O vasara niekaip nenuskęsta jūroje... Murkdosi, plūduriuoja... Žalia vėliava leidžia maudytis... Tegu maudosi.

Šiluma turėtų būti kuriama ir spinduliuojama. Du žmonės bučiuojasi. Priartėja lūpos prie lūpų. Lieka mažas tarpelis. Jauti alsavimą. Dar ne bučinys, dar ne bučinys. Taip arti, kad net svaigsta galva. Dar akimirksnis... Susilieja. Susijungia į vieną ir dalinasi šiluma, švelnumu... Šilta slidi drėgmė. Maži tarpeliai. Mažos pauzės... Gundymas... vilioji vilioji... Svaigsti. Šiluma. Artumas... Taip turi gyventi žmonės. Su meile. Be pykčio. Be paniekos...

Drugeliui nemiga. Nereiktų kavos gerti. Nereiktų prieš miegą valgyti šokolado. Daug ko nereiktų. Bet kaip gyventi, kai niekas tavęs nebučiuoja?

Praeis. O kol kas vasara, apsimetusi rudeniu.