatorius, Temidės operatorius. Nukelkim peruką kai kuriems operatoriams,nuskuskim viršugalvį ir atidžiai žvilgtelkim ir pamatysim nuostabią taturuotę,  Skydas ir kalavijas,o ji spindi net iš dvejų pusrutulių gelmės. Pasitaiko jos ir po kairia apatine blakstiena. Tai matosi aiškiai tada ,kai skaito nuosprendžius. Ji pradeda  smarkiai tampytis. Panašiai kaip meškerės plūdė,kai pagauni  metų lidekiuką.  Štai taip.  Žvilgtelėkime į  priekį, į nuostabų Visagino miestą.O nuo miesto vis dar girdisi: O jie, o jie, o jieeee, vaje,va jie, vajeeeee.
,,Džipas’ įvažiavo į plačią pušų alėją.
Lydėjo baltas Princės žirgas,ir kaštoninis Amazonės Škace ant Volkerio atsiųsto  grynakraujo mustango.Nuostabi palyda.  Kortežas tik įvažiavo į alėją, staiga akimirksniu užsižiebė  ryškūs fakelai, skanduotės nutilo, o iš namų pravirų langų ir balkonų pasirodė svetingi  Visagino gyventojų  besišypsantis veidai,  jie visi mojavo rankomis,nosinaitėmis ir  skandavo: -Chorošo,vsio  u nas chorošo, chorošo,vsio budėt chorošo. Mašinos stogas buvo nuleistas, Geležėlė atsistojo ir smagiai šypsodamasis atsakinėjo į sveikinimus aukštai iškėlęs savo  plačiabryle  Džonso skrybėlę.  Didžiulė aikštė prieš tribūnas spindėjo auksu,nuo pavasarinių pienių  žiedų. Spalvingose tribūnose visi atsistojo ir išsižiojo, o
garso jokio. Išsižiojo ir jokio garso.      .        B. d.

Kas gi  įvyko Visagine. Įvyko negirdėtas neregėtas dalykas. Susirinkę į didelį sambūrį iš Vakarų ir Rytų, pramogavo. Stebėjo ledo rutulio baudinių mušimą į vartus, Vakarai prieš Rytus. Čia ir įvyko pats įdomiausias dalykas, kurį nugirdo Geležėlė,artėdamas prie miesto. Baudinius mušė tas pats Mikas iš Elektrėnų.Tą pati Miką kurį pabučiavo mokytoja.Jis su Elektrėnų rinktine atvyko į Visaginą kaip Lietuvos ledo rutulio rinktinės lyderis. Vartose stovėjo svečias iš Rytų.        Labai panašus į pasipūtusį kalakutą.Tikras karatistas- Petrapilio chirurgas. Stovi vartose,su lazda        manevruoja,kaip su skalpeliu. Tik kerta rutulį, o jis tik per pusę, tik per pusę. O šaibų tokių reikia daug. Visaginiečiai pasirodo buvo išradingi. Po lenktynių prie Sartų ežero ,pririnko daug krepšių žirgų paliktų karolių,sušaldė ir dabar naudojo kaip šaibas. Taip viena ,,šaiba”Mikas mušdamas lazda ir pataikė ten kur nederėjo pataikyti. Vartininkas tik suklykė, susiėmė rankas ir krito ant kelių,o ore,žaibo greitumu nuskrido panašus į mažą parašiutą. Na, nevisai į parašiutą,        gal daugiau panašus į Geležėlio senelio tabokinę kur laikė tabaką ir retkarčiais pauostydavo, kad
galėtų skaniai išsičiaudėti .Kai tabokos nebelaikė ,tai susiberdavo auksinius.        Laimei iš minios išėjo tūlas medžiotojas. Greitai lauže įkaitino ilgą medžioklinį platų durklą,Kaip Cezario kalavijas, dovanota vieno Skandinavijos Princo, per stumbrų medžiokę Naujamiesčio draustinyje.Priėjo prie besikankinančio vartininko, pastatė paslika ir uždegino kraujuojančią tuštumą. Tikras vikingas tas medžiotojas. Visur pabuvojęs ir Kirgizijos kalnuose ir Afrikos savanose medžiojo liūtus ir prie Nilo krokodilus medžiojo. Buvo vienas toks nuotykis.Tik atskrido prie Nilo, pirmą dieną nuėjo išsimaudyti. Prie Baltijos, šalta, žiema, tik ruoniai maudosi. Na ir pasinėrė į Nilo vandenis. Kur buvęs,kur nebuvęs krokodilas Gena išniro. Tada ji tik medžiotojo išugdytas budrumas ji išgelbėjo.  