Rašyk
Eilės (79407)
Fantastika (2352)
Esė (1606)
Proza (11110)
Vaikams (2742)
Slam (86)
English (1208)
Po polsku (380)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Smagiai pasišokę ,labai džiaugėsi visi, o įpatingai Ivanas su Jemelia. Netikėtai vėl prasivėrė plačiai durys ir pro jas, nusiėmę kepures įslinko jau mažiau kaip tūzinas, naktinių svečių. Tai smalsumo vedami įslinko pakeleiviai iš Teatro aikštės. Geležėlė priėjo prie jų,ėmė apžiūrinėti. Asidaužę, nusikamavę ir dar kybo po nuose didelės slogos liūlė. Tik traukia. Vienas bebriukas Geležėliai pasirodė pažįstamas. - Ar tik ne Vilniaus  saviveldybėje  būsi vice meras? -Paklausė Geležėlė.-Ar ne tu  atsakei iškyliam keliautojui ir fotografui  Pauliui Normantui dėl Rytų etno kultūros cntro-muziejaus įsteigimo? Geležėlė pakėlė ranką ir šuktelėjo: Pauliau, eik čia.Toliau, iš užstalės pakilo kręsnas žemaitis su kuprine ir fotoaparatu,lėtai priėjo. Geležielė žvilgtelėjo aštriu žvilgsniu į stovintį bebrą ir klausia:- Tai sakyki mielas Bebre, ar bus Rytų etno kultūros centras ar ne? Vilnius, tai ne tavo nuosavybė,o visos Lietuvos ir niekas neleis tau tvarkytis kaip nori tu ir tavo dauguma savivaldybėje. Supratai? Kaip būtumėt matę kaip išbalo bebriukas.Krito po kojom Pauliui. Atleisk, Rytų žinovę ir išminčiau Pauliau Normantai.Tu žemaitis,aš irgi ęsu iš Rūgpienių kaimo, Atleisk Pauliau, didysis keliautojau. Man gėda dėl viso šito, atleisk. Aš jau dbar ne tas Bebras, aš visai kitas. Mano smegenys jau kiti, jau išsiurbti visi agresyvūs radikalai. Turiu pasakyti visiems čia ęsantiems ir visai Lietuvai gerą naujieną, Aš myliu. Tegul prasmenga ta diena, kai aš Tau atsakiau šito projekto.Bebras suėmė rankas į kumščius ir daužosi sau į krūtinę: Aš myliu,aš myliu, aš myliu ir nuėjo kraipydamasis į šonus su savo kolegomis prie laisvų,Komisaro nurodytų stalų. Pasivaišino blynais ir cepelinais, atsigėrė Smetoniškos giros ir nusiramino. Praėjo ir slogutis.    Geležėlė nužvelgė toliau ,ten kur netikėtai pasigirdo asilo bliovimas. Pasirodo jį tramdė svečias iš tolimos Bucharos ,Nasredinas. Jis tempė asiliuką prie Geležėlės, o tas užsispyręs  eina atbulas. Geležėlė priėjo prie jo, Nasredinas  ir sako: - Mielas Geležėlė, tai Tau mano dovana už tai, kad pakvėtei mane į šį nuostabų, viltingą  Kongresą.- O koks jo vardas? paklausė Geležėlė.Nasredinas nuraudo ir tyliai pasakė,- Mūsiškai Antanezas,o jūsiškai, lietuviškai Antanas. -Nasredinai, ką Tu dabar išdarinėji? Kaip aš dabar Tau atsilyginsiu? Gerai, dabar klausyk manęs atydžiai: Žinau, kad ten toli, Rytų dykumose ir kalnynuose slapstosi Alkaido lyderis Bengladenas.Reikia man su juo susisiekti. Kaip tai būtų galima padaryti? Geležėlė šiek tėk pašriūbavo malūnėliu savo smegenis,staigiu judesiu atsuko nuo bizūno koto savo  trumpą titano durklą, padavė ji Komisarui ,kad įkaitintų iki raudonumo, staigiu kirčiu nukirto savo kairės rankos didiji piršto galą,  įdėjo į lino maišelį ir užanspaudavo  jau keturių raidžių kombinacija  