Štai pagaliau, iš Šešesdešimt devinto  dangaus praskido Kukutė Ku-ku, kaip  Paskutiniai romantykai  nusileido  trys ,greta vienas kito raiteliai. Vidurinysis kaip ir pavargęs būtų,guli ant žirgo nugaros, kaip koks Nuvytas, dūmus pučia kaip garvežys,ar Hefaisto kalvė, o  kiti du greta iš kraštų, tai pluoja per pliką pilvą, luošia „kaladę“. Tik kaukš-pliaukšt,kaukšt-pliaukšt,be jokios drausmies. Visi trys prisigretino ties Kapitonu Juozapu ir Šturmanu Geležėle.Geležielė net išsižiuojo, mato Dipsis:- Kaip tu čia dabar atsiradai Idijote? Dipsis atsakė:-Tu mane neižeidinėk Geležėlė,Idijotas štai čia,ir parodė pirštu į trečią raitelį su kuriuo luošė  „kaladę“.Aš Dipsis, gali vadinti Dipsis –Dubilas.Ne Debilas, ooo Dubilas,  nuo žodžio Dubb. Gali vadinti Zubila /pilyčia/,bet ne Idijotas.Ši  vieta jau užimta.Dipsis parodė  pirštu ir mirgtelėjo akį  savo trečiajam luošimo partneriui. Jų žirgai artėjo prie žavių  trijų Generolių. Jų apsaugai stovėjo greta komisaras Pasagėlė ir bocmanas Krauzeris. Netikėtai  žirgams tarp kojų pasimaišė du paršiukai,papuošti kukardom ,aiškiai ,kad prižiūrimi ir mylimi, bet tikri nenaudieliai,kažkam pabėgo. Dipsis žiūri ir netiki savo akim. Iš priekio trugdydamos iškilmingam sutiktuviu maršui atlekia , ne atliakia, o atbėga sieksniniais žingsniais Motinėlė ir Pukė su geltona berete, prilaiko beretę viena ranka, kad nepamestų.Motinėlė, tai ištikro bėgo kaip sukamas paežerių matininko sieksnis, į vieną puse kaip kokia Ksena- karingoji princesė, tik sukasi kaip balerina, o Pūkė ,tai kaip Jūrekas, špagato žingsniais, jei nesiglaustų keliai  prie grindinio tai sukluoptų ir  suknes prisimintų. Jos greitai judėjo, bet paršeliai buvo greitesni. Vaizdelis  buvo panašus kaip Makso Linderio kampanijoje.Gerai ,kad pasitaikė Komisaras Pasagėlė ir Bocmanas Krauzeris tai pričiupo už kulkšnų paršelius  ir mato, kad vienam ant kaktos nudažyta mėlynai raidė A  antram raudonai raidė D. Jie mat staiga nustojo bėgti ir sustingo prie spalvingu generoliškų batų. Norėjo knistis po ekselencijų generolių kulnais,labai patiko blizgzntys pentinai ir nebežiūrėjo į dangu.Krauzeris ir Pasagėlė pasitiko su šypsenom  atbiegančias Puke ir Motinėlę ir norėjo atiduti, paršelius,o jos dėkuoja už pagalbą, bet neima-Čia dovanėlė Geležėliai ir Kapitoni Juozapui, tai grobis, pričiupom prie Rytų muitinės,bėgo iš Lietuvos ,tai ir pričiupom. Teks pakviesti laivo „Meredijanas“ koka Tajota-Kuka ir perduoti  jo žinion,na ,suderinus su Geležėle ir Juozapu. Komisaras Pasagėlė išsitraukė gnybtus ir isegė paršeliams elektroninius numeriukus-užpajamavo į Ramovės „Krantas“pajamų  registrą,o bocmanas Krauzeris atlaužė mauzeri ir įsęgė knyslukams grandeles į snukučių knisles.Nnusiramino paršiukai,nusiramino Motinėlė ir Pukė prisivijo savo žirgus ,užšoko kaip kokios Amazonės pačiupusios žirgams už uodegų, prisitraukė staigiu judesiu ir užšoko  į balnus, tęsė iškilmingą maršą pagal būgnų ritmą.

