Užstrigau tenai, kur pykčio pirštai žnaibosi,
kur verkia skriaudžiama širdis.
Ir vis tie lapkričio smūgiai į sielą taikosi.
Kada gi bus ta lapkričio baigtis?

Supras tik tas, kas pažįsta.
O kitiems kurių velnių į sielą lysti?

***

Kai rytas žvelgia į akis,
o saulė dar ne patekėjus,
užsidega nauja viltis.
Mintis greitesnė už pagundą.
Nusišypsok.
Sapnai jau išsiblaškė.

***

Vėl ašara nurieda skruostu.
Vėl svaido pykčio strėlėmis.
Vėl naktis bemiegė
sujaukia šviesias mintis.
Tyliai, tyliai lauksiu ryto.
Gal mėnulis atsakys,
kokia bus kita naktis.

Du mėnesiai baisiausi. Jei juos ištveriu vadinasi viskas gerai.

Tuk, tuk, tuk.
Šaltukas beldžiasi.
Nusišypso saulė besislėpdama nuo vakarinio vėjo. O tau ar nešalta?

Jau ne suprantu kas čia vyksta. Pastaruoju metu taip sunku čia prisijungti. O kai prisijungiu atliekant kokį veiksmą būtinai kompas stringa. O reklamos kaip išprotėjusios šokinėja. Kaip aš jų ne kenčiu. O ypač tos su savo svorio metimais. Nekibsiu aš ant jų kablio. Ko man čia lenda į ekraną.

Kur tik pasisuksi

obuoliai akyse.

Vai tas rudenėlis

laiką man suvystė.


Lipo į lentynas

obuolienės indai.

Į draugystę kvietė

kompoto stiklainius.


Taip ir bėga laikas

tarsi upeliūkštis.

Obuoliukų sultys

kartais būna rūgščios.


Vai tas rudenėlis

laiką man suvystė.

Negaliu suspėti

obuoliukų rinkti.


Krinta, byra, bumbsi,

o kiti supūva.

Visų neprarysiu.

Paukšteliams paliksiu.


Pavargau. Oi pavargau nuo tų obuolių. Ir jie vis dar nesibaigia. Štai kodėl aš čia taip retai užsuku. O dar pati sėja ir bulvės nekastos. Oi suvystė mano laiką tas rudenėlis.

Buvau išvykęs mintimis, akimis, pasiėmiau tik svajonę. Tą kartą ritosi meilė per žemę motulę. Kažkas man atvėrė akis ir leido stebėti, tas kažkas buvo saulė ir jos vyras mėnulis. Jie žemei sesutei gelbėjo, įsimylėjusiems kelia apšviesti. O, kad būtumėt mate, koks vėjas paleistuvis tam kart jis nežinojo kur dėtis, blaškėsi tarp dangaus, jūros, kopų. Atrodė kaip mažas vaikas tarp žaislų pasiklydęs. Pradžioje jis į dangų pakilęs stumdė debesis, kad saulė sesutė nepastebėtų kaip jis ištikimybę suokė jūrai, o ta kvatojo linguodama į krantą, bangas tarsi plaukus paleidus. Kuo daugiau jis ja kalbino tuo labiau ji krantą bučiavo ištikimybę rodė bučiniais. Oi tas vėjas ! Debesėliams patikėjęs savo paslaptis nežinojęs, kad tie tarsi paskalų maišeliai išduodavo Saulei jo prisilietimus prie jūros. Užtiktas jis bėgo į kopas ten meilę prisiekti, ir ten jam pamaišė pušelė pleputė . Ji ir aš matėm kaip šis palaidūnas glaustės prie kopos matai nežinojo, kad ji jau senai smėliui priklauso. Tas jam akis užpylęs liepė nurimti. O vėjas palaidas Giraitėn nuklysta ir ten jam beržai atkirtį duoda, pušaitės juk jų. Galiausiai pamatęs, kad debesys juokęs nutraukė draugystę su jais. Dangus prasivėrė žydryne, vyrai sugrįžta vardu Vakaras Saulės brolis su juo kart pareina ir vyras Mėnulis. Oi tas vėjas! Per dieną viliojęs svajonių mergelęs , melavęs ir suokęs, kad myli , privertęs Saulute nurausti.Galiausiai nurimo, priglaustas Nakties paleistuvės. (Aidas.K) LINKIU GEROS ATEINANČIOS SAVAITĖS BIČIULIAI

***

Oi tas vėjas palaidūnas
švilpauja po visus krūmus.
Glosto eglę ir pušaitę,
kibina gražuolę voveraitę.

Glamonėja Jūros bangeles,
smelio kopas ir laukų gėles.
Tas išdykęs palaidūnas
kartais lenda po sijonais.

Negalvokit apie jį blogai.
Tegul sukas vėjiniai sparnai...

***

Einu per mišką,
samanos po kojom šnara.
Baravykai pasislėpę
sau linksmai kikena....

Gaudyk lietų.

Tau aš jį siunčiu.

O man reikia

saulės spindulių.


Reikia saulės,

reikia vėjo,

kuris plaukus

glamonėja.


Skrenda švelniai

per laukus,

nudžiovindamas

lietaus lašus.


Gaudyk lietų.

Tau aš jį siunčiu.

O man reikia

saulės spindulių.


Kad džiovintų

kviečių varpas

ir palengvintų

mums darbus.

Išsikepiau aš nekepta

ir žalią tortą,

geltoną žvakę įstačiau.

Padėkit ją užpūst greičiau.

Cha, cha ji nedega.

Bet stovi žvakė

na ir ką?


Juk mėgstamiausia

man žalia spalva.

Nereikia man

kitokių dovanų.

Tik žalio miško

ir ežero bangų.

O jei dar Jūra subanguotų

prieš akis...


Aš bėgčiau, bėgčiau

kur akys užmatys...