Atrodo gyvenimas nestovi vietoj. Sekmadienį atlaidas. Ir vėl prišokau prie vainikų pynimo. Kai dingsta įkvėpimas gal ir gerai pasidarbuot šventose vietose.

Ak tas ruduo. Naujausia naujiena, kad dingo įkvėpimas. Bet dar turiu iš seniau parašytų.

Gyvenimas tai knyga,
į kurią mes patys rašom.
pirma su kūdikio riksmu,
paskui su vaikišku juoku.
ir vis daugiau priraše
susimąstom-
ar buvom teisūs?
ar buvome geri?
juk mes visi
savotiškai keisti
ir taip labai
skirtingi esam.

Aš žinau, tu girdi
medžių šnaresį, girios ošimą.
Aš žinau, tu matai
ir gali keisti kritusių medžių likimą.
Nesustoki svajot,
nesustoki sapnuot.
Tavo šildančios rankos
švelniai moka myluot.
    Gal tai tik nuotykis palietes sielos gelmes. Tačiau širdyje tikras ruduo. Kai pabundi 3 nakties ir mintys bėga kažkur. Taip, tai šios nakties kūrinys.

Aš ateisiu spalvotu taku
prisiglausti prie tavo pečių.
Aš ateisiu tada,
kai pakviesi mintim
ir apgaupsiu
svaigia paslaptim.

Aš ateisiu nuoga,
kad paliestum mane.
Tegul šėlsta aistra,
tegul šoka širdis.
Juk tokia jau yra
ta žmogaus
prigimtis.

Ruduo taip niūriai
žingsniuoja purvinais laukais.
Ir širdyje jau beldžias ilgesingai
rudeniniai virpuliai.

Nukriski, tu, lietaus lašu.
Pgirdyk mano aistrą.
Tegul nuo meilės virpulių
vėl mano nuogas kūnas kaista.
    Ak tas ruduo. Ir ko tik jis nebūna.

Sveikas dienorašti. Aš vėl čia po daugybės darbų, prastai veikia internetas. Kažin ar spėsiu ką įrašyti, nes mažai turiu laiko. Javus pūdo lietus. O per tą laika kai čia nebuvau pridariau net 78 litrus vyšnių uogienės, 30 trilitrinių stiklainių visokiausių kompotų ir t.t.      ...

Kai vakaras paslepia saulę
ir užklumpa tamsioji naktis.
Akys žvelgia į tolį ir laukia
tos žvaigždės, kuri amžiams žibės

Puse dienos pyniau skaičius iš berlinkų. Tai jai kas sekmadieny busit pas mus šventėje ir matysit žaliuojančius 125 tai mano darbas. O dabar parašysiu štai ką-

    Rudaakiui

Tos kerinčios akys,
tos apgaulingos, rudos akys.
Jos man kažką pasakė,
bet nesakysiu ką.
Ar supratai, rudaaki,
ką mano žvilgsnis tau sakė?

Pažvelk giliau,
ten, vandenyne,
žuvytės nardo susipyne.
Viena iš jų tai tu,
su kerinčiu,
rudų akių žvilgsniu.

2005.03.12.

...

Norėjau įsikibt į ranką,
kai tu ėjai šale,
Bet negalėjau.
Kažkas sulaikė ją.
Norėjau prisiglaust,
paverkt tau ant peties.
Ir nebučiuotas bučinys...
Tik akys...
Akys be liepsnos,
be apgaulės,
be aistros.
Palikome svajonę
tik sapnuos.

23 diena, 12,00 prasidės GRAŽIŠKIŲ bažnyčios 125 metų jubiliejus. Po mišių festivalis, konsertas, loterija ir t.t. Kas norit galit užsukt. Juk tokios šventės nemokamos.