G.A.P.K. Geležėlė,Analitikas,Pasagėlė, Krauzeris. - Štai tau relikvija Nasredinai. Perduok jį Bangladenui. Kai jis išplatins savo vaizdo įrašą ne su Kalašnikovo automatu, o su Alyvos šakele, man bus aišku, kad jis nori su manimi susitikti. Nesvarbu, ar ant Vilniaus kalvų, ar dykumoje ar kalnuose. Aš atplauksiu su juo pasitarti.Butinai atplauksiu. Jis turi suprasti ir įvertinti palankias aplinkybes ir tarti svarų savo žodį. Užtenka kančių,užtenka kraujo,užtenka beprasmių aukų. Meilė, visos žmonijos aukščiausiojo kūrėjo dovana visiems mums gyvenantiems žemėje, todėl branginkime tai.O msų išpažįstami žemės pranašai,nesvarbu ar Alahas,ar Buda,ar Krišna,ar Jezus Kristus, mes turim paduoti vienas kitam rankas ir atverti savo Šidis. Būki palaimintas Alacho mielas drauge Nasredinai iSalam- aleikum ir tebūna palaiminti visi Tavo nustabiai talentingi Persų palikonys.      Salėje tvyravo įtemta tyla.  Sauliaus ir Gintaro vadovaujamas orkestras tyliai, labai tyliai gaudė visų susirinkusių Širdies ritmą.    Į erdvę  šokių aikštelę  besisukančiom grindim įvažiavo didelis Pasaulio Gaublys. Jame blygsėjo visų valstybių Radijo stočių  žaibuojantys impulsai. Tai rodė kad viso pasaulio nacionaliniai orkestrai yra pavaldūs vienam Dirigentui, kuris  24valanda Grinvyčio laiku  pakels dirigento lazdelę. Tas dirigentas -  Maestro Menulis- Kristoforas. Laukia, nesulaukia Geležėlės duoto žesto pradėti.


2009-10-18 22:17
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-04 12:52
Senuolis

    Dipsis. Lemtingas mūšis“Prie rubęžiaus“(9)

    Josifas, Laurentijus,Vladimiras Laurentjevičius ir Adolfas pamatę Šturmaną Geležėlę atsistojo, pasviro kelis laipsnius į priekį „ramiai“ir išsižiojo.Kur jie matė šį paslaptingą žmogų? Adolfas prisiminė, Bavarijoj trisdešimtaisiais metais per nepavykusi „Alaus pučą“.Josifas, Laurentijus ir Vladimiras Laurentiju prisiminė, kad matė Europos centre ir ant Tauro kalno. Tuo kart kanalizacijos vamzdžiais jiems pavyko išplaukti? Sieros ir vaivorykštės spalvų dėmė plaukė Nėrimi, taip ir neišaiškino priežasties. Paskutinis susitikimas buvo labai nemalonus, todėl dabar jie buvo labai įsitempe, kojas laikė plačiai lyg tai būtų ką pametę ir besaligiškai vykdė Geležėlės nurodimus, atskleisdami visas paslaptis, stengėsi nebekartoti ęsamiems ir būsimiems Lietuvos politikams ir visiems kitėms veikėjams nuo ko priklauso tikrai šviesi ateitis Letuvos žmonėms, bet ir visam pasauliui, nes jie buvo kaip reikiant pasišiukšline dvidešimtame amžiuje. Jie tai suprato. Dabar jie atgailavo ir labai stengėsi. –Laisvai, Laurentijau, tęsk apklausą, tarė šturmanas Geležėlė-Antonijus, mirktelėjo bocmanui Krauzeriui ir nusileido žemyn pas bendražygius stebėti apklausą iš ekrano. Jis pasitarė su profesoriumi Ričiardu, kai baigsis apklausa, abu pakils ir apžiūrės kiekvieną pacientą-Ambrijoną, nustatys deagnozę ir pasinaudos Petrapilio chirurgo paslaugomis. Šturmanas žinojo, kad be chirurginės operacijos neapseis. Reikalas labai rimtas.
