Po saulės spinduliais auksiniais
aš braidžiojau visai basa.
Į žalią žolę padus tryniau.
Krūtinę glostė jų šviesa.

Pasilenkiau pasemti vandenėlio
iš tyro, šalto šaltinėlio.
Ir vėjas švelniai ausyse kuždėjo: -
tai meilės vasara atėjo.

Po saulės spinduliais auksiniais
išsitiesiau ant upės kranto.
O vėjas glamonėjo tyliai,
lig vakaro, su tavo rankom...

...

Nei čia buvo nei čia ką.
Vakarėlis ui-cha-cha.
Visą dieną po žolynus.
Reik nusiravėt gėlynus. 

...

Pasiilgau aš lietučio.
Tokio šilto ir švelnučio.
Kad palaistytų gėlytę,
atgaivintų širdužėlę.

Sekmadienio saulė kutena nosyte.
Gal buvo šią naktį kas karvių kaišyti?
Už durų radau žalio beržo šakelę.
Vaja tai gražiai prasidėjo dienelė.

...

Saulėtas rytas dangų puošia
ir čirška paukščiai po langais.
Žiedai rasos lašeliais pasipuošia
vėl kviečia saulėtą vasarą ateit.

...
Glosto vakaras švelnus,
tas mintis, kurios šiapus
tyliai kviečiasi sapnus.
Gal žvaigždučių neužpūs.

...
Saulė spindulius ištiesus
siekia paragaut ledų.
Bet vaikai tokie išdykę
nepalieka jų.

Pagalba pagalbai nelygu.
Darbas darbui nelygu.
Pinigai beverčiai.
Tik be jų niekas neišsiverčia.

Pavargau.
Todėl šiandien nieko neberašau.
Ištiesiu kojas, užsimerksiu.
Bandysiu kažką sapnuoti.
Jei bus gražu rytoj papasakosiu.
Labanaktukas.

Mintys atostogauja.

Jos sukasi tuo pačiu ritmu, 

nenukrypdamos nuo tikslo.

Prisvilo,

prirūko.

Ant sienų,

ant stalo,

ant lubų.


Vien suodžiai

ir smarvė svilėsių

per atvirus langus išrūko.

Vakaras numes saulę nuo dangaus. 

Mamyte, kam leidai man gimti?

Gyvenu, kad gyvybę davei,

kad paleidai į svietą kentėti.

Ačiū Tau, kad kaskart mokinai 

vis kitaip į gyvybę žiūrėti.


Mamytę, kam leidai man gimti?