Kojomis ir rankomis tik pirmyn į krantą, tik pirmyn, o ten dar toliau, sukėlė smėlio audrą,kol neatsirėmė į  Sfinksą su Kleopatros galva. Stovėjo  du tūkstančius metų, o čia dabar atsirėmė kakta į Kleopatros kelius Vikingas, tikras Erikas Rudabarzdis. Šita net pasislinko per trys colius. Jis žvilgtelėjo  į dangų, mato kad prieš jį  nuostabaus grožio Kleopatra, O galva svaigsta,sukasi ratu:
  -O , deivė Kleopatra,labai atsiprašau.Važiuojam į Šiaurę, prie Baltijos, apdovanosiu gintaro
karoliais, - ir gintaro karūną dovanosiu.  Kleopatra plačiai nusišypsojo ir pasakė:  -Oo,-vikinge,
sutinku,atsibodo man čia, visokie  geležiniai paukščiai skraido, šaudymai, sprogimai ,-važiuojam
vikinge. Na ir parsigabeno vikingas Kleopatrą į gintarinę pakrantę. Dabar ji sėdi tribūnoje ir žavisi savo vikingo  medžiotojo  sumanumu ir apsukrumu atliekant gelbėjimo operaciją..
      Kai pamatė skrendanti  parašiutą ,tai pirmoji  Kleopatra ir sušuko:-,,Va je-e-e, Va j-e-e,” Visi buvę tribūnose  muzikos Dievai, ir iš Lietuvos ir iš Bremeno, iš Kursko.iš Vitebsko net buvo.Visiems patiko skanduotė ,ir jai pritarė:,,Jie-jie, jie-jie ,  nuskrido  k....?  O jaunas Maestro Menulis,  liežuvį ant dantų  padėjęs kelia abi rankas,.... dešimt kartų.  Štai kaip buvo.    O  Vikingas-medžiotojas tai  matęs ir šilto ir  šalto,nepriekaištingas derybininkas,dėl atomines
molekulės šiame nuostabaus grožio  krašte, bet šiek tiek paslydęs prie Raudų sienos ir prie namų slenksčio, Galėtų Geležėlė ir neprisiminti, bet jis neįsivaizduoja, kad ir patyrusio vikingo, prie naujai dvasiškai suręstų Lietuvos ateities vartų.      Pagyvensim,pamatysim.      B.d.

Taip,taip,Brisiau  Atliksi savo pareigą  vardan savo kiemo. Dabar esi komandiruotas  į Europos
centrą, į Vilnių, Gražiausia miestą Europoje  ir ne tik,- pasaulyje. Nes būtent čia įvyksta didžiausi
Pasaulio stebuklai. Taip Geležėlė svajodamas privažiavo Biliūno apdainuota aukštą kalną,o ant jo
stovėjo aukštas bokštas su ,,Laimės žiburiu”. Visi užlipo,pažvelgė į žibantį žiburį ir kiekvienas širdim .
pasirašė:,,Tavo valią mes išsaugosim šį žiburį. Patikėki mielas Moestro, patikėki”ir nusileido žemyn,
prie Puntuko, ant kurio buvo iškalti Atlanto didvyriai, Dariaus ir Girėno profiliai. Visi prisėdo prie
akmens,atsirėmė nugaromis ir stebėjo kaip po pievelę, sugulę žirgai voliojosi spardydamiesi  kojomis ir
smagiai žvengdami. Pagaliau žirgai atsistojo,nusipurtė ir pradėjo muistytis galvomis. Tik dabar Geležėlė pamatė, kad baltojo žirgo surišta uodega jūreivišku mazgu. Priėjo: ,,Kuze,kuze kuze” ir atrišo
mazgą. Uodega pasileido gražia sruoga beveik iki žemės. Žirgai kasė vienas kitam sprandus,nugaras.