      Laurentijus trenkė kumštį į stala:-Prokurore Uncijau, tavęs klausiu, už kiek nupirko Lietuvos komunistai Mažeikiu naftą ir kas jie? –Už vieną litą,-ištarė Uncijus ,o vėliau išpardavė už vieną centą visiems užsitarnavusiems rezervistams, kiekvėnam pagal nuopelnus, nei daug nei mažai, kiekvėnam po kolonėlę.- O už kokias lėšas vykdėtę prichvatizaciją?- Už tas pačias kurias atsiuntė iš Rytų devyniasdešimtais metais, keliais šarvuotais seifais, o dar labai gerai prasukom jūsų rekomendotais financiniais žaidimais, kurie vadinosi labai viliujančiu pavadinimų „Super bankas.“Žmonės labai susiviliojo šiuo „nuostabiu“ žaidimu, visi norėjo greitai praturtėti, apsukruoliai susikūrę naujus bankus ir suviliojo gyventojus pasakiškom palūkanom,kad būtų įtaigiau važiavo į Vatikaną prie Šv. Sosto,bučiavo rankas Šv. Tėvui, kad gauti palaiminimą, o jų nuotraukos išplatino pirmose dienrasčių puslapiose, kad tik įtikintų Lietuvos žmones kaip ‚“pasiaukuojančiai“ tarnauja jų šviesiai ateičiai ir gerovei.Žmonės patikėjo, bet žinot, žaidimas yra žaidimas, vieni išlošia kiti pralošia. Mes, ekskomunistų, rezervistų Temidės tarnai už gerą tarnybą nebuvomę pamiršti, todėl dabar dvidešimt metų atidirbinėjam. Kol,- kad  ji skradžia,-tas Geležėlė nepasipainiojo.
    Laurentijus trenkė kumštį į stalą:-Tyrėjau Viktorai Krumpli, Kokie pagrindiniai dalykai reikalingi norint pakrepti bylas naudinga linkme suiteresotiems iš elito asmenims? Tyrėjas Krumplis iš netikėtumo pašoko ir drebančiu balsu ištarė:- Reikia nedaug, reikia tik suderinti, mano kaip tyrėjo, teisminės medicinos ekspertizės eksperto Žura Šechelio ir kaip minimumas triejų liūdininkų. Jei tikri liūdininkai nepalankūs, juos pašalinamę, arba pakalbam, pavaišiname, įtikiname, kad buvo taip, o ne kitaip, jei nesutinka pašalinam, kviečiamę va,iš rezervo Kablį, Baslį ir Stobri. Jei reikia jie patvarko taip, kaip rekia. Jie juk turi atidirbti, už nieką kolonėles neparduodamos už vieną centą. Bylą priduodamę Taikos prokurorui Uncijui, viskas švaru ir neapskundžiama. Čia vėl įsiterpė Laurentijus:-O jei auka lieka gyventi, jis yra akivaizdus liūdininkas, bet labai nepalankus tavo nenaudėliui-prasižengeliui iš Elito?
