Kur tik pasisuksi
obuoliai akyse.
Vai tas rudenėlis
laiką man suvystė.
Lipo į lentynas
obuolienės indai.
Į draugystę kvietė
kompoto stiklainius.
Taip ir bėga laikas
tarsi upeliūkštis.
Obuoliukų sultys
kartais būna rūgščios.
Vai tas rudenėlis
laiką man suvystė.
Negaliu suspėti
obuoliukų rinkti.
Krinta, byra, bumbsi,
o kiti supūva.
Visų neprarysiu.
Paukšteliams paliksiu.
Pavargau. Oi pavargau nuo tų obuolių. Ir jie vis dar nesibaigia. Štai kodėl aš čia taip retai užsuku. O dar pati sėja ir bulvės nekastos. Oi suvystė mano laiką tas rudenėlis.