Pasiilgau vėjo,
kuris plaukus glamonėjo.
Pasiilgau aš lietaus,
kuris veidelį nupraus.

Pasiilgau aš bangų,
kurios taškosi krantuose.
Pasiilgau ežerų,
kuriuose paplaukioti smagu.

...
Neklausk manęs.
Neatsakysiu.
Tiktai parodysiu
aš paslapčia.

Kur auga meilės
pumpuras,
kuris nuskintas
nenuvysta.

Tik išsiskleidžia
dar labiau.

Paskutinės akimirkos
Soliariumo kaitroj.
Puikuojasi paraudęs
Kūnas, lyg vėžys.

Prisilietimo vaisiai
Puošia delnus,
Ir prakaito lašai
Nubėga kūnu.

Artinasi vakaras.
Švelniai paglosto
Vėjas man pečius.
Ir aš nurimstu.

Skamba muzika
Daubos krantais,
Siūbuojančių
Medžių viršūnėse.

Išlindau visa raudona,
prakaituota nuo kaitros.
Niurkt. Panėriau į uzboną.
Prisipildžiau ten gaivos.

Iš soliariumo išlindus,
strykt, lyg voverė.
Bangose bandau taškytis,
o varliukai nori vytis.

Kvar, kvar, kvar kvartetas
skamba kūdros pakraščiais.
Ir per nuoga kūną bangos,
glamonėja bučiniais.

Vėl nemokamas koncertas
skamba ausyse.
Čirška paukščių serenados
priartėjant tau slapčia.

Pasinaudojus nemokamu soliariumu
ėjau ieškoti žemuogių.
Bet vietoj jų puikavosi gražuoliai,
raudonšoniai dobilėliai.

Geltoną žiedą apkabinęs,
kitapus kalnelio,
pozavo margasparnis drugelis.
Kvepėjo vasara.

Ir tylus vakaras gundė
čirškančių paukščių serenadomis.
Nemokamas koncertas.
Įėjimas per nemokamą soliariumą.

Pasitaiko gyvenime tokių variantų kai kas nors primygtinai prašo ką nors sueiliuot. Kartais gal ir gerai. Bet vargu ar kas gali priversti tavo širdį plakti kitu ritmu.
Kiekvienas mes esam savo paties veidrodis.

...

Mano angelui sargui
Nusibodo stebėti mane.
Jis pavargo sekiot iš paskos.
Reik ir jam nors dienelės laisvos.

Ak, Viešpatie, neleisk
Man šiandien mirti.
Norėčiau aš gyvenime
Dar daug patirti.

Bet jei netikėtai
Mirtis ateis manęs,
Nuolankiai pasitiksiu
Lemtį, palikus svajones.

Lyk, lietuti,
lyk ilgiau.
Po lietučio
ir morkytės
augs greičiau.

Ką tik išlipau iš morkų vagos. Vasara ravėjimų - atostogų metas. Tiesa dar ne vasara tik pavasario galas. Bet darbai tie patys. Kai kas vyksta atostogauti.. Kadangi man visada atostogos tai aš jų ir nematau. Gal keistai kai kam atrodo. Bet taip jau yra. Kai kimbam į ravėjimus tai atostogaujam nuo kompiuterio. Kuo toliau tuo rečiau čia prisėdam.

Smalsumas vis kviečia užsukti ,
kur kalbas kiti paslaptimi.
O protas vis tylomis kužda,
kad nutylėtum ką netyčia girdi.

Jau pradeda skraidyt
lengvučiai pienių parašiutai.
Ir čirška paukščiai padaubiais.
Vakaras. Jau vakaras.
Jau greit ir paslaptingoji naktis ateis.

Ak pasiilgau tavo bučinių,
kurie nupraustų mano veidą,
atgaivintų pavargusias kojas
ir įkaitusį, prakaituotą kūną.

Ak pasiilgau tos melodijos
lietaus lašų skambėjimo,
kurie nuplautų mano langus,
palaistytų gėlynus ir daržus.

Ak pasiilgau tavęs, Lietau!
Atgaivink žalią žolę ir žiedus.
Užliūliuok savo skambesiu
bėgiodamas namų stogais.