Rašyk
Eilės (75804)
Fantastika (2217)
Esė (1521)
Proza (10679)
Vaikams (2568)
Slam (50)
English (1166)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2005-10-18 14:07
Zeta Drugelis

***

Kasdien Į Karą.
2005-10-17 15:21
Zeta Drugelis

***

Kvailystė.
Savaitgalio linksmybės.
Bet vis tiek Ronanas Kytingas teisingai dainuoja:
"The smile on your face let's me know that you need me
There's a truth in your eyes saying you'll never leave me
The touch of your hand says you'll catch me wherever I fall
You say it best, when you say nothing at all"
Tai ir nieko nesakyk.
O namuos "rudenio gėrybės". Kažin ar Donelaičiui kada teko imti burokus? O man teko. Užtat ir nerašau hegzametru. Juo labiau apie būrus.
Keisti dėsningumai.
Šaltas oras. Pastipt jau galima. Viena draugužė šįryt patikino, kad žiema bus labai labai šalta ir galiu nustot svaičioti apie globalinį atšilimą ar kokį ten tropikinį Lietuvos įvaizdį, bo vilnonių kojinių tikrai prireiks labiau nei praėjusiais metais, kada pasnigo tik po Naujųjų Metų. Vargas tau, Jeruzale.
"nebeturiu ginklų
ir nežinau kur pasukt priėjus kryžkelę
kadais apkurtęs nuo medžių ošimo
iš paskutiniųjų įsitvėriau tavęs
nes rytas buvo kvailesnis už vakarą"
(Linas Ruzgys)
Tebūnie.
Vis tiek kvailystė.
O pasak gerbiamos Ugnės Barauskaitės, "miegoti su vedusiais vyrais protinga tik tuomet, kai jie neketina palikti savo žmonų". Vat taip va. O galvojat, lengva? Ne-a.. Ir medus čia jau nebepadės.
Tai ir nieko nesakyk.
Ir nedainuok.
2005-10-12 16:50
Zeta Drugelis

***

Kad pradėtum lipdyti, pirma reikia molį pašildyti tarp rankų, paminkyti, paspausti... Atsimenu dar iš keramikos būrelio periodo. O aš noriu savo gyvenime kažką nulipdyti, net nepašildžiusi to, ką turiu. Ar aš jau apšilau kojas šiame pasaulyje? Ar jau galiu leistis į ilgesnę kelionę? Einu ir einu, bet, matyt, per šaltomis kojomis, išvėsusia širdimi, nes niekados nepasiekiu tikslo. Arba tikslas pasirodo nevertas mano kelionės. Arba iš viso tai net ne tikslas, o eilinis ir kvailas noras, kuriam išsipildžius, susigriebiu sau už galvos... Kvailystės. Vien tik kvailystės...
Važiuoju prie jūros. Pasivaikščioti. Pasisemti smėlio. Įkvėpti. Kad galėčiau ištverti žiemą. Nors ji dar toli...
Miego saldybė ir sapnų kartumas.
Visokios bandelės, sūreliai, šokoladai...
Geltoni lapai su raudonais pakraščiukais.
Vanilinės žvakės.
Geros knygos.
Nerašomi eilėraščiai ir neišpildomi norai.
Planai planeliai...
Ir vis tiek rytojus prasideda šiandien.
Šypsausi.
Vis dar šypsausi.
Tebūnie.
2005-10-10 14:10
Zeta Drugelis

***

O auditorijoje tikras ruduo - kas antras siūlo raudonšonį obuolį, kas trečias suleidžia dantis į sultingą kriaušę...
O mano kambaryje savaitgalį lengvas apsitvarkymas - išmetu šūsnį senos makulatūros, mokslo liekanų, kurių neprireikė ir neprireiks daugybę metų - filosofija, logika, literatūra... Tai, kas kažkada buvo svarbu, dabar taip nereikšminga... Visados taip.
Nebeturiu medaus. Tuščias stiklainis išplaunamas ir susukamas į laikraštį, paguldomas į kelioninį krepšį, kad būtų parvežtas į kaimą ir pastatytas į lentyną. Nebeturiu medaus. Reikės parsivežti.
Saulė vis dar tebesiridinėja danguje. Voliojasi kaip įmanydama. Vakar protingas dėdė sakė, kad nuo ketvirtadienio pradės oras bjurti. Dar laiko yra. Nuvykti prie jūros. Pasivaikščioti sausais senamiesčio grindinio akmenimis. Prisėsti ant suolelio. Galbūt dar pasirinkti spindulių, užsikonservuoti šilumos. Dar yra laiko. Ar spėsiu? Jei tik norėsiu...
2005-10-07 14:53
Zeta Drugelis

***

Krenta rudenio lapai - paraudę, droviai, tarsi gėdytųsi ko... Tie, kur geltoni, yra besišypsantys ir drąsūs įsivelti man į plaukus ar šiaip sėdėti šiltame delne...