Pasauliui rodo vaizdus iš Teatro aikšties. Prabangūs limuzinai tik atrieda prie Teatro aikštės ir išlipa ponai.O tie pnai tai kviestiniai svečiai, Lietuvos visų miestų  Burmistrai.. Renginio atsakingas ūkvedys – generolas Dėdė Kurmis nerimauja,pergyvena,telefonas įremtas į ausį, staiga:-Klausau, klausau,-Kaaaaaa?Laikinuosios sostinės  burmistro nebus?Kaip tai?Vajeeee,kaip  blogai.Kaip tai atsitiko? Kitame ryšio gale kalba Auksinio Tualeto kasininkė-kontreolėrė Solveiga;-Žinokit, atsitiko čia toks dalykas, nemoku nei kaip  atpasakoti.Laikinosios sostinės Burmisteris susitiko su Lukojlu ir įstrigo tarp duru auksiniame tualete ,sukibo. Sukibo žandais.-Perduodu žinią toliau, musų Buirmisteris yra tikras šaunuolis, tikras karys, nepasiduoda, jau vieną žandą atkabino,-Klausykitės toliau ,jis lėpė perduoti, kad jis ne tik karys ir kaunasi už savo miesto žmonių reikalus, bet jis tai daro kaip tikras krikščiuonis-koncervatorius jis yra ne tik karys, bet dar ir Templierius.Klausykyt,perduokit Geležielei, kad labai skuba atsikabinti  dar nuo kablio ir nuo Lukojlo.Jūs nelaukit,toliau marširuokit, gal dar suspės. Na, į baliu ,tai tikrai turietų suspėti. Pasaulis žiūri ir stębisi,kaip vėl grąžu Lietuvoje.Teatro aikštė prisipildė pilnai tvarkingom eilėm ir plojo diekodami Maestrui Romui Balčiūnui, Maestro Gintarui , Maestro Sauliui.Jie visą  Muzikos Dievų ir Lietuvos Didžiojo choro vadovavimą perdavė Maestro Kristoforui. Jis pakilo ant pakylos, pakėlė ir išskleidė rankas ir trumpais staigiais mostais davė įžanga Tūkstantmečio Odei. Orkestras pradėjo tyliai įžangą, netikėtai Maestro Kristoforas žvilgtelėjo aukštyn į teatro balkoną ir pamatė. Ne pamatė, bet ir išgirdo pagalbos  šauksmą:-Gelbėkyyyyy.t.Gelbėkyyyyt.Pasirodo Geležėlio Senuolis norėjo padaryti pagrindini pranešimą ir labai neatsargiai nusileido  į Teatro balkuoną. Senuolis nusileido atsargiai,bet balkonas neatlaikė svorio ir pasviro, o kai pasviro ,Žirgo kuojos įstrigo tarp balkono kolonėliu.  Nepadeda nei sparnai nei riestas kaklas, tenka kviesti gelbietojus. Gelbėti Senuolį dabar ar ne? Orkestras jau groja, chorai laukia suglaude lūpas murmurandę.Ką daryti? Senuolis suprato,kad viskas atsitio nelaiku. Pamojo ranka Kristaforui,kad tęstų pradėtą darbą ir lai bendrauja su Choru, o jis pasiklausys, nes labai gražiai skamba.Galingai ir jautriai. Taip Senuolis perkrypęs balne ir sėdi kaip koks Šv. Jurgis teatro balkuone, o kameros sukasi. Vyksta filmavimas  su titrais „Erlicko-Pikčers“

Svečiai iš Šiaurės pasiplaukiojo, pasipliūškeno Baltijos jūroje, uššoko ant krantinės kaip pingvinai, išsitrynė nugaras, petčius, apsirengė ir nubėgo ilga vorele garuodami  krantine, į Šiaurę ,kilnuodami ir fiksuodami kelius,čikt-čikt,čikt-čikt. Biegdami pakrante sutiko trys žvejus su meškerikėm rankoje, po kaklu pasikabine kaip  riestainių karuolius, agukais kvepenčias stintas.Žvejų laivai buvo supjaustyti,pinigėlei pravalgyti,kvuotos apkarpytos,ašaros byra.Taip ir verčiasi žvejai.Paruodė Šiaurės svečiams pirštu artimiausią kelią iki “Švyturio”  alaus baro ir išsiskyrė į skirtingas puses. Sparnuota Koalicija suka jau trečią ratą virš miesto, laukia, kada jie sugrįš, o jie bėga į kitą pusę, į Šiaurę nuo Ramovės “Krantas”.Pasiklydo. Aukšti namai  užstuoją dangu.Čia tau ne tundra.Suka senamiestyje aštuoniukę ,niekaip neištursęna iš labirinto.Skambiadančiui Mikui teko vėl kalenti dantimis pagal žalvario registrą.Gerai, kad neišlipo iš Čiurlionio laivo.Pagaliau pasiklydėliai pasiruodė iš už mūrinio kampo, iškišo nuosis ir stębi čia, ar ne čia..Biz-Biz-biz pagaliau parbizdęno, atsiprašau,parbinzęno, uššuoko ant savo elnių  apautus kaustytais makasinais,roges teko  patraukti į nuošalėje rezervuotą stovėjimo  aikštelę. Analitikas su komisarų Pasagėle rikiavo akredituotus spaudos atstovus, koks įkyrumas,dar niekas nevyksta, o jie jau žaibuoja su aparatais,mobiliais telefonais, vaikšto prisikišę prie ausies,plaukai pradėjo iš ausų dygti.Kas bus kai prasidės pats grąžumas.Štai tvarkingai išsidėstė  visos Lietuviškos radijo ilgųjų ir trumpųjų bangų kabinos.Tvarkingai televizijos stotys:LTV truputi siauirai įsitaisė,galietų ir plačiau.Kaip įsitaiso taip ir rodo, o -LNK,TV-3,Baltijos TV-4,Lietuvos Ryto televizija labai gerai,jie isigudrino ant stogelio priglausti net kino studiją  ERLICKO-PIKČERS.Šaunuoliai. Štai kaip grąžiai,Tarptautinė radijo stotis Ruskoje radio, ”Baltija”,Pūko radijo ir televizoijos studija “Kitokia Lietuva” su Karštu komentaru.Štai  pasikabinę ant lyno “Žinių radijas”,labai gerai, plačiai įsitaisė.Martjos radijas.Malonu ausiai, gražu akiai ir šilta širdžiai.Trys generolai ekselencija Dalia, Irena ir Rasa buvo kaip CENTRAS  Kongreso dalyviai ir spaudos atstovai kairėje, į  dešinį sparną Maestro Sauius rykiavo  orkestrą su gaidom, Gintarui teko persikvalifikuoti ir rikiavo  Būgnininkus  Šventiniam maršui. Už Bugnininkų nugarų jau nerimavo Valdovės su adjutantantais, Sparnuoti žirgai, žvengia, nerimauja. Ilgiau laukti nebegalima,girdyti negalima, avižų duoti taip pat negalima.Vietos taj nėra plačiai.Reikia atlaisvinti nusileidimo taką, kad galietų leistis tie kas suka ratus virš miesto,gali suveikti priešlėktuvinė ginyba jei bent pasiruodytu, bent koks pašalinis kietas krentantis objektas.Reikia neužilgo žengti į Teatro aikštę kur įvyks pagrindinė Šventės akcenas su fanfarom ir Lietuvos chorų pasveikinimais grįžusiems iš žygio Lietuvos ir Didžiosios Koalicijos karžygiams.

