Likę Visagine, Geležėlio draugai, operatyviai ėmėsi raminti žavią Motinėlę, Vikingą, karalienę Kleopatrą. Viskas klostėsi palankiai. Kaubojai Virgis, Algirdas suėmę Svirpliukus už sparnelių užmetė jiems už rūbų atlapo, arčiau įkaitusių krūtinių ir užgrojo smagią dainelę ,,O,mano brangioji Klimėntina”.Pasilinksminę,Komisaras Pasagėlė ėmėsi rikiuoti orkestrus žygiui į Vilnių. Dalis užsienio svečių lydimi sparnuotų raitelių, vadovaujami Valdovės, išsiskirstė po Lietuvos apskričių miestelius ir kaimus. Analitikas prigavęs trumpą valandėlę prisėdo prie savo kišeninio kompiuterio ir žvilgtelėjo į Pasaulį. Netikėtai jis aptiko nei šį nei tą. Nuo Karybų,tiksliau nuo Bermudų trikampio, ten kur Neptūnas prarijo didžiausią pasaulyje kreiserį, į žydriąją Meksikos pakrantę išplaukė deglas paršelis. Matomai išsigelbėjo. Išplaukė ir čiaudėdamas nukrypavo gilyn į Meksiką. Buvo labai karšta,po oda pradėjo net lydytis, todėl kilo aukštyn į kalnus kol pasiekė Mechiko. Aukštis trys su puse kilometro virš jūros lygio,todėl buvo vėsiau, bet sloga nepraėjo, tik dar daugiau čiaudėjo. Na taip ir pasigavo kiaulės gripą. Daugiamilijoninis miestas niekaip negalėjo suprasti,kad toks mažas,deglas paršelis gali sukelti tokią suirutę. Tenka net bučiuotis pro kaukę, o paršelis vaikšto ir čiaudo. Kokie stebuklai dedasi pasaulyje. Analitikas pamastė ir pagalvojo: ,,Kažin, ar reikia zonduoti Geležėliai?” Susilaikė. Geležėlė dabar ir taip turi rūpesčių. Persijungė į Lietuvos radijo stočių tinklą. Kas čia dabar dedasi? Tikra erzelynė. Kuriasi vis naujos stotys ir visos- muzikinės pakraipos. Trūksta jau vietos erdvėje,o jos kuriasi.Vienas kovodamas dėl vietos kaimynui pučia į ausį. Nusilaužęs pienės vamzdelį , perskėlė galą , pasidarė birbynę ir pučia į ausi,o tam ausyje tikras birbynių kvintetas. Komisaras Pasagėlė,savo džipu, įjungęs žaibuojančius švyturėlius ,visų priekyje, lydimas raitų Analitiko, Princesės , Škaceles ir Motinėlės, patraukė link Pabradės, Nemenčinės į sostinę Vilnių. Orkestrai grojo žygio maršus, o juos lydintys Visagino gyventojai ėjo rateliais ir dainavo savo nacionalines dainas su bendru priedainiu; ,,Chorošo, vsio budėt chorošo,chorošo vsio budėt chorošo,a malčiki į dėvački , vylkami į ložkami chorami s Antoškami chlopajut ladoškamiiiii”. Buvo ankstyvas rytas. Rytuose jau brėško, o dangaus skliaute matėsi ne Mėnulis, bet tik jo plati šypsena. Netikit? Prabuskit nakty, žvilgtelėkit ir pamatysit,kad nemeluoju. Geležėlė,su naujais mielais bendrakeleiviais surinko mažuosius keleivius. Jų buvo dvylika, trys mergaitės ir devyni berniukai. Geriau apžiūrėję jie pamatė, kad penkiems berniukams iššokę gumbai .Mat pievelėje išdykaudami prisigumbavo. O dar tas Vikingas su LEO kailių,Kleopatra su naktiniais marškiniais. Priglaudė juos mama Geležėlė ir užmigdė minkštuose pataluose. Geležėlė išsiėmė zondą ir pridėjo likusiems vaikučiams prie galvelių. O Dieve, trims berniukams ir trim mergaitėm ant smegenų pusrutuliu išryškėjo trys siaubingos raidės: GRU.Keliems net išryškėjo suriesto
dolerio simbolis, o vienai, euras su komisaro kepure. Tik vienas, iš visų septynių, buvo švarus. Geležėlė labai susijaudino ir visus šešis švelniai priglaudė prie savo mylinčios širdies ir pasakė: ,,Ne, ne Šachmatininko Karpovo gambitas nepraeis, neturi praeiti. Šešėlis su geležiniu gomuriu visada naudojasi didmeistrio paslaugomis laiko erdvėje. Geležėlė taip pat yra lošėjas ir dar praeitą pavasary numatė šitą figūrų rokiruotę ir ėjimus žirgu , Vilniaus Kapsuko Universitetas, Leningradas, Maskva, Vilnius, Briuselis ir pagaliau tikras neužginčijamas Favoritas būti pirmąją, Lietuvoje. Geležėlė negali leisti, kad pasikartotų Lietuvoje šokis su laumžirgiais , kodiniu pavadinimu ,,STREKOZA” Jis nori apsaugoti savo vaikus nuo didelės gėdos, nori apsaugoti mielus, drąsius Lietuvos žmones. Tik jie gali pajausti tikrą pergalės džiaugsmą, padaryti teisingą sprendimą, nubrėždami ploną raudoną liniją tarp praeities ir ateities, padarydami patį svarbiausią sprendimą naujoje Lietuvos istorijoje. Jis pasilenkė prie nesuteršto berniuko ausies ir pasakė:” Tik tu vienas atlaikei gautą smūgi per zondą Geležėlė- Česlovai. Tik tu atlaikei Generole, Geležėlė- Česlovai. Štai ,matai šy laivą,Čiurlionio laivą, jis yra Tavo. Plauksi su juo po visą Lietuvą, o Tave lydės nuostabus Lietuvos muzikos Dievų orkestras po visus miestelis, kaimus po kiekvieną sodybą. Priglausi kiekvieną prie savo mylinčios širdies ne tik prislėgtą negandų žmogų, bet kiekvieną ,nes Tu esi šiandiena geriausias. Tu esi tikras karys- kovotojas. Nes tu esi Geležėlė. Atmink tai, sūnau Česlovai –Geležėlė.” – Skaidri,kaip krištolas ašarą nukrito ant sūnaus galvelės. Čiurlionio laivas plaukė virš pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės. Ryto Saulės nušviestą laivą sveikino Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojai. B.d.