-Ne bėda, tam yra renimatologas daktaras Klyzma. Tokiu atvėju pacientui suleidžiama dviguba ar trigubą dozė narkozės. Koja, ranką, ar galvą juk reikia atstatyi į vietą. Jei yra vietoje, reikia pirma išsukti, o paskui vėl atsukti, taip kaip turi būti. Narkozės veikimas baigiasi, turėtų pacientas prabusti, bet, o Dieve, jis nprabunda, širdis silpna buvo, o daktaras nepatikrino. Tiek to, susirenka daktarų brigada ir Konciliumas nusprendžia, dėl senyvo amžiaus širdis neatlaikė, bet jis nugyveno gražiai ilgą amžių, o ir mirė gražiai, be kančių. Taip ir pranešama aukos artimiesėms, pareikšdami užuojautą. Nieko negalėjom padaryti. Nieko.-O dar- gerbiamasis,-kam seneliams bėgioti greitai gatvėmis, kai tiek daug skraido greitaeigių „Mersedesų“ ir BMV“, nors iš vairuotojo gerklės garuoja alaus ar brendžio garai, bet juk tai ne eilinis už vairo, o elitinis, pakrikštitas „kelių ereliu“. Štai taip. Nuleidžia galvą med.ekspertas Žura Šechelis. Laurenijus neišlaikė, trenkė abiem kumščiais į stalą:-Juk tai genocidas. Ką jūs darot su Lietuvos žmonėm? Jūs pažeidžiat Temidės, Hipokrato priesaiką, jūs pažeidžiat pilietybės priesaiką, pažeidžiat duotą priesaiką uždėje ranką ant Lietuvos Konstitucijos sąžiningai tarnystei Lietuvos valstybei.  Važinėjate į tarptautinius simfozijumus ir eksportojat savą niekingą patyrimą į Vakars. Štai kodėl bėga žmonės iš Lietuvos ir nebenori grįžti? Jūs ęsatę beširdžiai niekšai. Už tai jus reikia šaudyti, o ne Lietuvą valdyti. Niekšai. Taikos teisėjas Uncijus ,tyrėjas Viktoras Krumplis, med.ekspertas Šehelis, ir trys liūdytojai Salitėriai susigūžė ir pirstelėjo.-Ne pirdėty,-trenkė kumštį į stalą Josifas.-Vladimirai Laurentijau –juos reikia operuoti, visus operuoti, čia pat ir nedelsiant.-Kreipėsi jis į Petrapilio chirurgą ir pridūrė:-Lietuvos žmonės grįžo į Lietuvą iš tremtčių po mūsų mirties,o kaip jie grįš dabar, kai jūs priėmėt iš mūsų šią baisią sukurtą teisingumo sistemą, perduodate paveldėjimo tvarka savo įpėdiniams ir ją dar tobulinatę prisidengę Teisingumu ir eksportojat į pasaulį? Jūs ęsate baisesni pabaisos nei mes buvomę. Štai kas jūs ęsate. Jūs nustebintumėt net pati generalinį prokurorą Višinskį. Nesitikėjom iš jūsų tokios niekšybės. Štai kur tikras Rojus vęšėti Micei Icei Kalbasei vardu Korupce. Štai, pasigrožėkyt savo motinėle, guli papludymyje kaip ant sėklumos užplaukęs banginis. –Gerbiamas Josifai, mes norėjom kaip jūs ir dar geriau, tarė prokuroras Uncijus,ir vėl, visi septyni susibezdėjo. Josifas trenkė į stalą kumščiu:-Molčiati i nė pirdėty/Tylėt ir ne bezdėt/ -Išvesti juos. -Grandini Berūgšti, išvesti šiuos Salitierius, -kreipėsi bocmanas Krauzeris į grandinį Berūgštį.
  -Taip,mielas Lietuvos pilieti,-kreipiasi Šurmanas Geležėlė-Antonijus į Tautą ir Pasaulį,-tai tavo pareiga šiandiena atkurti Lietuvos teisingumą, kad nebūtų vienas Teisingumas „elitui“, kitas Teisingumas eiliniams piliečiams. Tai mes galim padaryti, bet su viena sąyga. Temidės tarnai turi patys apsispręsti ir išsiaiškint kas jie yra  šiandiena Lietuvoje. Yra labai daug padorių pareigūnų, ir gydytoju, garbė jiems, kurie išdrįso apie tai kalbėti. Garbė jiems ir visiškas palaikymas nuo burlaivio Baltosios Gulbės  „Lietuva“ir „Čiurlionio Laivas“ ekipažo. Geležėlė plačiu rankos mostų mostelėjo link krantinės už juros uosto vartų, kur smagiai linksminosi Lietuvos ir pasaulio muzikos Dievai su svečiais iš užjūrio ir Lietuvos gyventojai, Rašyk.lt. Mūzos, dabar jau iššventinti į Riterius. Visi jie neužilgo sudarys naujas pajėgas. Neužilgo prasidės naujas televizijos sezonas su naujais stulbinančiais projektais. Geležėlė sveikina visus, ekselensijas, visus dienrasčių, televizijos žurnalistus, visus kas pakilo negailėstingai kovai su "korupcija" ir visomis jos apraiškomis. Lietuvos vardas nuskambės per pasaulį kaip vilties ženklas skambantis ir lydimas galingos maestro Gieriaus Kuprelio „Odės Meiliai“, kurią  atliks viso pasaulio orkestrai, viso pasaulio valstybių nacionaliniai orkestrai, o tekstus atlks solo Lietuvos miestų Chorai, o pritars visi pasaulo chorai įvairiom kalbom. Kaip gražu. Ar ne? Kitame krante miestas šurmuliavo, laukė vėdarų su kręsnom, o Šviturys sunkė alų, girą iš lietuviškos salyklos panaudodami tyrą iš gilių gręžinių šaltinių vandenis.