Kapitonas Juozapas ir Šturmanas Geležėlė -Antonijus stovėjo priešais vienas kitą laikė kampu prieš save iškeltas špagas, pasiruoše doti ženklą maršui, prie  kairies peties laikė prispaude Riterių purpuro Mantijas. Teatro aikštėje pasigirdo fanfaros.Trys-keturi,Kapitonas ir Šturmanas  staigiai mostelėjo špagas  žemyn ir  orkestras  vadovaujamas maestro Sauliaus ir bugnininkai vadovaujami maestro  Gintaro, švelniai, iš žirgų  uodegų  pagamintais šepetėliais pradėjo šiūrenti būgnus,švelniai,švelniai,lyg tai kiltu drugeliai, išlėto ,palengva šnaresys kyla aulkštyn,aukštyn aukštyn,ir …..Bum...persirito jūros banga į statų jūros krantą ir nusirito nusinešdama išsisklaidžiusios banguos šnarėsį.Tik pakilus aukščiausiai bangai irpersivertus putuotai bangai–Bum-nuaidėjo Naujai Lietuviškas maršas “Trenks Perkūnai, kas pražūva,- oooo,/Žemaičiai/ Lietuviai nepražus”Kapitonas ir  šturmanas laikė špagas pakėle kampu, kad žygiuojantys jaustų ,kad jie visi yra iššventinami į Riteriuis. Kaire ranka prilaikė Mantyjas priglaudę prie Širdies ir dėkojo visa Širdimi savo šauniems Karžygiams.Štai Išriestais kaip gulbės kaklais pagal maršą lengvai šuoliuoja Valdovė su savo adjutantais ir bendražygiais. Bendražygiai tai Princesė puošnia ilga geltona suknele su pintine ,o pintinėje cypsėjo geltuoni viščiukai,Škacelė, rankose laikė gerokai sutrumpėjusi “netyčia” pagrobtą  Geležiėlio bizūnėlį, Motinėlė be rykščių ryšulio,šiek tiek pasivėlusi,Pūkė pasipuošusi puošnia ryškiai geltona megsta berete,. Adjutantai tai išskirtinai ant sunkiasvorių mustangų, net žemė drebina pagal bugnų maršą Begemotas, Pasauliniai gaiūnai Židrūnas, barzdila Antanas Kontra iš Telšių, Vytautas-Tadas Blinda nuo Luokės, Antanas-Herkus Mantas iš Prusų, bocmanui Krauzeriui net saldu pasidarė,koks stiprus kraujo ryšys,juk jo proteviai ,kartu į žygį ėjo prieš kryžiuočiuis, Herkaus Manto adjutantu  protevis Krauzeris buvo, vėliau, kai Prūsai buvo išblaškyti išplaukė į Jūras ir tapo piratų Krauzeriu. Taip,lemtis juos išsklaidė kaip vėduoklę, bet štai, po kiek metų jie vėl gali matyti vienas kitą,jausti vienas kito artumą,nes niekada jie nebuvo išskirti.Niekada.-Štai dar vienas galiūnas su gitara ,nejaugi žiuovauja?Ne, ne:-Erelio broils aš esu ,-plačiai nuaidėjo raitelių gretuose.Tikras kaubojus.-Prusija,Žemaityja,Aukštaitija, Dzukija ir Suvalkija tai Lietuva.Nėra mažos Lietuvos. Nėra. Tai tik laikinas darinys. Lietuva -tai ęsame Mes,šiandiena, ryt, poryt ir visada.  Teatro aikštėje maestro Kristoforas mankštino didijį Lietuvos chorą. Pasigirdo lėktuvų motuorų burgesys.Brrrrrrrr. Ekselencijos Generolės pažvelgė į dangaus žydrynę ir nustebo:-Kas davė įsakymą? Geležėlė.Kas davė  įsakymą? -Ekselencijos, Atsiprašau. Aš daviau prancūzams įsakymą,–atsakė Geležėlė.-Pažvelkit.kaip grąžu.Lėktuvai pakrypo, vienas bandė pajungti katapultą, -ajajaj,užsikirto, pradarė kabinos dangt ir pirmas išsirito Ekselencija Valdas,iš paskos  ledi,teisingai, Almą.Susikibo rankomis ir leidžiasi už pušyniuko.Štai anras lėktuvas taip pat su prancuziškais ženklais. Pakrypo ant šono ir išmetė katapulta  keturiasdešimt laipsniu kampu į viršų trys taškiukus. Ojo-joi, kaip yra, išmetė trys parašiūtininkus. Jie taip pat nusileido už pušyniuko.Praėjo, gal kiek daugiau kaip pusvalandis.Komisaro Pasagėlės slaptų agentų, lydymi atstraksi, dvi  poros, vieną paskui kitą.Pastraksi ir –Suk, suk rateli, sukasi rateliu, Valdas su Almute, o agntras, tikras Vikingas su Kleopatra. Kaip čie dabar yra, kad Vikingas supynęs rankas  straksi su dviem Kleopatrom.Turietu būti viena, bet aiškiai  matosi ir antra, šalia. Prie šono trumpas Cezario kalavijas. Reikia nesisukti rateliu, o žingsneliais, greičiau, galima ir žirgeliu pabėgėti. Pagaliau atstraksėjo.Maestro Kristoforas prisimerkė, nusišypsojo ir išskleidė rankas:-Prašom Jūsų ekselencijos, prašom, uždainuosim. Klaipėdos miestas nejuokais sujudo, atplauke laivai jau ūkia prie uosto vartų.-Ūūūūūūū……Aūūūūūūūū.

