Atspindžiai

Praeidama pro parduotuvės vitriną ji nevalingai žvilgtelėjo į atspindį. Lyg ir nieko ypatingo... Kažkokia figūra šmėstelėjo tarsi vaiduoklis ir viskas baigėsi.

Eidama pro kitą langą ji pasistengs atidžiau įsižiūrėti. Tada pamatys kažkokį perkreiptą, nuo šalčio paraudusį, veidą, šiek tiek smailėjančias ausis, drebančias rankas, virpančias lūpas ir vieną, išgąsčio ir sumišimo kupiną, reikšmingą ašarą, riedančią skruostu.

Po kelių tokių įdėmesnių žvilgtelėjimų,  ji savęs nebeatpažins. Liks tik keista būtybė, dėvinti jos drabužiais. Ta jauna mergaitė taps mistiška klajojančia miško siela, kuri svajos apie galimybę pasiekti aukštumas. Deja, viskas, ką ji matys - labirintas be teisingo kelio, klystkelis, iš kurio nėra galimybės pabėgti. Tuomet ji taps labai nelaiminga.

Galbūt, po kiek laiko, jos atminty atgims prisiminimas apie mergaitę languotu paltu, neatsargiai pasižiūrėjusią į savo atvaizdą parduotuvės vitrinoje. Tačiau viskas, ką ji turės, tebus tik ilgesys ir viltis kada nors sugrįžti.