Krenta laikas. Savaitė užmušama darbais darbeliais. Visokiomis kakavomis ir arbatomis. O savaitė pribaigiama didele doze alaus, kad savaitgalį būtų galima ilsėtis...

Krenta draugai. Stovėję šalia, staiga paleidžia mano ranką ir nusisuka. Pasižiūriu nustebusi ir tiek. Kaip sau nori. Atsistoti nebepadėsiu. Atsibodo jau. Pavargau ir tiek. Galbūt nebenoriu. Nes jei atsikels, vadinasi, ateis diena, kai vėl nusisuks ir kris...

Krenta liūdesys. Šypsausi. Nes gyvenime dar daug saulių ir saulyčių, kurios įkvepia gyventi džiaugsmingai.

Krenta žvaigždės.

Krenta svoris.

Krenta angelai.

O vis dėlto ruduo...
2005-10-05 09:53
Zeta Drugelis

***

Graikijoje, berods apie 5 a. pr. Kr., moterys buvo skirstomos į tris grupes.
Pati žemiausioji - polakės. Dar kitaip - prostitutės. Joms neleisdavo gyventi mieste, įpirkdavo kiekvienas... Nors Rytų pasaulyje būti tokio elgesio merga būdavo netgi garbė - esą tai darbas dievams, nes savo kūnu išlaisvina vyrus iš žemiškų rūpesčių. Berods tada ir sugalvotas terminas "orgazmas"...
Antroji grupė - heteros. Taip pat savotiškos prostitutės. Bet labai intelektualios, protingos, išmanančios menus ir ragavusios mokslo. Bet labai brangios. Heteros prilygsta japonų geišoms. Patenkina ne tik fizinius, bet ir metafizinius vyrų poreikius (hmm, ar visiems reikia pokalbio po orgazmo?...)
Ir trečioji grupė pati didžiausia. Vadindavo jas "oikuremomis". Tai yra žmonos. Būdavo tik vyrų daiktai. Negalima niekur vienai išeiti. Kalbėti su svetimais. Moterų nuomonės niekas nepaiso. Žiauru. Islamo šalyse tai dar išlikę...
Kuo norėtum būti, paklausiu savęs. Aukso viduriukas - hetera. O kodėl gi ne? Prabangūs kilimai, smilkalų kvapas, kvapnūs aliejai, mira... skambančios apyrankės ant rankų, auksinės segės ir lengvos medžiagos, vos vos peršviečiamos tunikos... Ir tik prabangūs vyrai. Galimybė lavintis, skaityti. Žinoti daugiau.
"Ar norėtum būti mano haremas?", klausia F.Beigbederis knygoje "Meilė trunka trejus metus". Ar norėtum?..
2005-10-04 11:06
Zeta Drugelis

***

Indigne vivit, per quem non vivit alter.
Domi leones, foras vulpes.

Taip, taip, į akis pasakyti nedrįsta... Tebūnie. Kiekvienas savaip drąsus.

Kirpykloj atsišviežinu, pasikraunu geros energijos. Pasaulis švyti. Savaip.
Sprendžiant iš to, kada šiąnakt užmigau, prasideda nemigos sezonas. Voliojimosi lovoje rezultatas - sugalvotos trys geros temos. Vos nesusigundžiau keltis ir pulti rašyti... Nieko, tegu pasibrandina dar. Spėsiu. Ryt poryt šiom dienom, kaip sakoma...

Beje, kai kuriems interesantams pageidaujant, pateikiu pirmųjų sakinių iš lotynų kalbos vertimą: nedorai gyvena tas, dėl kurio kitas negali gyventi; namie - liūtai, kitur - laputės.