Ramovėje “Krantas”  vyravo darbinė nuotaika.Laikrodžiai buvo  pasukti viena valanda į prierkį.Viskasbuvo suderinta.Geležėlė buvo perspietas dėl galimų nesklandumu nusileidžiant Elniams. Komisaras  Pasagėlė Sukvietė savop slaptuous agentų”Kurmiukų” kuopą.Saugiam nusileidimui sutarė panauduoti  ant sienų ,interjero  detales.Šiam  atviejui tiko kybantys  žvejų tinklanklai.Kuopa agentų įštempė tinklus šalia  aikšties ęsančioje pievos gale, laukia ir stębi horizontą rytų pusėje. Štai pagaliau,ne, tai ne  Čiurlionio laivas,peraukštai.Aukštai danguje paligdamas išmestų karštų garų juostą nuskrido keleivinis lainėris. Ryga-Stoholmas.Geležėlė  rankose laikė kišeninį kompiuterį ir žvelgė į tolumoje žaibuojantį ir periodiškai birbentį Šv.Pranciškų-Švyturį.Pagaliau švyituryje įmontuoti lokatoriai užfiksavo  labia didelį kiekį judančių objektų.Taip pat užfiksavo Generolo Čėslovo  valdomo Čiurlionio laivo skleidžiamus kodotus signalus:-Atskrend Sakalėėėėlis-.Atskrend Sakalėėėė-l;is.Švyturys atsako:-Per žalia gyrele.Šviturys nustojo  įprastus birbimus  ir pajungė garsiakalbius,kad visi girdėtų.Geležėlė girdi,  visi girdi,Maestro Kristoforas taip pat girdi,bet jam nebereikia skubieti. Jis jau stovį prieš Lietuvos miestų chorą,pritariant Juingtiniam  dūdų orkestrui, daro balsų  apšilimą:-Gyveeee-nimas negrįįįįįįįįžta- Žinok,žinok, žinok.Rytuose jau švito.Pagaliau pasiruodė  Saulės apšviestos burės ir žaibuojantys blygsniai.Burės sparčiai artėjo ir plaukė artietėdaos, kaip besileidžiantis lainėris. Nuo priekio atsiskyrė baltas paukštis. Po kelių akimirkų paukštis išskleidęs sparnus nusileido pievutėje.Tai  buvo Baltoji gulbė. Džiaubgsmingai šokinėdamas  ją pasitilko  keturkojis komisaras Rokois.Tik laižo snapą,tikl; laižo. Laivas priplaukė, sulietino greiti ir sustingo virš pievos.Generolas Česlovas pajungė šaldiklius ir nukreipė sniego patranką į pievą ir pajuingė kompresorius.Ilgai netruko ,pieva pasidengė baltu sniegu.Pačiu laiku.Sparnus išskleidę jau  artėjo Sparnuoti žirgai.Pirmi nusileoido Valduovė su savo adjutantais.Adjutantai tvirtai sėdėjo balnuose ant galingu sparnuotų mustang. Štai ,pirmumo,svečių teisėmis leidosi sparnuoti Elniai . Roges važničiuojo šiaurės kraštų kariai,Evenkai, Nencai,Kariagai,Buriatai,Jakutai.,Čiukčiai,Samajeda.Jie leidosi į baltu sniegu padengtą pievą.Gerai įsižiūrėjus matėsi pražiuotų burnų tunėliai.Matėsi vienas kitas dantukas.Pasigirdo iš aukštai susižąvėjimo šūksniai:-Ajajajajaja,-Ujujujuju,,Va-ja-Va-ja-vaja.-Tundraaa aaaaaaaa…Elniai nusileido į baltą sniegu padengtą pievą ir pradėjo slysti.Niekaip negali sustuoti.Visi kaip vienas, svečių elniai ir rogės slysta per snieguotą pievą ir įtemtus tinklus.Laimei sportiški agentai”Kurmiukai” atlaikė spaudimą.Geležielė  turėjo pamokantį patyrimą iš praeities, kaip pagerbti  pirmuosiuis lenlktynių nugalėtojus šiaurėje. Teko patirti kažkada, kai buvo netyučia pirmas ir buvo pagerbtas , atsidūrė Baikalo ęžero iškirstoje ekėtėje. Šiandiena dar prisimena tuos tolimus laikus iš praeities,bet tai bus kitą kartą.Dabar jis nutarė pagerbti taip pat.Visi Šiaurės svečiai buvo išpainiuoti iš tinklų ir “nuvyti” Evenkai,Nencai, Čiulkčiai.Teko pabėgėti  iki  uosto  krantinės, nerti  į Baltijos Jūrą  ir paplaukiopti su ruoniais. Ilga vorele bėga pro surikuiotą Romo Balčiūno dūdu orkestrą ir repetuojantį Lietuvos Didiji chorą. Jie dainavo:-Šalta rasa,o aš basa,nušals kojeles.Svečiai nekrep dėmesio nusimetinėjo elnių kailius ir nėrė į jūrą. Virš  jūros pakilo garų debesys ir pasigitrdo smagus kaip vaikų krykštavimas. Kol maudėsi svečia,elniai buvo išpainiuoti iš tinklų,apauti kaustytais makasinais ir paruošti sutikimo  paradui.Išskleide sparnus leidosi Jungtinės Koalicijos sparnuoti  Karžygiai.

