Aš vairuoju mašiną. Važiuoju dideliu greičiu. Kažkas cypteli po mano ratais, slysteli padangos ir mane pradeda nešti į griovį. Spaudžiu stabdį iš visų jėgųir jaučiu kaip braška kojų pirštai bate. Prakaitas išpila kūną. Bet mašina sustoja kelkraštyje ir aš atsidūstu. Išlipu pasižiūrėti, kas ten buvo. O ten viso labo tik ežys. Suvažinėjau. Gaila padarėlio, bet pykstu ir verkiu pykčio ašaromis- kaip dažnai maži atima gyvybę dideliems. Bet dar dažnaiu dideli atima ją iš mažų... Ne sapnas, tai buvo, Martynai, ne sapnas... Pagalvojau šiandien taip. Man savęs tai negaila. Tavęs irgi. Įlėkiau į griovį ir užsimušiau per kažkokį suš... ežį. Dabar esu angelas, bet pas tave neskrisiu- mane paskyrė savižudžių kvartalui. =)