myliu Chrisa Cornelli.

Siandien kazkas zmonems uzpute akiu sviesa- du lochai mane pavadino vaikinu! Nu nieko sau! Truksta zodziu.

Tai vat. As dar gyva, jeigu ka.

Dirbam, plusam, prakaituojam,
Paksui galva istinkuojam!

Kazkur praejusia diena pamaciau praejusi laika, jo nuotrupa ir paciupinejau. Sausas pojutis.

Ech...penktadienis. Rytu fronte vyksta karas, bet man px, bo mano erdve gina NATO, apie kuri rasau referata... Taip vat! =) Kazkur pameciau liudesi. Vakar apsikirpau, galva palengvejo, mintys prasviesejo...Taip paprasta gyventi su tavim.

Ech, ketvirtadienis... =) Rytu fronte nieko naujo...

Va tai tai. Nieko naujo, bet ir nieko blogo. Tiesiog igaunu pagreicio ka nors darant. Baisiausia yra tai, kad nezinosiu kaip sustoti po to. Gerai, kad dar bus praktika, tai nors neapkerpesiu. Kaip nors. Kada nors. Bet viskas bus gerai.

Mirkteliu savo puskytei! =) Malonu, kad kazkur angeliukas ziuri i mano darbus...

Saule kyla vis aukstyn ir aukstyn. Apsikroviau stala knygom. Sesija nenumaldomai arteja i Marijos zeme...

As ir vel irzli. Nafania stoga rauna.

Pradzia visados buna lengva, pabaiga- neitiketinai sunki. Kartais geriau buna, kai pamirsti pabaiga ir padarai grandioziska pradzia, per kuria viska padarai ir nustembi, kad jau darbas baigtas. Deja, taip nebuna. Kartais.

Euforijos ir energijos esu pakrauta dabar- po Tabasco cia sitaip, nepasiko markes vyrai: paprasiau vienos dainos, tai eme ir sugrojo. Nesvarbu, kad stogas vaziuoja nuo minties, kad du referatus reikia per menesi pagimdyti... Nesvarbu. As viska galiu ir viskas bus gerai. Pavasarine depresija igauna nauja israiska. =)