•   Prie Šiaurinio molo,ant kranto burelis Undinių repetavo Ode Meilei.Joms dirigavo Maestro Kristoforas Su  kelnėm ir su fraku,kaip priklauso. Po kaklu peteliškė ,o prie atlapo kyšojo paniberija.Žemaičiai  pastebėjo,kad  tai unoro požymis. Štai kur nuniro Maestro Kristoforas už horizonto,nemieguoti, o atlikti pareigą Lietuvai. Na,kajp bus, pamatysim.Odės raktinis tekstas buvo parinktas labai išradingai.Visų Pasaulio tikėjimų pagrindu parinkti žodiai iš jų šventrasčių. Tas žodis,- Dievas yra Meilė.Kaip viskas paprasta ir suprantama kiekvienam.Štai , šie teksto žodžiai buvo atliekami muzikiniame e fone su įvairių tautų nacionaliniu atspalviu. Atlikimas buvo tobulai perpintas nuostabiais melodijos perėjimais.Finale skambėjo taip: -AAAaaaaaaaaaaaaaaaa ir ....taškas.Garsas kyla aukštai į erdvę , po kelių moestro Kristoforo mostų , garsas sugrįžta į Žemę kaip aidas, aaa-aaa-aaaToks aidas visiems malonus ir užburiantis  Viskas primama harmoningai iš prigimties,jei nepradeda  sklisti kiti, auisiai nemalonūs garsai,kaip au-au,au,arba Brrrrrrrr,o dar bogiau Pa-pa-pa-pa pykšt-pykšt, Bum.. Netikėtai Kristoforui už nugaros kažkas sugaudė,o undinės nėrė į bangas kaip varlikės ir nuplaukė gilyn į gelmes pas ruonius,tik nuaidėjo į žemę grįžtantis aidas,aaa-aaa,aaa ir,lengva bangų muša į molą,o ten kur buvo kaip įprasta Šviturys ,stovėjo  neįprastai panašus į Šv.Pranciškų šviturys ,aukštas kaip Vilniaus televizijos bokštas,aiškiai,kad tas pats kur stovėjo šalia Borodino lauko Šv. Pranciškus .Stovėjo ir žiobčiojo kaip į krantą išmestas Karpis, Karosas ar Vėgelė,o gal kaip Šamas,kaip kam patinka.Žiobčioja ,o iš burnos žaibuoja, tik blygt,blygt,Žaibuoja ir pasigirsta  garsus gaudesys- Brrrrrrrrrr. Pagal Fa natą.Švyturio birbimui- Brrrrrrr,atsiliepė toli jūroje plaukiantis didelis kruizinis laivas.Ant viršutinio denio pakėle rankas, šoka rateliu juodi žmogeliukai ir girdisi...Čiunga-Čianga.Čiunga –Čianga. Kaž kur girdėta ir matyta. Pasirodo tai plaukė laivas iš  Afrikos, iš Dramblio Kaulo.Tikrai neapsiriksi, nes priekyje,prie šonu matėsi atsikiše panašūs į dramblio ar mamuto iltys.Toliau jau matėsi kitas laivas.Kristoforas labai susijaudino, įkrito į kaliošus ir sparčiai, pasiramstydamas dirigavimo lazdele nuskubėjo Danės pakrante link Teatro aikštės,kur turėjo  įvykti Odės Meilei premjera.Butent Maestro Kristoforui yra suteikta garbė atlikt šį nuostabų kūrinį Lietuvai ir Pasauliui.Naujai iškilęs Šviturys ne tik davė šviesos signalus laivams ir garsinius gaudesius, bet  šis gaudesys pažadino visą Klaipėdos miestą ir visas apylinkes iki Liepojos ir visą Lietuvą.Tai buvo gaudesys perspiejantis visus  Jūrininkų ramovėje „Krantas“ , kad laikas ruošti sutikti grįžtančius iš žygio  „Čiurlionio laivą.“ ir Sparnuotus Karžygius.Kristoforas žingsniavo sparčiai, kad tik nepaslystu.Jis ėjo ir stebėjo horizontą Rytų pusėje staiga  jis pamatė,toli,panašu, kad ties  Šatrijos kalnu  virtinę blygsinčių liepsnelių.  Žiburieliai plaukė kaip skrendantys pavasary paukščiai išsirikiave V raidės  kampu.Ne ,jie plaukia pro šalį, pro Rambyną  į Vakarus,į Hagą. Tai admirolo Gintaro Šreko Oro balionų flotilė vygdė Tūkstantmečio misiją..Taip ,dabar aiškiai matėsi po balionais pakabinti ilgi sarkofagų cilindrai.Vėjas buvo palankus, svarbiausiai, kad nepritrūktų degalų.Avariniam atviejui Admirolas Gintaras Šrekas turėjo Geležėlio užanspauduotą voką su veiksmų programa avariniam atvieju ir paketas su ricinos kapsiulėm.Geležėlė viską numato,įspėja ir pasirūpina. Šviturys žaibavo ir periodiškai pabirbia:-Brrrrrrrrrrr.Pas ji buvo užsilikusi milžiniška brandolinė  energija po sproimo Borodino lauke. Šį  nuostabų rytą jis duozotai ir panaudoja žaibams ir sirenom sukauptą energiją. Netrukus turietų pasiruodyti  Čiurlionio laivas ir Sparnuoti raitėliai. Kristoforas  paspartino žingsnius.

Plačiai  prasivėrė ramovės “Krantas” durys ir  svyruodamas pilotas Zbignevas priėjo prie Geležėlio atraportavo:-Misija atlikta …ir krito kaip rūgio  pėdas ant grindų.”kaip  nebgyvs” Komisaras Pasagėlė į pylė šlakelį “Trejos devynerios” ir priglaudė prie lūpų. Karys sučiapsiejo lūpomis ir…..Bocmanas Krauzerios atlaužė Mauzrerį ir nuaidėjo trys griausmai. Din-din-din. Pilotas Zbignevas buvo pametietas kaip spyruoklė,atsistojo,ižskleidė plačiai rankas,apsikabino,prigludo prie Geležielės,Analitiko, Komisaro ir Krauzeriop krūtinių.Pilotas rankoje laikė susuktą  vamzdeliu užanspauduotą raštą. Geležėlė nukramtė antspaudą ir išskleidė  raštą.Geležėlio akys  dėmesingai  tyrinėjo tekstą, pagaliau plačiai nusišypsuojo pakėlė aukštai  ir paskelbė visiems žinią.Tai buvo priesakas:”Aš,Jurgis Gagrys,Lietuvos Didžiosios Kunigailkštystės , Smolensko apskrities pilietis skiriu pirmajĮ skrydį į dangaus erdves Lietuvai ir Karaliui Vytautui. “Geležėlė suviniuojo priesaką ir iškilmingai įteikė ekselencijai vyriausiajam  generolui Dalytei. Kongreso dalyviai atsistojo ir palydėjo karštais plojimais ir ovacijomis:-Lie-tu-va,Lie-tu-va, Lie-tu-va. Pagaliau viskas pritilo. Du gaideliai suplasnuojo sparnais ir garsiai pragydo:-Kui-ka-rė-kūūūūūūūū.Rytuose ėmė švisti. Ramovovės požemiuose pritilo  kalvio Roko priekalų gaudesys. Kalvis Rokas ir kalvis  iš Saulės miesto Marijus baigė kalti pasagas šiaurė elniams.Lietuvos dizainieriai netruko ilgai ,pasiuvo  elniams ant kojų makasinus,pasagas prikniedijo prie makasinų ir laukė pievutėje nusileidžiančių  grįžtančių Lietuvos  Karžygių, su jais, Dangaus svečių iš tolimų,šiaurės,Rytų,Pietų ir Vakarų kraštų. Tai buvo galinga Sajungininkų kolicija prieš vieną klastingą ir galingą priešą,kuris buvo paklubdytas Borodino lauke  2010 metų  Kovo-11 dieną. Tai buvo dovana Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui,Lietuvai ir Pasauliui. Galingas  jungtinis dūdų orkestras vadovaujamas maestro Romo Balčiūno ,užmesdami kairę kuoją į dėšinę suko iš Montės gatvės į Teatro aikštę link ramovės „Krantas.“Miesto gyventojai ,pažadinti neįprasto griausmo,ėjo į balkonus,į kiemus,net nespėję kaip reikoia apsirengti, su pižamom ir su naktiniais marškiniais susiėmę abiem rankom galvas:-Kas čia dabar vyksta?Vyras  žmonai,žmona vyrui, abu vaikučiams:-Ar nesakiau,ar nesakiau,kad turi kažkas įvykti šią nakty.Aš sapnavau,sapnavau.Sapnavau  Baltas gulbes ir labai daug sakalų.Pagaliau,įvyko.Ačiū Dievui.Pagaliau.Mes vėl  LIETUVA. Teatro aikštieje rikiavosoi Lietuvos septynių miestų chorai.Chorų karai baigėsi.Visi buvo nugalietojai.Dabar visų  Lietuvos miestų chotrai sudarė vieningą chorą paruošę grįžtantiems  sparnuotėms Karžygiams  odę.Ode Meiliai.

Stovinčius ant aukštos kalvosLietuvos Didžiuosius kunigaikčius Kęstutį, Algirdą ir Vytautą pastebėjo  Sparnuoti raitėliai.Juos apsupo  glaustu žiedu ir sukėlė ovacijas.Raiteliai iš Krymo  apsupo Vytautą,tai buvo ištikimi Valdovo apsauginiai Krymo totoriai ir nagingi ginklakaliai Karaimai.Kiek  amžių praėjo? Mes vėl kartu ,Valdove. Lydėsim Jus per Tretyjį  Tūkstantmetį,per amžius ir Pasaulis nulenks prieš Jus ,Valdove ,galvas ne nusižemindami, bet iš didelės pagarbos ,kad  suteikei Pasauliui  vilties gyventi pagarbiai visoms pasaulio tautoms santarvėje, taikoje ir meilėje,Valdove,Jūs ęsate mūsų Karalius,per amžius,kol šviečia Saulė ir suikasi Žemės planeta.Raiteliai iš kalnuoto Kaukazo  pripildė rago taures vynuogių vyno, padavė Valduvams,trinktelėjo ir ištuštino iki dugno. Priglaudė automatų vamzdžius prie lūpų ir pasigirdo fleitų atliekamas žygio maršas/.Automatų  užvedimo spynos buvo išmestos,o medinės božės sudegintos nakty, laužuose.Kam jie bereikalingi?  Kunigaikščiai lydimi garbės palydos pasuko aplankyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis, pagirdyti žirgus Juodojoje jūroje,išsimaudyti,/Lietuvos dizainieria paruošė didelią siuntą madingų maudymosi kostiumėlių su jubiliejinių Mados infekcija virusu/ po to aplankys Krokuvą,susitiks su Karaliumi Jogaila ir Karaliene Jadvyga.Laikas nelaukia. Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui reikia pasiruošti atsakingai. Spalvinga  palyda lydima fleitų ,raiteliams  budingu ritmu,ištirpo  toli horiozonte.
