Apie garbę ir orumą (5) gyvenimo realybės

Apie garbę ir orumą  (5)        Apie gyvenimo realybę..

...
    Palatą apgaubė paslaptinga vasaros naktis.Vakaro ir ryto aušros susitiko trumpos va      Apie garbę ir orumą. (5) iš gyvenimo  realy bėsaros naktyje  Vos pradėjus švisti, už palatos durų už palatos durų pasigirdo  skubūs žingsniai. Durų spyna spragtelėjo, atsivėrė durys ir į palatą įėjo žilų garbanotų  peruku juoda mantija apsigobęs siluetas. Įdėmiai apžiūrėjo ant grindų pasienyje gulinti suvaržytą Geležėlę.Kietai , ,,užmigdytas” pacientas gulėjo ant nugaros, stipriai knarkė atmetęs smakrą  retkarčiais čepsėdamas lūpomis.,, Jam sapnavosi neįprastai keistas sapnas”,kuris vyko šią akimirką toje pačioje palatoje.Siluetas priėjo prie gulinčio ,,teleskopinėm” akim paciento, lengvai palietė jo ranką. Šis akimirksniu išstūmė aki ir atsisėdo. Norėjo jau  linguotis ,bet pamatęs naktinį svečią, sustingo ir tarė:   
- Pagaliau atėjote advokate.
- Atėjau, tyliau, kalbėsim trumpai ir konkrečiai.
- Gerai, supratau.
- Duok- penkiasdešimt.Duosi daugiau, man bus geriau.Penkiasdešimt gabalų. Supratai?- Akių teleskopai
iššoko ant kaktos. siluetas dviem pirštais sustūmė akis.
-Penkiasdešimt gabalų ir tu gaidžiu negiedosi, liksi ožiu.Sutinki.
- Sutinku, O  palaimą.
- Tada priimk nauja svečią, paspaudė alkūnę ir išslinko pro duris. Į jo vietą kaip grėsminga šmėklą lietu žingsniu įrioglino  pilkas skrybėliuotas siluetas, kaip du vandens lašai panašūs į sausio 13 dienos įvykiuose užfiksuotas, šviesios atminties latvių žurnalisto- televizijos  operatoriaus i kadrai.  Jau  po savaitės
jis  buvo mirtinai sužeistas  OMONO, šliauždamas  Rygoje aikštės grindiniu užfiksuoti kadrai įtraukti į  Latvijos žurnalistikos aukso fondą. Taip, labai panašus, žmogus iš  praeities, iš demonų pasaulio.        Geležėlė vos, vos pravėrė akis ir įtemptai klausosi jų pokalbio,nenutraukęs miegančiojo knarkimą, ir dar karta sučepsėjo lūpomis.
- Tavo pasirinkimas priimtas. Prakalbo svečias. Tu įtrauktas į slaptą ,,Mirties eskadrono” sąrašus, ir vykdysi
mano slaptus nurodymus. Štai tau instrukcijos ir ryšių priemonės.  Su instrukcijom susipažink ir sunaikink. Nuo šiol, tai yra tavo pasirinktas kelias visam likusiam gyvenimui. Supratai?    -Ja,taip,gerai supratau, šefe. O  ką reikės daryti?
      -Viską ką  įsakysiu,  bet kada ir bet kur, Latvijoje, Prūsijoje,  Gudijoje, bet kur ir bet kada. Būsi ne vienas
neišsigąsk. Jūsų yra pakankamai vykdyti slaptom diversinėm operacijom. Pirma užduotis  kaip ,,Salagai” bus
nesunki, bet pradžiai jums užteks, kad suprastum savo gyvenimo prasmę . Vyksi į Gudiją ten sutiksi savo bendrą. Susitiksit  bendrininką viename iš viešbučių. Toliau bus viskas pagal instrukciją. Po užduoties įvykdymo išnykstate  kaip  kamparas ir  sugrįžti į dislokacijos vietą, tai yra čia.  Čia būsi nepasiekiamas. 
Tu geras vaikinas,gražuoliuk, viską supratai. Iš silueto plačios, patenkintos šypsenos sužibo metalinio  plokštelė gomuryje,  mėnesienos šviesoje  sužaibavo pensnė stiklai. 
    Pacientas buvo sustingęs ištiktas šoko ir tik lingavo galvą, duodamas sutikimo ženklą. Siluetas paplojo per
petį ir  tyliai išėjo pro duris, nusispjovęs ant Geležėlio.
    Po valandėlės pasigirdo  koridoriaus  gale artėjančio vežimėlio neteptų ratelių girgždesys. Artėjo ankstyvųjų
pusryčių metas. Geležėlė  įtraukė pilvą, padarė keletą pabangavimų, atpalaidavo raumenis ir ištraukė rankas iš
varžtų. Bizūną pasikaišiojo po marškiniais, iš nosies išpūtė tabletę į ranką ir atsistojo visu ūgių  per gerą sieksnį  nuo durų.  Prabudę pacientai tai stebėjo įsižioję ir linguodami. Durys atsidarė ir stumiamas vežimėlis
su  pusryčiais įriedėjo į palatą.  Tarnautojas pamatęs stovinti priešais Geležėlę ir sustingo, išsižiojo ir jau buvo
besvyrąs į priekį virtimui, į jo burną  įkrito  ,,gliukozės” tabletė, iš stiklinės duota skaniai atsigerti ir burną
įkištas raugintas agurkas.  Kas čia dabar?      Pratęsim.