Kad išsimiegočiau man reikia vienos laisvos dienos. Jeigu nespėsiu iki pilnaties, bus blogai. Tačiau laisvadienių nėra ir net nenusimato. Kas kartą viskas atidedama rytojui. Rytojus prasideda šiandien.
Daugiau tavęs ir mažiau manęs. Dar nesuprantu, už ką. Bet aš jau apverkiau mūsų ateitį.
Vėl dviese. Tik kitaip. Vieni angelai išskrenda, kiti parskrenda.
O visas gyvenimas, pasirodo, telpa maišeliuose. O mano šaldytuvas netilps...

Užsimerkt ir miegot. Kol negrįš saulė.

Užmiegu su šypsena. Pabundu su šypsena. Kaip tai vadinasi?

Vis tiek pavasaris. Truputis sniego, truputis saulės, truputis kutenančio jausmo, truputis šilumos... Ir toks gilus gilus dangus virš galvos.

Drugelis bučiuoja Vilką.

Noriu miego. Noriu kavos su šviežiom bandelėm. Noriu sėdėti lovoje ir skaityti laikraštį. Noriu vasaros. Noriu nerašyti jokio kursinio ir referato. Noriu nesimokyti teisės. Noriu nesapnuoti kvailų sapnų. Noriu jau degintis nuoga kopose. Noriu šilto vėjelio. Noriu šviežių braškių. Noriu... Kažko tokio. Ar tai būsi tu?..

O kad visi atsakymai būtų knygose... Kas ieško, tas randa. Žinoma, jei nėra aklas ir kurčias.
Antra diena kaip pavasaris. Miau. Katytei nugarą niežti...

Yra dalykų, kuriems nepasipriešinsi. Yra karų, kurių kariauti nereikia. Ir yra pergalių, kurių siekti tiesiog nepadoru. Kartais pasidavimas ir yra tavo pergalė, įsimink.
Nušvinta saulė. Lietuvos kačių sąjunga vėl dirba. Miau.

Nemigos pilnatis ištvinksta ir pulsuoja virš skaudančios galvos. Mokausi gyvenimo gramatikos.

Dvi sekundės.