Pasaulis švyti? Dar ir kaip!
2005-10-03 09:48
Zeta Drugelis

***

Tuščias savaitgalis - su knygų skaitymais, arbatos gėrimais, smaksojimais pro langą, bandymais rašyti... Vadinasi, šią savaitę arsiu. Už tai, kad leidau sau pailsėti, nors nebuvau užsitarnavusi poilsio.
Neteisingos knygos. Skaitytojas prastas - priimu už gryną pinigą, o paskui voliojuosi lovoje ir eiliniam angelui plūstu ašaromis, kad mano tunelio gale nebesimato šviesos... Matyt, lemputė bus perdegusi. Laikinas užtemimas. Vėl šviesu. Sakau, moterims nedera skaityti depresiškų knygų. O naująją Parulskio knygą "Miegas ir kitos mano moterys" suvalgiau per vieną dieną. Skaniai tas velnias rašo - paspringti gali nuo dygios tiesos, bet tai yra tiesa. Vyriškas žodis ir sarkazmas.
Ruduo. Lyg ir vėl bobų vasara. Šįryt užsivyniojau kaklą šaliku.
Neapsisprendimo genijus - vakar nusprendžiau, kad eisiu kirptis, šįryt jau esu šventai įsitikinusi, kad užteks tik padažyti, o žirklių nereikia. Pažiūrėsim. Kol praeis visos nuobodžios paskaitos, spėsiu apsigalvoti milijoną trisdešimt kartų.
Aš irgi noriu torto...
Reiks, musiet, nusipirkti kakavos ir pieno. Kad galėčiau vakare ramiai atsigerti, susirangius po adijalu, vakaro dvasioms tyliai aplinkui plevenant...
Savaitgalio frazė: "Krenta čia visokie angelai į plaukus... (vaisinė muselė bimbė aplinkui...)"
Savaitgalio frazė 2: "Angelai tikriausiai kvepia dangumi... Ar norėtum būti angelas? (Čia tipo reklamos sloganas ir aido frazė)".
Savaitgalio idėja: neskubėti, jei tikrai nereikia skubėti.... o tada ir lemputės neperdegs...
Augu.
2005-09-28 12:16
Zeta Drugelis

***

Padovanotas vakaras. Saulėlydis ant Meridiano denio. Šokoladino pyrago gabalas ir gera nuotaika. Paprastumas. Kai nereikia maivytis, vaidinti. Buvimas savimi. Buvimas mūza. Darausi graži savo vidumi. Spinduliuoju. Mažutė saulė.

Vakaras. Auksinė pieva Jurgos balse. Čiobrelių arbata. Šiltas dušas. Vėl čiobrelių arbata. Šaukštelis medaus. Balkone. Vėsi naktis ir uosto šviesos. Pabaigoje paspaudžiamas delnas. Aš dovanoju šilumą. Mažutė saulė.

Augu.
2005-09-26 14:17
Zeta Drugelis

***

Savaitgalio smagumynai.
Kalnai ir duobės.
Tavo žvilgsnio erotka ir mano minčių pornografija.
Jaukumas, sėdintis už ausies.
Girtų šėliojimas ir blaivųjų pyktis.
Savaitgalio skaitiniuose atrandu, kad tikriausiai niekados ir nemylėjau tikrąja meile- buvo tik aistra, žaibiškas įsimylėjimas... Pasak autoriaus, tikra meilė yra tada, kai trokšti žmogui gero, net jei jam gera be tavęs.
Mano alkanas ego. Vadinasi, dar nepatobulėjau. Stengiamės.
Dar viena mntis: "Ten, kur mes dedame tašką, Dievas deda tik kablelį".
Tebūnie.
Dar viena diena. Dar vienas rytojus.
Kur baigiasi mano trasa? Kur manoji finišo linija?
Kur prasideda tavo juokas?
Kiek kainuoja akimirka?
Kur išeina liūdesys?
Nenoriu žinoti to, ką žinau.
Naivumo mūsų sieloms ir skaidrumo mūsų akims, duok niekur nesantis ir visur egzistuojantis, Dieve (angliškai God. Apverti į kitą pusę ir gauni - dog. Tavo dievas yra veislinis pitbulis, manasis - tiktai "dvarniaška"...Ir vis tiek abu kanda.)
Ir vis tiek kandu aš.


1 --- 6 --- 12 --- 18 --- 22 23 24 25 26 --- 30 --- 36 --- 42 --- 48 49
[iš viso: 486]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą