Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2005-09-08 10:07
Zeta Drugelis

***

Trys sekundės dangaus.
Neišsipildęs vidurvasario nakties sapnas.
Kai tenka atsisveikinti daugybę kartų, jau nebežinai, kuris tas kartas yra paskutinis. Šįkart buvo pabaiga. Tikresnė už tikrą.
Smėlio smiltelės byra visur. Tik ne į širdį.
Gerai, kad išvažiuoji. Nes jau keista tave matyti. Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas...
Leidžiasi saulė. Po ja trys laivai - du labiau į kairę, o trečias - dešinėje. Iš jūros ateina tamsa ir atsineša spiečių žvaigždžių bei uodų.
Kaljano dūmas.
Tu pasakai, kad nepamirši. Bet paprašai tavęs išsižadėti. Nebepažinti.
Aš tavęs ir nepažįstu. Tai va.
Taip tau ir reikia.
Smiltynėje? Tebūnie ir Smiltynėje...
Bet aš tikiuos, kad nebeteks ragauti šitos druskos dar kartą.
Nebereikia.
Pagavau tik "zuikį".
2005-09-07 09:21
Zeta Drugelis

***

Išmeskit ir mane už borto. Išmeskit. Netrinkit kūrinių, netrinkit paleistuvysčių įrodymų, bet ištrinkite mane. Parašykite: "Kūrinys "Zeta Drugelis 1984-2005" svetainės 5-6 lygio vartotojų pripažintas banaliu ir ištrintas..." Išmeskite. Juk jums neskauda- skauda man. Kad tai, ką parašau, ką išjaučiu, pasirodo, yra banalu. Apsidairykite, mielieji, ar jūsų gyvenimas irgi nėra banalus? Juk jūs tokie pat banalūs... Bet bijote tai pripažinti. Meilė, meilė- pati banaliausia tema. Visi apie ją rašo... Bet skirtingai. Štai kur yra kūryba. Tebūnie ir banalia tema... Man skauda...

Vasaros saulė pratęsia sutartį su rudeniu- dar tebešviečia, bet jau greit vorų brigada paleis tinklus skraidyti pavėjui ir lipti prie veido, drabužių... Mano pagalvėje tebesėdi liūdesys. Ilgesys, greičiau. Nesvarbu. Jau užuodžiu ateinantį rudenį- vėsūs rytai ir dar vėsesni vakarai... Melancholija... Arbatos gėrimo ceremonija dviese...

Padaryk man kakavos... Nes man skauda.
2005-09-03 16:55
Zeta Drugelis

***

O vasara niekaip nenuskęsta jūroje... Murkdosi, plūduriuoja... Žalia vėliava leidžia maudytis... Tegu maudosi.

Šiluma turėtų būti kuriama ir spinduliuojama. Du žmonės bučiuojasi. Priartėja lūpos prie lūpų. Lieka mažas tarpelis. Jauti alsavimą. Dar ne bučinys, dar ne bučinys. Taip arti, kad net svaigsta galva. Dar akimirksnis... Susilieja. Susijungia į vieną ir dalinasi šiluma, švelnumu... Šilta slidi drėgmė. Maži tarpeliai. Mažos pauzės... Gundymas... vilioji vilioji... Svaigsti. Šiluma. Artumas... Taip turi gyventi žmonės. Su meile. Be pykčio. Be paniekos...

Drugeliui nemiga. Nereiktų kavos gerti. Nereiktų prieš miegą valgyti šokolado. Daug ko nereiktų. Bet kaip gyventi, kai niekas tavęs nebučiuoja?

Praeis. O kol kas vasara, apsimetusi rudeniu.
2005-09-02 09:35
Zeta Drugelis

***

Blet, kaip nekenčiu šitos svetainės- vakar kūrinį įdėjau, tai blyn tą pačią dieną ir išmetė. Žąsinai. Net nepamačiau, kokie žmonės balsavo, kokie atsiliepimai buvo... Ir dar sako, kad skatina tobulėjimą. Uchhh.... pagausiu nors vieną svetainės administratorių realybėj, tai taip savo ridikiuliu šonus pakedensiu, kad prie Drugelio darbų nė nosies nekiš. Užsiutau.
2005-09-01 12:30
Zeta Drugelis

***

Kas rytą pradedu su šypsena. Šviečia saulutė, šviečia... Netyli ir mano telefonas... Smagu. Mrrr... katytei iš malonumo net kailiukas šiaušiasi... Pakasyk dar paausį...

Jūra apglėbia savo letenomis ir vėsina vėsina... Smėlis byra į tarpupirščius, parsinešu jo namo ir su batais...

Menkutė vienatvė ant molo. Princas, pažadėjęs susitikimą, ima ir nutyla. Pelenė neverta net jo žvilgsnio. Laukia kvailelė, laukia... Neilgai. Gyventi reikia žaismingai. Taip ir gyvenu. Drugelis negali neskristi... Vėl šypsausi. Visiems. Visoms. Per trumpos naktys, per ilgos dienos... Paleistuvė, ach, paleistuvė...

