Dipsis.Matrica-27 (1)

Geležėlio Senuolis  sėdi ant žirgo balne sukrypęs kaip Šv. Jurgis ranką  prisidėjęs prie ausies, gaudo kiekvieną garsą sklindanti į erdves ,Odę Meilei,skirta visam Pasauliui.Choro murmurandas švelniai perėjo į Lietuvių liaudies melodijų pynę,nuo Ant marių krantelio, Juratės ir Kastyčio iki Linelį raunu ne viena. Čia buvo vietos ir Beržui, su plieno dalgiu ant peties,vėvėrsėlio ir upelio čiurlenimui.Vėl pragrojimas ir perėjimas į tautinių mažumų gyvenančių Lietuvojre melodijų pynę baigiant pirmąją dalį romancu:Oj tu Varnee,juodas Vanee, ko tu sukiiiii virš galvooos manoooooos .Nešk laiškelįįįį  į Pasaulįįįįįįį pasakyk,  myliu Tavęęęęę.Vėl pergrojimas su mušamųjų svingu į slaviškus,persiškus,arabiškus,kinėtiškus, afrikėtiškus,žydiškus,anglškus Ispaniškus ,pagaliau žemaitiškus: - Sakyki man kas meilė yr,kad širdi bado kap su peiles. Butent tas tekstas ir buvo atliekamas įvairiom Pasaulio tarmėm,net Australijos aborigenų ir Afrikos pigmėjų.Gal būt buvo ir kiti žodiai,tai tik mityse Senuolis niuniavo.Aišku, -žodiai buvo kiti,Jūsų,  mieli Rašikai sukurti.Jūsų.Paskutinėje dalyje buvo labai įspudigas visko junginys kuri galėjo suprasti kiekvienas į šį Pasaulį atėjęs žmogus.Aaaaaaaaa-ūūūūūūū.Tiek kiek ištraukia plaučiai pagal atitinkamą natą ir registrą. Pagaliau choras nutilo,tik aidas nuskrėjo tolyn ir aukštyn. Po labai ilgos  pauzės iš  dangaus skliauto sugrįžo aidas. Aa-Aa-Aa-Aaaaaaaaaa.Ūūū-ūū-ūū-ūūūūū. Vibruojantis grįžtantis aidas tetro balkoną  ir perdangas suvirpino nejuokais,kaip negaila,teks griauti visą pastatą.
Štai,  ši akimirką Senuoliui būtų buvusi paskutinė,jei ne Analitiko,Šturmano Geležėlės,ir Kapitono Juozapo įžvalgumas.Kol skambėjo Odė Meilej.  Komisaras Pasagėlė surado Lietuvos galiūnus Židrūną-Švarc-Savickį ir Šreką- Bleką.  Jie buvo Valdovės adjutantai,kaip dera, ant galingų sunkiasvorių mustangų.Štai jie tyliai prijojo po Teatro balkonu, susiėmė rankom už sprando ir parėmė pečiais  svyrantį balkoną, atitėsino,bet žirgą su Senuoliu tai visviena nėra kaip ištraukti. Čiurlionio  laivo kapitonas Generolas Česlovas davė įsakymą  sraigtasparnio pilotui Zbignevui pakilti  kovinių konteiner-sparnių modeliu užskristi virš griūvančio,Klaipėdėčių mylimo Teatro balkono. Gelbėjimo operacija prasidėjo.Ant trosų pasikabinusi Vytalija Katuncke, su galūne ytė,kaip koks driežas, apsijuosusi diržais, buvo priskraidinta virš teatro.Ji mikliai  perjuosė plačiais diržais nuleistius stipriais trosais žirgui per papilvę ir...visų nuostabai,- iškėlė. Skrenda Senuolis su žirgu virš Teatro aikšties, Vytalija įsirangė Senuoliuj už nugaros veidu į uodegą.Senuolis sulaikė pilotą Zbignevo pilotojamą sraigtasparnį virš Teatro aikštės riežti kalbai, bet  pirma Vityalija uždainuoja-:O Lietuvaaaa, Lietuvaaaaa,-aš skrendu,aš skrendu,Mes skrendamę. Akimirkai ji pritilo ir Senuolis Geležnykas kreipėsi į žemai surikiuotus raitelius,Lietuvos ir didžiosios Koalicijos karžygius:-Štai,Jūs, jiega kuri pakeis Lietuvą ir Pasaulį.Jūs, savo Širdies balso pateiktais eilių tekstais,pritariant kątik nuskambėjusios Odės sužavėsit  ir sujaudinsit Pasaulį.Nėra ir nebus sukurti jokie griaunamieji ginklai,nei įdialoginiai,nei su bet kokiais cheminiais  griaunamaisiais elementais.Nesvarbu kiek trilijonų ar bilijonų rublių ,eurų ar dolerių bus išleista.Visviena  visi ginklai susensta arba kaž kur,  kaž ką griauna ir žudo.Atminkit tai mano Vaikai.Tik Jūs, tai galit padaryti,Jūs, tai Lietuva. Mylėkit Ją, poselėkit ir mylėkit visa širdimi savę ir visus. Mylėkyt Gyvenimą ir Pasaulį,visada išlikit ištikimi sau ir savo kūrybinei įdėjai ir vystykit ją iki galo.Niekas negali Jums sutrugdyti. Niekas.Jūs visada turit išlikti savimi.Visada.Tada,  Jus lydės sėkmė,į gyvenimo reiškinius žvelkit giliai ir plačiai,analizuokyt, darykyt drąsiai sprendimus kai jaučiat, kad jie yra teisingi ir Jus lydės ramybė ir pasitikėjimas .Įvyks ne mažas kaip aguonos grūdelis stebukliukas kur sules pirmas pasitaikęs  paukščiukas ar viščiukas,o tikrs Stebuklas,bet, kad  tai atsitiktų, būtina viena sąlyga-Jusų mąstymas turi būti pozityviai nukreiptas į tiesą, į šviesą į viskas kas  yra pažangu.Blogiukams ir tamsos šešėliams, čia vietos negli būti. Atminkit tai.Būkit ištikimi savo asmeniui ir pasirinktam gyvenimo tikslui ir Jūs butinai surasit savę.Ta ir bus Stebuklas,kuris Jus lydės visur ir visada.Štai čia,tarp Jūsų ant eiklaus žirgo yra karys, vardu Antakalnietis,jis įgaliojo mane pagarsinti vieną  kertinę mintį, kas turi būti jūsų atramos taškas,kad skristumetę drasiai gyvenimo ir kurybos erdvėse ir džiūgintumėtę kiekvieną.Štai  jis: