Vai tas rudenėlis laiką man suvystė

Kur tik pasisuksi

obuoliai akyse.

Vai tas rudenėlis

laiką man suvystė.


Lipo į lentynas

obuolienės indai.

Į draugystę kvietė

kompoto stiklainius.


Taip ir bėga laikas

tarsi upeliūkštis.

Obuoliukų sultys

kartais būna rūgščios.


Vai tas rudenėlis

laiką man suvystė.

Negaliu suspėti

obuoliukų rinkti.


Krinta, byra, bumbsi,

o kiti supūva.

Visų neprarysiu.

Paukšteliams paliksiu.


Pavargau. Oi pavargau nuo tų obuolių. Ir jie vis dar nesibaigia. Štai kodėl aš čia taip retai užsuku. O dar pati sėja ir bulvės nekastos. Oi suvystė mano laiką tas rudenėlis.