      Kol kas vyksta apklausa. -Apklausa tęsiasi. -Slėdujuščij /Sekantys/- šūktelėjo Josifas.







Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-04 11:34
Senuolis

      Dipsis. Lemtingas mūšis „Ant rubęžiaus (10)

Apklausa tęsėsi. -Slėduščij,/ Kitas/ -trenkė kumštį į satalą Josifas. Grandinio Berūgščio lydimi  įėjo like, daugiau kaip tūzinas, apie tėk pat liko celesė žiūrėti per stogo langelį į dangų, judina luputes-meditoja. - Prisistatyti po viena. -Keli prisistatė beveik choru.- Lauretijus trenkė kumštį į stalą:-Po Vieną, balvonai. Bocmanas Krauzeris nujautė, kad apklausa bus ilga ir varginanti,“Mauzerį“ pasidėjo ant stalo, išsiėmė iš kojos futliaro smuiką. Ir pradėjo smuikuoti įžangą. Palietė vienintelę stygą ir..“Stepy da stėpy krugoooom, puty daliooook ležyyt, v toooj stepyyy gluchoooj pamiraal jamščyyyyk./Stepė, vien stepė aplink, toje stepėje merdėja vežikas/ Tyliai groja Krauzeris, kad netrugdytų apklausai.-Klausau, įdėmoiai klausome visi, -plonu spiegiančiu balsu paragino Laurentijus:- Vardas, klyčka /slapyvardis/,kilmė. Pradėki pirmas -ir paruodė pirštu į priešais stovintį, gerokai pasipenėjusi: –Komunist, Darbo-Demokrat, Social-Demokrat, Baradak- Kikilis.  -Aišku. Kitas. Vaje, nei vienas nei du. Kaž kaip keistai prikibe, bet galvos atskiros ir koju dvi poros, tik vieni su kerzais, o kiti išblizgintiais“Salamadra“ –Kalbėkyt po viena. Perspėjo Laurentijus. –Komunist-Darbas- Viktorij- Agurėc-Archangėl, ištarė viena galva,-Komsomol-Leiboryst Alioša Krekenov,-pratarė antra jauna galvutė.-Gerai. Krauzeris pakeitė melodiją-„Bradiagaaa k Baikalu  padchodiiiit, rybačijų lodkų bėrioooot, i grustnuju pesniuuuu zavodit, a rodinė što ta pojoooot. Išgirdęs melodija, Josifas atsistojo ir uždainavo, prisiminė kai  kažkada bėgo iš  caro achrankos tremtes, prisiminė ir uždainavo pritariant smuiko melodijai. Bocmanas Krauzeris nustebo. Atsistojoi, priėjo prie Josifo, apkabino per petį ir pritarė:-Žigiojaaa kareivis pers smėlįįįį, palikęs tėvelio namuuuus“, pasibučiavo ir tesė apklausą toliau. Kitas. Tręčias.- Komunist-Koncervat-Liberal- Nacional-Patriot-Strekoza-Laumžirgis.-Čia dabar,kas per derinys?-paklausė Laurentijus. Ir vėl suskambo smuikas,“Norėjooooo berniuuukai, beribio dangaaaus, su priedainių Strė-ka-za, strė-ka-za./lumžirgis/Kitas. Ketvirtas. –Komunyst-Rezervist- Liberal Social-centrist, Port Artura-Putia. Vėl palydėta melodijos “Kooo žvelgiii į keliąąą liūdinčiom akiiiim.“ Gerai. Kitas, penktas.-Ooo. Kniagnia, iš akių pažino Laurentijus, Tarkit savo žodį.- Komunist-Moter-Liaudist-. Kazėja -Orchidėja.. – Nuo kada jus taip pakrikšijo?