Kas dabar bus? Jie suglaudė uodegas  ,pakėlė ir pabiro didelė krūva karolių. Geriau apžiūrėjęs pievelę,
Geležėlė pamatė  pakilusias samanas. Priėjo pakrapštė samanas, o ten pasirodo dygsta grybai. Keistas
šis pavasaris. Po Šv. Kazimiero, o jau dygsta grybai. Ir ne bet kokie, o įvairūs. Tikra gamtos anomalija.
Lepšiukas,briedžiukas, umedė, babausis,o- kokia gražuolė musmeriukė,su juosta per petį. Tikra
kunigaikštienė. Geležėlė žiūri į pabertus karolius, Rokis apibėgo ratu iškišęs liežuvį,pakėlė koją,
apšlakstė ir žiūri nekaltom akim į komisarą. Staiga karoliai sujudėjo ir kažkiek pakilo. Keli net
nuriedėjo. Nejaugi dygsta naujas neregėtas grybas?    -Ant žirgų, komisare  Pasagėlė, Analitike. Negalima žiūrėti kaip dygsta grybai. Tai grybautojų
paslaptis. Aš  vairuoju ,,Džipą, o jūs su  gražuolėmis ant žirgų ir į kelią, link Kupiškio- Utenos plento,
o grybausim gegužės viduryje.Dabar 120 vingiu, vadinamom ,,Velnių kilpom” keliu, pirmyn.Laikas
ne laukia, laukia Muzikos Dievai.        Geležėlė spustelėjo  pedalą ir pirmas nėrė į vingiuotą kelia link Svėdasų. Jo draugų žirgai,
skeldami žiežirbas neatsiliko nuo ,,Džipo”Komisaras Rokis pakėlęs uodegą,fiksavo nuostabius vaizdus,
darydamas  istorinius įrašus ateinančiom kartom,kad žiniasklaida neiškraipytų faktus.Po valandėlės
išniro prieSviedasų,pasuko link Utenos.Miesto aikštėje stovėjo nusiminę keli Ubarevičiaus gerbėjų su
plakatu: ,,Atstatykit mūsų giminaičio Ubarevičiaus paminklą, labai liūdim dėl jo. Jam ne vieta Brūto
parke” Prašokę per Utenos miestą,per nuostabaus grožio Aukštaitijos regioninį parką,artėjo prie
Visagino.Saulė jau artėjo prie laidos, kai Geležėlė pamatė horizonte ,,Čiurlionio laivą”. Jis lengvai ir
išdidžiai siūbavo virš pušynų,o nuo laivo borto, sparnais linksmai plasnojo ir plojo sparnais Balta Gulbė.
Saulėje sužaibavo Geležėlės liemenės rankovės plieninis trosas.Juo laivas buvo pritvirtintas prie galingų,
šimtamečių pušų kamienų.  Visiškai priartėjęs prie Visagino, Geležėlė išgirdo garsią skanduotę: ,,Šaibu,
šaibu,  šaibu , po pauzės- Gooooooo-ooo-oool”.Kas gi ten vyksta dabar?- pagalvojo Geležėlė ,sumažino
greitį, pro ,,Džipą” kaip viesulas prašuoliavo komisaras Pasagėlė,Analitikas su  gražuolėm ir dingo kelio vingyje. Paskutiniai saulės spinduliai ryškiai nušvietė aukštų pušų karūnas o horizonte pasirodė
besišypsantis Moestro mėnulis. Vienu žodžiu:,,Saulutė nusileido,mėnulis patekėjo”.        B.d.