    Generolo Česlovo valdomas „Čiurlionio laivas“ sparčiai artėjo į Klaipėdos uostą. Jį lydėjo  Sparnuota jungtinė Muzikos Dievų  kavalerija. Jis truputi nerimavo,kaip reikės nusileisti visai tai gausybei  Teatro aikštieje. Jam kėlė nerimą sparnuoti elniai. Elniai buivo nepakaustyty, o tai grėsė  nusiledžiant ant asfalto dangos gali pradėti slydinieti ir bus nevaldomi, o šiaurės gyventojai Evenkai,Samiai,Kariagai,Komiai,Nensai,pagaliau Samajedai,gali išbarstyti paskutinius dantukus.Geležielė juos pakvietė ne  tik dalyvauti bendroje šventėje,bet ir  įsipareigojo Lietuvos  odontologams,kad gražiai galėtume juos išlydieti į  jų atšiaurius Šiaurės kraštus.Lai nustrebina savo tautiečius ,artimuosius grąžiais dantukais.Lai pagarsina Lietuvą nuo Baltosios jūros iki Barencovo,iki Čiukčijos, gal parsiveš ir rteceptą Cepelinams, kai būsim svečiuose,pavaišins.      Du gaideliai  užšoko ant stalo, arčiau  bocmano Krauzerio.Bocmanas vieną gaidelį pagriebė ir ėmė apžiūrinėti. Graibo išdidžiai išpūstą krūtnę.Gaidelis tik:-Ku-ku-ku-ku. Krūtinė kietai  kažko prikimšta.Bocmanas  Krauzeris paspaudinėjo ir užčiuopė kietus pailgus akmenukus. Paspaudė stipriau ir po uodrega kažkas iškrito. Paspaudė dar karta.Vėl iškrito mėlsvas, panašus į kurapkos kiaušinį.Paspaudžia ir  krenta nei kiaušiniai nei pupos. Bocmanas jau norėjo pakviesti burlaivio „Meredijanas“ koką Tajotą-Kuką,kad ateitų su keptuvę,Geležielė  ranka sulaikė bocmaną.Pridėjo pirštą prie apatinės lūpos:- Tssssssssss.Niekam nei žodio.Geležielė pasilenkė prie komisaro Pasagėlės ausies ir tyliai pašnibždėjo:-Komisare, žinai kas tai?Matei kaip gaideliai aukštai šokinėjo prie Generaliteto užpakalių? Škacelė su bizūnu patraukia, Motinėlė su benražygiais su rykštėm plaka,kad Pasaulis būtų grąžesnis,o Gaideliai šokoinėjo ir kirto,kirto kirto?Kaip manai,kodėl jie taip buvo labai karingai nusiteike?Jie taip pat stengėsi,padaryti galą  bet kokiam  demonų dauginimuisi.Štai,komisare Pasagėlė, rezultatas.Geležielė Nusiėmė skrybėlę ir uždengė. –Bocmane Krauzeri,dabar pakvieski Tajota-Kuką su vakuminio įpakavimo agregatu.Reikia supakuoti,užšaldyt, užanspauduoti ir nukreipti  į Genetikos tyrimo centrą. –Klauisau vade,-atsakė bocmanas Krauzeris,-pasitaisė mauzerį ir švilptelėjo tris kartus:Fyyy.Fyyy,Fyyy. Tai buvo sutartas  ženklas jūroje.- Kukai,pasiruodyk. Trindamas rankas atskubėjo kokas Tajota-Kukas ir viską sutvarkė tyuliai be panikos.  Pasigirdo skardus sraigtasparnio gaudesys,Pler-pler,pler. Netoli ramovės „Krantas“ aikštelėje nuisileido  bomžos- kovotojo  Zbignevo pilotojamas  konteinerinis  sraigtasparnis. 

..

Maestro Mnulis-Kristoforas plačiais rankų mostais susuko uodegėlę paskutiniaji natai Syyyyyyyyyyy ir padėjo tašką bosiniams bugnams - BUM,pasiraitė ūsus žvalgosi.Žvelgia kairėn, žvelgia dešinėn,nei Kelnių nei Frako. Kas čia dabar? Nejaugi Danguje kaip ir an Žemės? Ooooo,neee.Danguje kaip  Danguje,čia harmoninga tyla.Atsikviepė  Kristoforas ir žvilgtelėjo aukščiau ir pamatė ant  Ožiaragio rago pakabintas frakas, o ant Paukščių tako kybo permestos kelnės.Nusikabino ,apsigaubė fraką,užsimovė kelnes, jaučia, kad kažkas kišenėje giliai pagal kelius juda. Įkišo ranką,giliai giliai ir ištraukė. Žinote ką? Du astronautus. Vienas  pasivadino Robinzonu, o kitas prisistatė Kruzas.Kristoforas nepatikėjo, nes jis kalbėjo  su slavišku akcentu. Nesiderėjo, švelniaiai juos paėmė, pabučiavo,  pasidėjo juos ant delno,  papūtė ir nuskrido link žydrios planetos,kuri vadinasi Žemė. Neužilgo pranešė, kad sėkmingai nusileido Kazachstano stepėse.Smagu, kad laimingai. Mėnulis atliko gerą darbą ir nusileido truputi pamiegoti. -Labanaktis.Priglaudė  abiejų rankų plaštakas prie žando ir nusviro ant dešinio šono už horizonto.Geležielei pasiruodė keista,apsirengė kelnias,fraką ir- labanaktis. Ką čia gilintis į  visas suptilybes,Maestrui geriau žinuoti.Svarbu, kad buvo atliktas Pasaulinio masto projektas. Tai svarbiausia. Lietuvos  sparnuotas Mūzų eskadronas,vadovaujama ekselencijos  Valdovės ne tik užlaužė rankas piktybių demonams, bet  atkūrė tradicinę Lietuvos Didžiają Kunigaikštystę su sostine Vilniumi.Šiuo metu sparčiai pliačia įtakos zonos į Rytus,į Pietus,į Centrine ir Pietryčių Aziją.Paukščiai ant sparnų neša gerą žinią visoms  tautoms su Meilės simfonijos  švelniais ritmais nubraukiančiais su švelniais drugelių  sparneliais praradimų skausmo ašaras ir nuramindamos iškankintas širdis,visų sutiktų savo kelyje švelniu dvelksmu.Patapšnuoja per skruostus,mirgteli viena akimi;-Viskas bus gerai.Saliam Aleikum.Barzduoti beduinai atsako: -Aleikum Saliam ir nusilenkia sudėje rankas prie krūtinės. Vaikai žiūri iškėle galvas  ir rodopirštais į juoda ir baltą gulbę,o jas lydi taurūs lLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Sakalai su gausybe naujai sunurtos kolicijos sąjungininkais.Juos lydi penki šimtai milijonų drugelių . Tai ne skieriai plaučiažandžiai, o švelniais  kaip kūdikio blakstienos sparneliais, kuriuos nubraukia ir surenka krištolo ašarėles  nuo skruostų kiekvienam  sutiktam  nuliūdusiam  žmogui savo klyje,nuramindami  ir suteikdami vilties ir ramybės kasdienybėje ir toli į ateitį.
