Dovanojant šypseną. Penkios dienos. Automatškai įsijungia galvoje Samo rėkiantis balsas: "Kas iš to? Kas iš to-o-o-o?"
Vėl puzzle. Kapstymasis tarp detalių. Pavargus tik spoksojimas į paskleistus gabaliukus ir netikėtas veiksmas, staigiai ištiesiant ranką, pamačius tą trūkstamą. Kad tik nepabėgtų... Nepabėgs. Nesivyk ir nepabėgs.
Tikiuosi, mano sapnai tikrai nesipildo, nes šią savaitę sapnavau, kad Robertui Javtokui amputavo koją ir įstatė kojos protezą. Krepšinio sirgaliai dabar mane prikaltų prie lentos ir mėtytų į mane kamuolius iš baudų. Taip, taip, Eurolyga...
O šiandien Klaipėdoj šviečia saulė. Gal prie jūros? Ne-a, pilnas pajūris žmonių, nors šis šeštadienis nėra savaitgalinis - ačiū vyriausybei už darbo dieną, kad paskui turėtume mini atostogas. Jeigu nori, gali save apgauti neįtikėtinais dalykais. Tereikia apsimesti, kad nesupranti melo, ir patikėti.
O toliau viskas kaip ir visada. Rašant laiškus. Skaitant knygas. Geriant kavą. Miegant.
Rytoj miegosiu. Ilgai.
Rytoj.
Šešios dienos. Nei simboliškai, nei ką. Tiesiog prasivartant lovoje iki pirmos...
Septynios dienos. Simboliškai.
Netylėk.
Vakar jaučiausi kaip Aivaras Eurovizijoje. Šiandien geriau. Maždaug kaip 83 metų Stefūtė Kauno Ponios rinkimuose. Šansas laimėti yra. Juo labiau, kad gerbiamoji publika dar nematė bobučių atliekamo kankano. =)
Gerai visokios klaidžikės. Vakar puoliau vėl rašyti proza. Tęsiam tai, kas jau pradėta. Gal kada ir pabaigsim. Na, kad parašytum straipsnį arba knygą, reikia to pačio - spyrio į užpakalį. Kitaip turbūt ir neprisiverstum. Bo vien gerais norais... Patys suprantat.
Taip ir būna, kai visi viską supranta, o tu ne. Trečias brolis. Kvailys ir tiek. Noras pasiginčyti, bet ką jau čia...
Pusto nuo pačio ryto. Lekia sniegas, lekia... Užpustys ir tai, ką šiandien skauda. Ir tai, kuo džiaugtasi vakar. Whatever.
Dėjau.
Keistai. Tarsi būčiau paspringusi. Žodžiais. Svajonėmis. Planais. Sapnais. Bet atsikosėti net nekyla noras.
Šįryt snigo angelų plunksnelėmis. Ar matei?
Sudėti savo gyvenimą kaip "puzzle" - paberti ant grindų ir klupint ant kelių ieškoti tos reikiamos detalės - balto karpinuko su mėlynu galiuku arba pilko pilko su raidėm. Taip vargti kelias dienas ir sudėti visą paveikslą. Paskui išardyti, supilti atgal į maišelį ir padėti dėžėje ant lentynos - nes niekas surinktų "puzzlių" neklijuoja ir ant sienos kaip paveikslų nekabina. Nes norisi dar kartą viską sudėti iš naujo. Papilant ant grindų ir klupint ant kelių.
Kai miegu, Triušelis keliauja iš vieno lovos krašto į kitą. Kartais iš po kaldros kišo ausytės, o kitą kartą tik uodegytė. Dar retkarčiais pabundu, kai iš lovos man ant šlepečių šlumšteli. Užsimiegojusia ranka įsitraukiu atgal ir vėl kartu miegam. Šuo ir kariamas pripranta, tai ko čia nepriprast su kažkuo kartu miegot? =)
Lyg galėtum kažką pakeisti...
1 ---
6 ---
12 ---
16 17 18 19 20 ---
24 ---
30 ---
36 ---
42 ---
48 49[iš viso:
486]