And when you wanted me I came to you
And when you wanted someone else I withdrew
And when you asked for light I set myself on fire
And if I go far away I know you'll find another slave.

the beginning................................................... ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ ...never again with you, my stupid little paranoiac................................................... ............................................................ ............................................................ ............................................................ ............................................................ .............................................the end.

Aš vairuoju mašiną. Važiuoju dideliu greičiu. Kažkas cypteli po mano ratais, slysteli padangos ir mane pradeda nešti į griovį. Spaudžiu stabdį iš visų jėgųir jaučiu kaip braška kojų pirštai bate. Prakaitas išpila kūną. Bet mašina sustoja kelkraštyje ir aš atsidūstu. Išlipu pasižiūrėti, kas ten buvo. O ten viso labo tik ežys. Suvažinėjau. Gaila padarėlio, bet pykstu ir verkiu pykčio ašaromis- kaip dažnai maži atima gyvybę dideliems. Bet dar dažnaiu dideli atima ją iš mažų... Ne sapnas, tai buvo, Martynai, ne sapnas... Pagalvojau šiandien taip. Man savęs tai negaila. Tavęs irgi. Įlėkiau į griovį ir užsimušiau per kažkokį suš... ežį. Dabar esu angelas, bet pas tave neskrisiu- mane paskyrė savižudžių kvartalui. =)

Maniau, kad pavasaris ateina i Marijos zeme- se tau- prisnigo. Matyt, vakar vaikiai per tyliai reke: Ziema, ziema, lauk is kiemo...

Nobody knows me. Nobody reads my thoughts. Nobody... And I love Nobody. =) Martynai, tu pyksti? Žinau, kad skaitai mano dienoraštį. Na, bent kartais paskaitai, ar ne? Kaip kitaip užeiti pas žmogų, jei jis pro duris nebeįleidžia. Pats supranti, kas man nepatiko. Nereikia žodžių, o tu paėmei ir pasakei. Nepatinka, kai taip reikia su žmonėmis kalbėtis: "Man su tavim gera...tu esi mano draugas" Galima, bet, kai tai darai rimtu veidu, pasijuntu, kaip pigioje muilo operoje. Kam to reikia, a? Geriau arba juoktis arba tylėti. Nobody knows me

Stupidovai. =(

Aš stipri. Kiekvienas, kuris neužmuša manęs, mane sustiprina.

Va tai tau, man jau 20 metų. Padūmaješš... Gerai jaučiuosi. Tokia pilna šviesos, bo nusipirkau Paulo Coelho "Šviesos kario vadovą".
Gal tai ir aš, o gal tai tik mano kaukė. Nesvarbu. Mėgaujuosi gera savijauta, kol galiu- ketvirtadienį lekiu namolio. Reikia- valgyti nebeturiu ko. Noro nėr...pykstuosi su visais. Esu nepakenčiamai irzli ir priekabi. Nepatinka, kai netobuli žmonės reikalauja tobulumo iš manęs. Nė vienas nėra tobulas. Nė vienas nėra dievo kūrinys. Bet tai gerokai knisa. Mano tėvai. Jiems atrodo, kad jei ne jie pasiekė gyvenime kažką tokio gero ir prasmingo, tai tą turiu padaryti aš. Garsiai nesako, bet aš matau tai iš jų akių. Knisa. Super knisa.

Atsilupa dažai nuo sienų, kai pasižiūriu į jas. Per dvi dienas du žmonės pasakė, kad esu kupina didelio pykčio. Skaudžiai, bet tiesiai šviesiai.  Būna ir blogiau.

kurybine sausra i mano zeme vel ateina. tingiu rasyti.