Tai va. Atsiduokim dar kartą banalybei...
2005-08-28 17:28
Zeta Drugelis

***

Jūra........................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ...................................ošia..................... ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ..............................................tyliai.
2005-08-24 11:08
Zeta Drugelis

***

Išvažiuoju. Tegyvuoja lagaminai ir talpi automobilio bagažinė. Savaitgalį jau alsuosiu jūra... Palaima... Nuodėmingųjų išganymas... Pateps kaktą aliejumi ir nykščiu paženklins lūpas, akis, skruostus... Apkabins per pečius... Grįžta dukra palaidūnė namo. Grįžta.
2005-08-23 10:16
Zeta Drugelis

***

Su dideliausiu liūdesiu žvelgiu pro langą... aš nueinu į virtuvę pasidaryti kakavos, o liūdesys tebesmakso ant palangės...vėliau abu supjaustome krabų lazdeles mišrainei... aš suplaunu indus, o liūdesys sudaužo podelį... todėl ir miegame ne kartu- aš lovoje, o jis ant grindų. Tik kažkodėl ryte atsibundame kartu apsikabinę- teisinasi, kad šalta buvo ant grindų miegoti... tebūnie... nepykstu- vis tiek kartu eisime į darbą...paskutinės dienos.. su liūdesiu jau susitariau, kad jį paliksiu šiame mieste, išvažiuosiu viena...
2005-08-22 09:39
Zeta Drugelis

***

Pamokos išmokstamos su kaupu - nesivejame nueinančių, dairomės ateinančių, o kai pati nueinu, neatsisuku atgal. Štai taip, mielieji. Spjaunu į visus isterikus, panikuojančius ir palieku juos ant ledo - verkiantys vyrai ne man. Žiauru.
Savaitgalį ant šaldytuvo iš AHA kukurūzų magnetukų sudedu užrašą: "True love is rude like red kit". Kiek raidžių turėjau, tiek ir parašiau. Suprask, tikra meilė žiauri kaip ryžas katinas. Dėl gramatikos ir stilistikos būtų galima ginčytis, bet ką daryti, jei nei viename pakelyje neradome A ar C raidžių? Apskritai, vien tik D, E, T... Būtų A, parašyčiau DEAD...

Mėnulis vis dar pilnas... Prinokęs iki geltonumo. Kurią naktį ims ir sprogs...

Vieną akmirką pasijuntu pasakiusi per daug. Žinoma, nėra nekuklių klausimų, yra tik nekuklūs atsakymai. Tad už savo plepumą esu kalta pati. Tebūnie. Vis tiek greitai išvažiuoju. Žmonės po kiek laiko pamiršta. Net ir tai, kas buvo blogai.

Norisi pakasyti savo niežtinčią sielą... Yra su kuo, bet...

Drugelis ir vėl grįš pajūrin sulamdytais sparnais. Belieka pasidžiaugti tuo, kad gero buvo daugiau negu blogo.
2005-08-19 13:45
Zeta Drugelis

***

Mėnulis suapvalėja iki begalybės. Net netelpa į lango rėmus, lipa per palangę ir verčiasi į mano kambarį. Užsikloju kaldra galvą. Ryte ant kilimo randu tūkstantį žaižaruojančių sidabrinių dulkelių. Mėnulis pirštais nučiupinėjo vazas, kompaktus, paveikslą. Randu pėdsakų net dienoraštyje - piktdžiugiškai nutepleno lapus, kur aprašyta, išjausta mūsų meilės istorija. Deja, jaučiau aš, o tu taip ir likai bejausmis. Paglostai žvilgsniu, bet ne to man reikia. Ne to geidžiau ir prašiau. Ne to. Bet tai, kas buvo praėjusią vasarą, šią vasarą pabyra praeities dulkėmis. Tebūnie. Jeigu ir šiąnakt švies toks pat pilnas mėnuo, reiks suvesti su juo sąskaitas - padėsiu ant palangės sidabrinę šakutę, kad pasismeigtų, ko lenda į mano gyvenimą nekviestas...

Šiltos naktys. Sidabrinės tiesiog. Vasara jau verčiasi į rudenį. Nauji keliai. Laikas grįžti į Klaipėdą - jau batai išbarstė paskutinį smėlį...jau pirštai pasiilgo jūros druskos...jau plaukai ilgisi pajūrio vėjo...

Jau pradedamas druskos svėrimas- traukiasi paukščiai, kurie patys lėkė į mano tinklus. Plasnoja atbuli kaip kolibriai. Ir gerai. Nebereikia. Pavargau ir aš šitaip skraidyti. Laikas pavaikščioti žeme. Laikas.

Jei šiąnakt švies toks pat mėnulis kaip ir praėjusią naktį, pasiimk mane į jo medžioklę... Prašau... Noriu paliūdėti...


1 --- 6 --- 12 --- 18 --- 24 25 26 27 28 --- 30 --- 36 --- 42 --- 48 49
[iš viso: 486]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą