Apie garbę ir orumą(9} Pabaiga

Analitikas išsiskyrė su  Geležėle ir stebėdamasis Vilnelės slėnių grožiu patraukė link Nėries, perėjo Mindaugo tiltą ir už valandėlės pasiekė ,,Akropolį”. Nusipirko  naminio sūrio su kmynais, keptą kimštą
paršiuką iš Krekenavos agrofirmos, ,,Kilkos”koncervų ir medaus ir  patraukė į geležinkelio stotį.
Geležėlė jį buvo apmokęs geležinkelio priežiūros darbų. Eini su ilgu plaktuku, dzinkt-dzinkt, reikia tik gerą klausą turėti,. paskirta yra dar savaeigė kelių remonto platformą,- atstumai tai dideli. Kartais administratorius pasukdavo jiems šiokių tokių darbiukų.  Na  šiandien Analitikas ir kreipėsi. į viršininką.
      Geležėlė su įdomia minia atėjo į Rotušės aikštę,palipėjo ant  pakelėtos erdvios aikštelės  ir įdėmiai apžvelgė pusračių sustojusius jį lydėjusius paslaptingus palydovus.Visi jie buvo susikaupę ir dėmesingi.
Motinėlė tebelaikė storą rykščių ryšulėlį kaip grabnyčių storą žvakę. Staiga jis ryžtingai prie jos
priėjo ir  švelniai pabučiavo. Jos rūstus žvilgsnis net nesuvirpėjo.  Geležėlė  metė į  gražuolę Motinėlę
žaibuojantį žvilgsnį, atsitraukė keletą žingsnių , staigiai ir ryžtingai nusimetė senelio dovanotus
drobinius marškinius.  Bizūną numetė ant žemės ir kreipėsi į nuošaliau stebinti viską  komisarą.:
-Atlik viską kas tau priklauso pagal statusą ir pagal pareigas.      Geležėlė atsiklaupė ir atsirėmė rankomis į grindinį. Vienu žodžiu ant keturių  ir davė ženklą
linktelėdamas į bizūną. Komisaras paėmė, varto rankose ir paklausė:  Kiek? 180, tiek dienų  kai
išėjau  iš namų. –Gal nereikia tiek daug pirmą kartą.?  Gal užteks 6 už kiekvieną mėnesį po vieną?-Pradėk, tu tik pradėk.  Komisaras užsimojo. Šlapt, šlapt. Geležėlė neatlaikė, atsistojo ir vietoj savęs paguldė Komisarą. Reikia darbą dirbti su meile, aistringai ir užsimojo virš galvos, tik nuleidžia ir patraukia, nuleidžia ir patraukia. – Stokis Komisarę, kam aš tave mokiau?  Pradėk iš naujo. Geležėlė vėl atsistojo ant keturių, bet staiga pašoko, priėjo  prie Motinėlės, ištraukė ryšulį, perkando raiščius ir
  padavė rykštes Komisarui ,vėl atsiklaupė, pasilenkė ir mintyse atsiprašė Lietuvos, visų susirinkusių,
ypatingai graudžiai atsiprašė savo mokytojos ir Motinėlės.Komisaras buvo įžeistas, todėl dabar gerai pasistengė.  Rykštė skraidė kaip žaibas, su meile, bet tik 6 kartus.  Geležėlė laukia – Ar viskas? Negali
taip būti pagalvojo: - Motinėlė, imk rykštes, prašau tavęs, paimk ir trenk man tiek, kiek manai reikia.
Motinėlė nebeišlaikė, Veidukas tik įkaito kaip žarija, pagriebė  ir bizūną, ir vyteles,varto šiaip, varto taip. Bizūnėlį numetė ir  rykštelė prisiklijavo kaip anais  gerais laikais.  Na ir pradėjo iš lėto  tik vyt,
tik vyt, bet iš lėto  iš lėto, pradėjo greitėti , na jau visai neblogai. O geležėlė tik  -Mama, -Mama,
Mamuk  atleisk, ką? Aš  į šventes grįšiu. Tikrai grįšiu.Ooo, Lietuva ,telavy, telavy . Aš myliu Jus. Myliuu... Motinėlės Avino žvaigždė tik maskatuojas virš  Šaulio Geležėlio uodegos.  61,62, 63 kaip
laikrodis skaičiuoja motinėlė, sustingo ,palenkė 10 pirštų ir kirto dar vieną 64. Numetė rykštę ir sukaitusi
atsistojo į savo vieta. Iš tikrųjų, vietą turėtų būti gal virtuvėje, gal bažnyčioje.      Geležėlė atsistojo, šypsosi,- Na gera pirtelė buvo, ačiū Motinėlei, ačiū Komisarui. Pasipurtė, užsidėjo drobinius marškinius, pakėlė nuo žemės bizūnėlį ir kad pradėjo sukti, tokį cikloną  susuko,
kad visus debesis nuo Vilniaus sutraukė, o vandenį supylė  netoliese į kūdrą, na ne į kūdrą o į netoliese  paroštą baseiną. Kokia kūdrą gali būti prie miesto rotušės? Nors visaip būna.  Girdėjosi kelios didžiosios
varlės kvarksėjo. Gal Prancūzus išsikviesti? Juk netoli. Dar ir putino šakelę įteiktume,cha,cha,cha...