-Paklausė Laurtentijus. – Nuo dabar, vade.-Užtenka,-nutildė Josifas. Krauzeris per trumpas pertraukėles pakeičia melodija. Dabar nuskambėjo,-Kalinka malinka moja, v sadu jagoda kalinka moja./ Putine ,raudona uoga mano sode, Saldi uoga, kaip avietė, bet nuodinga./šeštas, ištarė Laurentijus. Vėl, nei šis nei tas. Dvi galvos, o iš pažąstų dar kaišioja kaž kas. Bet jų Laurentijus nutarė neliesti.-Kalbėkit, po vieną.Konservas-Krikšto demokrat- Andre-Kubilin-Baba-Pinigų nėra.Kaip,kaip? Ali Baba? –Perklausė Laurentijus, o Josifas pasiksė pilvą ir šyptelėjo. Prisiminė tolimą kalnų kraštą, prisimnė ir keturiasdešimt plešikų.-Tesk Laurentijau, tęsk. Krauzeris perbraukė lengvai smičių,“Mažam kambarėlyyyy, ugnelęęę  kuriuuu. Sena moootinėėėlė, kalba su kariuuuu.“-Kitas, septintas. Po viena. Liberalal -Sajudist- Bebra -Abonentistas,- O kodėl ne Evangelistas? - perklausė Laurentijus. Kitas, aštuntas-Liberal-Centristas Čiapa-Čiapa,-o kodėl ne Čiapajevas?-pertraukė Josifas. „ Ech, tačiaaanka rastavčianka, vsė čėtyrė kolėsaaaa“/ Ech tačianka rostovčianka visi keturi ratai/ pergrojo Bocmanas.-Kitas, devintas, kreipėsi į plačia šypsena galvą.-Tauta Prisikelia  Amžiams, Arūn- Na-Fykas./Navikas?/“ Ali vali, trali vali, festivali“ pragrojo Krauzeris. Kitas. Dešimtas. -Krikščionys. -Kiek jūsų čia galvų dabar? Vienas, du, trys, keturi. Gerai. Nors ir negalima suprasti kas su kuo sukibę ausim, alkūnėm, bambom, sakykit vardus. Viena galva atsakė:- Krikščion-Demokrat Pagonis. Antra galva tarė:-Varga-Nėr-Krikščionis, trečia galva Maks- Denis -Krikščionis. Ketvirta galva, Krikščion - Gražus-Koldūnas-Pamestinukas. Bocmanas nepasimetė ir smuikas sugriaudėjo vargonų garsu Vagnerį. Pakiiiilkimiiim aukštai ir kriiiskiim žemyyyyn. Kitas. Vienuoliktas ar penkioliktas dabar būsit? Užklausė Laurentijus. Gerai Kalbėkit. Šis pakėlė  aukštyn ranką,pasisveikino:-Hai, Adolf, –Zirza-Mirza.Lietuva Lietuviams, prisistatė, penkioliktas. Ramiai sėdėjęs Adolfas prabudo ir kaip styga išsitėsė, staigiai pakėlė ranką: Hai, Hai -Zirza-Mirza. Krauzeris persuko smuiką malūneliu ir...“Marširem, Marširem.-Mūs garvežtys važiuok ir skrisk, komūnoje sustosim, mums kelio kito nebėra Globalus apsysiosym.“ Bocmanas Krauzeris atlaužtą „Mauzerį“ir pyyykšt į lubas. - Grandinis Berūgšti, šiuos išvesk, ir atvesk likusius. Pasirodė grandinis Berūgštis ir pranešė, kad celėse like po šūvio, guli ant grindų, nesuprasi ,ar gyvi ar nebgyvi. Man atrodo, kad jie dar nesusiformavę, neturi kol kas nei vardų nei pareigų, nei kreditinių kortelių.Jie yra dar neišnešioti bocmane Krauizeri, tarė grandinis Berūgštis. Reikia kviesti Konciliumą.