Valandėle pasivaišinę draugai atsisveikino su jaukiais namais ir maloniais  šeimininkais.Juos laukė ilgas kelias.iki Visagino.Vakare jie turi būti ten ir paskelbti svarbų pranešimą  Lietuvai ir
Pasauliui.Raitos gražuolės išdykaudamos šuoliavo nenutoldamos nuo važiuojančio ,,Džipo”pakelės
kloniais ir pievomis,tik žaibuojančių akių žvilgsniai susikirsdavo su mašinoje sėdinčiais. Tik vargšas
komisaras Pasagėlė turėjo stebėti bėgantį kelią.  Geležėlė paplojo jam per petį ir pasisiūlė užimti
vairuotojo vietą.  Pro šalį  ėjo, nešinas riebų aviną , praeivis. Pasirodo tai buvo Šeduvos malūno vyriausias
piemuo. Nešė į malūną  aviną  paaukoti Šv. Kazimerui. Trumpam sustoję, Geležėlė nusijuosė nuo  liemens bizūną ir padavė ji komisaru. Einantis žmogelis tai pamatęs labai išsigando, pasileido bėgti, paleido aviną ir nubėgo į skirtingas puses.Tikriausiai tai buvo ne piemuo, o jaunas vagių studentas.      -Na komisare parodyk ką gali, parodyk ką išmokai? – o komisaras suprato taip, kad reikia  paguldyti
su bizūnų ,,studentą”.  Pasagėlė iškarto nieko nesuprato ką reikia daryti.  Geležėlė nusišypsojo ,
mirgtelėjo komisarui ir  padidinęs greitį  nusivijo nutolusias  gražuoles. Prisiartinęs paspaudė mygtuką,
atsidarė mašinos stogas ir nusklendė už užpakalinės sėdinės. Pasagėlė pabangavo bizūną ir lengvai
užsimojęs apsuko Škacel per liemenį kaip dramblio straublį. Ji lengvai pakilo nuo žirgo ir žavioji
Amazonė įkrito į Pasagėlio glėbį, nukelta nuo žirgo. Analitikas sužavėtas Pasagėli miklumo,maldauja:
- Pakartok dar kartą. Ir ...antra  ,,amazonė”, Princesė įkrito į Analitiko glėbį. Žirgai be raitelių šuoliavo
linksmai žvengdami iš juoko. Pagaliau privažiavo  Berčiūnus.Tiltas per Nevėžį. Taip, čia, šioje vietoje,
Geležėlė rūsčiai suraukė antakius ir prisiminė, kad vieną jauną mergaitę, čia,nuo šito tilto nuskrido į
Nevėžį, nustumta monstro, pavirtusi viena iš skraidančių sakalėlių,ir jo pasiųsti drugeliai ramino ir
glostė nuliūdusias tėvelio ir mamytės skruostais riedančias ašaras. Susimastė Geležėlė, giliai susimastė,
ir jis pamatė, kaip nuo vidurio Lietuvos atskrenda dar septyni nauji Sakalėliai, nuo Vilkaviškio, naujai
užgimę, skrido link  jų ir garsiai,gailiai klykė. Geležėlė labai nusiminė, širdis pradėjo stipriai plakti ir
netikėtai gimė mintis. – Eurika-Žinau ką reikia daryti, žinau, tik ar bus išgirstas jo kreipimasis? Ar bus.?
Jis pateiks gerą minti, bet tai bus vėliau. Dabar yra labai užimtas kitu labai svarbiu  projektų.      Pagaliau Panevėžys. Džipas staiga sustojo prie užrašo ,,Tulpių” mikrorajonas. Komisaras išlipo iš ,,Džipo",aukštai kilnodamas kojas ,kaip gandras ant pirštų galų, perėjo ribą ir nužirkliavo į gilumą,
,apsižvalgė ir iš lėto atgaline eiga atžirkliavo iki mašinos. Įsėdo ir ramiai pravažiavo šiurpiom realybėm
išgarsėjusi gyvenamąjį rajoną. Pasidžiaugė miesto mūrais. Panevėžys kaip  Telše , veini mūra.    Išvažiavo iš miesto, link Anykščių ir uždainavo:,, Ant kalno mūrai,o gražuolės atsilipė,- Joja
lietuviai, O žirgai šuoliuodami tik –Iha-ha.,Žveng žirgelis lankoj.- tolumoje pasirodė legendom
apipintą Anykščių bažnyčia,Apylinkės- nepaprasto grožio. Šilas, apdainuotas Antano Baranausko, Antano Žukausko-Vienuolio,su Paskenduole,ir užkeiktais Kaukazo vienuoliais, sustingusiais ir
virtusiais akmenimis,prislėgti aukso maišų. Taip pat Jonas Biliūnas su Laimės žiburiu, Kliudžiau ir
Brisiaus galu. Komisaras pažvelgė į  savo partnerį Rokį. –Ne,ne.- Tu dar esi galingas ir reikalingas,
o Radviliškio Brisius ,su savo kariauna ,atliks Šventą misiją.      B.d.