Ramovėje „Krantas“vyko kiti nuostabūs dalykai.Pasaulio  valstybių sostinių žiburėliai degė prigresinta žalsvai blankia  šviesa.:,- Labanaktis ,Lietuva.Dėkojame Jums.Mes visi kartu. Mes didelė Šeim šioje Žemėje.-pamirgsėjo  žiburieliai tris kartus ir užgęso.Tolimame kampe po stalu girdėjosi Surskio ir Mauzerio prigęse balsai:-Su alaus bokalais lauksim naujo karo. Gaideliai nušuoko nuo maestrų Sauliaus ir Gintaro paaukštinimų nubėgo prie bocmano Krauzerio,

Ramovėje „Krantas“vyko kiti nuostabūs dalykai.Pasaulio  valstybių sostinių žiburėliai degė prigresinta žalsvai blankia  šviesa.:,- Labanaktis ,Lietuva.Dėkojame Jums.Mes visi kartu. Mes didelė Šeim šioje Žemėje.-pamirgsėjo  žiburieliai tris kartus ir užgęso.Tolimame kampe po stalu girdėjosi Surskio ir Mauzerio prigęse balsai:-Su alaus bokalais lauksim naujo karo. Gaideliai nušuoko nuo maestrų Sauliaus ir Gintaro paaukštinimų nubėgo prie bocmano Krauzerio, užšoko ant stalo,pavarge,nusikamavę.Orkestrų muzikantai leido atvėsti instrumentams ir gurkšnuojo atneštos giros,o gal ir midaus ,ar dar ko nors.Kodelgi ne? Darbas atliktas.  Lietuvos talentų  orbitras Hai Adolfas nutarė pašmaikštauti,Vytenis buvo užsiėmęs, matavosi nauja rauduoną kepurę dovanuota dizainierio Birbidžijano.Hai Asdolfas pirštu pasikvietė jaunaji akordeonistą,viena iš Lietuvos talentų favoritų.-Eik, jaunasis maestro, pagrok Bitelės skrydį.-Gerai, gerbiamas teisėjau Hai. Adolfai. Ištempė akordeoną ir pradėjo skristi bitelės garsų sukuryje. Štai- ir prisikvietė peliukai Surskis ir Mauzeris.Prasivėrė  ramovės durys, ir lubų skliautas.Tik pradėjo akordeonas bitutės skrydį-,pasigirdo garsus zirzimas.Visi Kongreso dalyviai griebėsi už ausų ir krapštosi..Krapštyk nekrapštęs į erdvų holą įskrido didžiulis spiečius širšių. Tik suka, kaip kokia pakula ir  taikosi į du gaidelius. Pasirodo jie gaidelius vijosi nuo paties Borodino lauko iš Laurentijaus antros galafe kišenės. Buvo už ką vytis, gaideliai buvo gerokai prisidirbę.Iš pirmos  išlindo Petrapilio chirurgas su britva dantyse, o iš antros kišenės,per išpjautą su britvą skylę išlindo NKV-edistinės širšės. Šiuo metu niekas čia net neįtarė, kad tai jos.Akordeonas groja, o širšės Gaidelius puola.Ką dabar reikia daryti? Netikėtai iš palubių nusileido bocmano Krauzerio papūga Roma su pulkeliu kanarėliu,bet ką juos gali padaryti,nesulesinėsi.Kapitonas Juozapas papurtė galvą ir nuo jo barzdos, nuo ūsų pasileido  Kaukazietiškų bitelių spiečius. Na ir prasidėjo, tikras mūšis.Tik krenta, tik krenta ant grindų melsvai-gelsvai-žalsvos dryžuotos širšės.Kaip Rolando giesmėj.Rolandas kerta kalaviju priešus, o tie guli pasliki.Taip ir čia.Bitelės kerta su uodega,o širšės krenta ir guli paslikos. Audringai  zvimbentis didelis kamolys tik ridinėjasi tarp grindų ir lubų praskrenda virš stalų, sprogsta kaip kamolinis žaibas,išsisklaido ir vėl susijungia, bet jau mažesnis,o ant grindų  jau guli paslikos, kratydamos  kojas širšės agresorės-okupantės.. Pasklido sieros kvapas ir pasigirdo dantų griežimas ir- skambėjo rankų sukamos akordeono klavišai,tik  -Žiuuuuu,žiuuuuuu ir bum,bumumbumbum. Krenta ant grindų agresoriai, tikras Širšyno galas.