Skradžiai pragaran.

Paruzija. Saulės džihadas prieš lietaus debesis baigiasi pačios charakiri. Taip, taip, bandelėse su varške visada per mažai varškės...

Lietus lietus lietus lietus lietus lietus.... lašais kapsi...

Medus medus medus medus medus medus.... šaukšteliais tirpsta...

Erotika. Viskas, ko tau nepasakau. Ir viskas, ką tau ausin pašnibždu. Saldžiai.

Šiąnakt buvau liepsnojantis angelas. Degiau. Blaškiausi tarp paklodžių. Temperatūra. Prakaitas. Ligos kvapas. Kliedesys sapnuose atmerktom akim. Nežinau, kokie sąžinės demonai mane ištempė iš lovos, bet tai, kad atsikėliau, šį tą reiškia. Gal kad iškentųsi paskaitas, eisiu į vaistinę.

O parke šeštadienį rūkas kapsėjo nuo medžių dideliais lašais. Jei lietus palieka savo pėdsakus ant namų fasadų, kodėl nenori kad jis paženklintų ir tave?

Aš jau paženklinta.

Neapsakomai gera.

Atsiprašau. Tik vienas žodis. Keletas ašarų. Ir vėl šviečia saulė. Gera susitaikyti. Šiąnakt miegojau kaip angeliukas. Aš vėl esu aš - be pykčio, be pagiežos, be noro kerštauti... Šypsausi. =) Kiekvienas karas turi savo pabaigą. Ir daug karų mes kariaujame be reikalo. Nesvarbu. Mano žemėje ir vėl taika. Baltos gulbės ir balti balandžiai. Na, ir žuvėdros dar...

Aš negaliu tavęs mylėti, bet vis tiek myliu... Ligi kraujo tas skausmas, tas ilgesys. Išbarstėme praeitį vėjais, pelenais paleidom ir nebeturim kuo tikėti. Ko norėti. Svajoti?... Galima, bet... Ir vis tiek aš tave myliu. Tyliai.

Katė.
Kai miega, nagus įtraukia. Pažadinta ar ką tik pabudus - murkia. Ražosi, kad net kauliukai traška. Paglostyta - murkia. Pašaukta - ne visada ateina. Vizgina uodegą ne tada, kai gerinasi (tik šunys taip daro), o kai pyksta. Gali įdrėksti. Bežaisdama, kartais įkanda smailiais aštriais dantukais. Egipte labai gerbta. Kates ten net mumifikuodavo. Viduramžiais patapo raganų ir blogio jėgų simboliu. Degė ant inkvizicijos laužų. Prausdamasi savo uodega parodo, iš kur laukti svečių. Sako, kad gydo ligas, ramina nervus. Pagal akių vyzdžių išsiplėtimą galima pasakyti, ar jau vidurdienis. Mėgsta vaikščioti viena. Neretai tapatinama su erotiškumo simboliu. Sako, kad žmonės, kurie nemėgsta kačių, nėra išlaisvinę savo vidinio "aš", yra susikaustę ir neigiantys erotiškumą, labai konservatyvūs... Paslaptingas gyvūnas ir tiek. Kerintis. Turintis savo žvilgsnio magiją. Ech...

O aš taip naiviai tikėjau, kad žmonės atsikišusiomis mentimis kažkada, gal praeitam gyvenime, buvo angelai. Atėjo į šį pasaulį su buvusių sparnų žymėmis... Klydau. Gal ir buvo, bet tikrai ne už gerus darbus tie sparnai atimti - niekas už nieką nebaudžia.
Kažkada teisingai rašiau:
"Daug nereikia tavęs, daug nereikia žiemos,
Kiekvienam šuliny spindi savas dangus,
Pasilenk, pažiūrėk, kas virš tavo galvos -
Jei sparnuotas esi, būk toks geras, išskrisk..." (iš "Angelui")
Tai va, kad mokomės tol, kol ko nors išmokstame. Ir vis tiek šviečiu. Ir vis tiek šypsausi.

Nepilk į purviną ąsotį švaraus vandens. Į kiaurą - tuo labiau. Žiūriu, kokie tušti aplinkui žmonės, ir stebiuosi: atrodė ir švarūs, ir nekiauri tie indai, bet štai, žinok, žmogau, kai gyvenimas bruka kinietiškas prekes... Tuštybių tuštybė. Kažkokia masinė gerų minčių depiliacija. Psichozė. Narcizo sindromas. Tuščias žvilgsnis. Bandymas įrodyti tai, ką neverta įrodinėti.
"Tu niekada nepasakai man nieko, kas būtų versta išgirsti, o iš manęs išgirsti daug dalykų, kuriuos verta pasakyti" (Seamus Deane "Skaitymas tamsoje").
Tebūnie.
Nuskaidrėju vidumi. Yra dar gerų žmonių, yra. Ne visi indai purvini, ne visi kiauri... Bet švarus vanduo - ne visiems.