Laimei, angelai skraido po vieną. Jei visi imtų ir sulėktų į mano kambarį tą pačią minutę, sutrikčiau kaip reikiant. Išeičiau pro duris, netarus nė žodžio. Kurį rinktis? Kodėl rinktis? Kam? Verčiau taip - kiekvienam po truputį ir nei vienam po viską. Vėl atrandu save iš naujo. Drugelis. Kaip niekad drugelis.

Be miego.

Be sniego. Be miego. Be planų. Be baterijų. Be sapnų. Be daug ko ir be nieko. Esu. Tavo kelias į niekur. Jeigu nori, eik...

Eros Eros Tanatos.
Gyventi neplanuojant.
Nemigos nakty prisimenu šį tą, ką jau buvau užmiršus. Bet rytas nubraukia prisiminimų draizganas nuo veido ir pagalvoju, kad turbūt vis tiek nebus taip, kaip sako jie. Nes ir jie gali klysti. Nes ir aš galiu pati nuspręsti, kuo noriu būti, ką pasiekti. Žinau. Ne, greičiau tik jaučiu. Iki žinojimo, iki to skaidraus suvokimo dar toli.
Pilnatis už lango.
Ir delčia už nugaros.
Viskas praeina.
Nepamiršk šypsotis.
Tanatos Tanatos Eros.

Skelbimas: "Ieškau mūzos".

Savaitgalio pamokos. Įpilk vyno kai kuriems, tai pradės tiesą drėbti į akis... Nuodinga mat esu. Tebūnie. Arba karšta, arba šalta. Taip ir bus - šalta.

Penktadienis baigiamas prie jūros. Tamsoje mirksi laivų lempelės. Kažkaip ramu. Ir baltos kriauklelės ant smėlio. Nei tyla, nei garsas. Ošiant jūrai, išgirstu savo širdį. Gerai, kad kompanionas negirdi šitos balalaikos.

Sekmadienį kažko laukiau. Mokiausi ir laukiau. Pavargo akys, aptingo kūnas... Ir nebuvo nieko. Man horoskopai nesipildo. Užtat sapnai per daug tikroviški.

Dvi savaitės iki Kalėdų. Noriu sniego.

Yra žmonių, kuriems tebelaikau praviras duris. Suprantu, kad nebegrįš, bet vis tiek lai žino, kad jiems tereikia panorėti... Ir yra žmonių, kurių nedrįstu pakviesti, kad užeitų. Pasirodo, esu silpnesnė nei maniau. Keista savaitė, ir keistas aš. Būk.

Nežiūrėk, nežibėk taip liūdnai į akis,
Ką darau negerai, pats žinau, nesakyk...

Priminė man kai kas šįryt Paulių Širvį...

Yra karų, kurie kariaujami veltui.
Yra žodžių, kuriuos reiktų nutylėti.
Ir esu aš - per daug mylinti, per daug norinti, per mažai valganti ir mieganti, per mažai besimokanti ir visiškai nepateisinanti kitų lūkesčių.
Išjunkit šviesą - negaliu verkti, kai žiūrit.
Kartais pripažįstamos silpnybės mus sustiprina.
Kartais mes tik viską apsunkiname.
Man ne dzin. Aš tik nemoku gyventi.
Ir tai yra tiesa, ko dar nesumelavai.
Gyvenimas. Kaip niekada gyvenimas.

Eik tu sau!

Tai ko stovi? Eik.

Man jau darosi dzin. Trumpalaikiai reiškiniai. Kaip sniegas.

Jie tik kalba. Darbams trūksta ryžto. Norėtų, bet... Ir gerai. Man iš to daugiau naudos.

Kai kariauji keliais frontais, negali laimėti visų karų iš karto. Neįmanoma. Tačiau norėti galima.

Dar tebestovi?