      Pažvelgė Geležėlė į Saulę, susikaupė ir vėl pradėjo sukti bizūnėlį. Lėtai, lėtai greičiau, greičiau,
jau greitai greitai, net nebesimato , surinko visus saulės spindulius į vieną pėdą, kad patrauks staigiu judesiu , toks griausmas iš giedro dangaus ir išsibarstė visi spinduliukai į visų susirinkusiųjų aikštėje širdis ir ne tik. Į visų, kas buvo šią dieną Lietuvoje. užteko visiems.  Bet kas čia dabar per stebūklas? Pasirodo ne į visų? Minioje matosi , kad kai kuriems neįkrito. Kas čia dabar per reiškinys?  Stovi spinduliai prisisegę ant nosių galiuku ir viskas. Ne iš vietos. Kaip kokios spindulinės karpos.  Spindulys
gražus, o spindulinė karpą ant nosies visai bjauru.Kaip kokie uodai kraugeriai. Visai negražiai. Turbūt
jie visi pasikėlę, įsivaizdina, .nenori priimti saulės į savo mylinčią širdį. Kaip dabar bus? Kaip per televizorių parodyt? –Greičiau nulaužkit ir susikamšykit, kaip  teleskopines meškeres. Greičiau, kad
niekas nematytų. Greičiau. Palengva viskas susitvarkė, Veidai kažkaip pragiedrėjo, nusiramino.        Staiga pasigirdo Arklių gatve kanopų kaukšėjimas. Geležėlė švilptelėjo ir į aikštę skeldami
kibirkštis įskriejo žirgai. Daug žirgų. Kiekvienas  jų pribėgo prie aikštėje jaunuolių. Mergaitėm ir
vaikinam. prie visų. Prie Motinėlės ir prie komisaro taip pat.  Geležėlė priėjo prie  gražiai gelsva suknele
pasipuošusios mergaitės, pakėlė ir įsisodino į tymo balną.. Visi, šokit ant žirgų, tai jūsų , sušuko  jis ir
visiems nuoširdžiai padėkojęs, ypatingai tiems  su kuriais buvo pasisveikinęs birželio rytą  iš kompiuterio ekrano, tai buvo tikri Geležėlio  bendražygiai, kuriais jis didžiavosi. Įsibėgėjo ir įšoko į
atitemptą senovinės Kosciuškos laikų patrankos vamzdį.  –Komisare-, sušuko Geležėlė: -Su meile dabar
atlik kitą pareigą,  uždek dagtį, – ir vėl sulindo  į vamzdį. Palauk  iškišo galvą;- Atsakai savo garbe ir
generolo  lampasais.Girdi -? Jis vėl sulindo. tik kyšo Indiano Džonso dovanota  peršauta skrybėlė.Komisaras pakėlė ranką su fakelų ir iškilmingai prikišo prie patrankos  knato. Staiga  išlindo
Geležėlė  ir kad sušuks:- Ramtadrilieti,  armonika RAMTADRYLE-LYLE, pradėkit  Sudie mielieji.
Vos spėjo sulysti atgal, kai pasigirdo  kurtinantis  šūvis ir Geležėlė kaip koks Alitos kamštis iššovė
į  padangę.Rytų kryptimi link Kauno. Padangėje pasirodė taurieji paukščiai Sakalai o visų priekyje
skrido gražus  sniego baltumo paukštis Baltoji Gulbė. Jie prisigretino arčiau vienas kito ir nuskrido
tolyn į  į tamsius debesis. Jie skrido į AUDRĄ.