    Josifas trenkė per stalą:-Perekūūūūr-Pertrauka.

                         
                             
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-03 18:18
Senuolis

      Dipsis. Lemtingas  mūšis“Prie rubęžiaus“(11)

          Šturmanas Geležėlė su  benražygiais, visu Generaliniu štabu stębi iš nedidelio ekrano viską kas vyksta aukščiau, erdviose patalpuose. Buvo operatyviai gerai pasiruošta apklausai. Bocmanas Krauzeris pranėšė, kad apklausa baigėsi, reikalingas konsiliumas. Šturmanas pasitarė su profesorium Ričiardu ir buvo nuspręsta, konciliumą vygdyti nedelsiant.Laikas nelaukia. Pakilo liftų ir tyliai įėjo į apklausos  salę. Įvyko nenumatytas dalykas .Josifas, Laurentijus ir Vladimiras Laurentjevičius pamate Motinėlę su beržinėm rykštėm, Pukę, Škacėlę ir Cipu Princesę su krepšeliu cypsiančiais viščiukais. Šie jau buvo paūgėję, du  pavasariniai gaideiaiiai iššoko iš krepšio ir ką manot? Jie jau buvo ne tik paūgėję, bet apsiplunksnave ir su pentinais. Sparnus išpūtė, galanda pentinus ir kreipdami šonus artėja prie stalo kur sėdėjo kvotėjai. Mėlynai išbalę  nauji potencialūs kandidatai į Lietuvos Elitą Josifas, Laurentijus ir Vladimiras Laurentijevičius kai pamatė gaidelius pažino, su siaubu akyse, išbalo ir palindo po stalu. Teko gaidelius nuleisti  per nusileidimo vamzdį , pas gulinčią papludimyje Mice -Kilbase – Korupciją.Lai ten pasikapsto, gal kokį  vabalą iškapstys. Išsigandusius Josifą, Laurentijų ir Petrapilio chirurgą Vladimirą Laurenjevičių teko ištrauti iš po stalo. Profesorius Ričiarda  davė validolio tablėtę pasikišti po liežuviu, kad nusiramintų vargšeliai. Pagaliau nusiramino, bet vis vien dantys kaleno ir kinkos virpėjo
  Grandinis Berūgštis nuvedė Kapitoną Juozapą, šturmaną Geležėlę–Antoniju, profesorių Ričiardą, kartu ėjo ir keturios rūpestingos slaugutės Motinėlė, Pukė,Škacėlė ir Princesė į celes apžiūrėti likusius,neapklaustus kandidatus. Iš tikro, je gulėjo  susirietę , suglaudę kelius ir drebėjo, neaišku ar dėl karščio, ar iš baimės po bocmanu Krauzerio šūvio. Pagaliau pavyko pasodinti. Slaugutės priglaudė prie krūtinių  ir žinot, pavyko. Pukė įpatingai stengėsi,švelniai ,glostė galvytes. Jų žavios šypsenos nušvito , akys sublizgėjo ir pradėjo judinti lūpas. Panašu,kad praalko. Šturmanas Geležėlė priglaudė zondą kiekvienam prie galvos. Kompiuterio ekrane pasirodė du pusrutuliai Jie bvo švarūs. Pasitarė su profesorium Ričiardu ir nusprendė vienbalsiai.Jie nekalti. Deagnozė buvo aiški. Jie užsimęsgė netikėtai, nuo šią vasarą  pasireškiusoiu Saulėje audros pliūpsnių. Profesorius Ričiardas patvirtino, kad taip būna gamtoje. Retas reiškinys, bet pasitaiko. Tai, kaip koks stebuklas. Jis vadinasi nekaltas prasidėjimas. Reikia juos nedelsiant patalpinti į inkubatorių ir nukreipti į genetikos centrą pusei metų, lai auga, vystosi ir būtina juos stebėti. Geležėlė nebuvo nustębintas, nes jam toks nutikimas buvo įvykęs. Prisiminė ir nuraudo. Jis suprato, kad tai nauja viltis, kuri vadinasi “Kitokia Lietuva“ Apžiūrėję, bendražygiai grįzo į pagrindinę apklausos sąlę. Josifas, Laurentijus ir chirurgas Vladimiras Laurentjavičius buvo nusiramine ir buvo pasiruoše vygdyti konciliumo nurodymus. Komisaras Pasagėlė kreipėsi į grandinį Berūgštį:–Grandini Berūgšti, atvesk pirmą apklaustą grupę su Taikos teisėjais. Suveskim visus esančius čia dabar. Ką turim tai turim. Apžiūrėsim visus ir padarysim sprendimą. Netrukus visi buvo sustatyti gražia eilute, kaip kokiame  ligoninės priimamjame pas  šeimos daktarą arba pas chirurgą o Fejerverkų nakties. Petrapilio chirurgas  Vladimiras Laurentijus nesnaudė kaip Adolfas, buvo išsigalandęs britvą ir susikaupęs. Laikė lininias drobulikes kiekvienam pacientui net po dvi kiekvienam, negali žinuoti ką aptiksim. Šturmanas Geležėlė kartu su profesorium Ričiardu ėmė apžiūrinėti galvas. Vizualiai, plika akim be zondo matėsi Taikos teisėjo Uncijaus, bylų tyrėjo Krumpliaus, teisminės medicinos  eksperto _Žuros Šechelio ir reumatologo Klyzmos galvos aiškiai pamatė skydo ir kalavijo taturotes ir trys raides KGB. Trim bylų liūdytojams buvo tik trys raidės KGB  ir užrašas  „rezervyst“. Taip Šturmano Geležėlės prielaidos pasitvirtino. Anais, Perestrojkos laikais Lietuvoje buvo jų sukaupta  dešimt procentų gyventojų. Penkiasdešimtaisiais –šešesdešimtaisiais metais buvo daromos pastangos, kad jų būtų trisdešimt procentų,bet nepavyko. Kas jie? Tai visų įmonių direktoriai, o įpatingai didžiųjų, strategiškai svarbių  įmonių, mokyklų direktoriai, įmonių kadrų inspektoriai, komjaunimo instruktoriai ir butinai bent vienas  gamybinėje kompleksinėje brigadoje ar studentų aplinkoje, nsvarbu ar aukštosiose mokymo įstaigose ar žemesnėse technikumo lygyje. Geležėlė davė nuruodymą Petrapilio chirurgui  Vladimirui Laurenjevičiui atlikti tai kas jam geriausiai, freciziškai pavyksta, pagal pašaukimą, ką gerai ir profesianaliai išmano. –Klausau ,šturmane Antonijau. Jis priėjo atskirai prie kiekvieno iš septynių, uždėjo lipnę drobulikę ant galvos, ruputi su britva atžymėjo ir staigiai patraukė. Ant drobulikės liko, panašu į skalpą tatirotas anspaudas su visa emblema ir užrašais. Labai paprasta, imi plėvelę užklijuoji ant  plaukuotos kojos, patrauki ir grąžu.labai paprasta kosmetinė operacija. Septynios drobulikes Geležėlė padavė bocmanui Krauzeriui,kad padėtų saugiai į kojos smuiko futliarą, greta smuiko ir „Mauzerio“ Profesorius Ričiardas atestavo Vladimirą Laurentjevičių. Operacija „ Golovnoj mozg“ /Galvos pusrutuliai/ tęsėsi.
             
                           
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą