Aš jau nebe ta. Lyg ir tas pats žmogus, bet kitos mintys valdo kūną. Senas troškimas skristi, kurti, įkvėpti kitus dingo. Ši vasara - paskutiniai trys mėnesiai, kai galėjau jaustis laisva, nesuvaržyta ir džiaugtis kiekviena diena be jokių įsipareigojimų ar atsakomybių. Tačiau pasirinkau suaugti dar greičiau, nei ji spėjo įsibegėti. Ir negaliu savęs už tai nekęsti. Kad ir kaip besistengčiau įtikinti širdelę, kad tai buvo klaida, ji tik nusišypso ir atsako man, kad viskas vyksta pagal planą. Ech, tos svaigios birželio naktys...