1782- ieji. Didžiulės pasipiktinusios žmonių masės vidury, pačiam centre stovėjo stulpas. Pririšta prie jo nuoga tamsiaplaukė mergina, atrodė atsiribojusi nuo čia vykstančių dalykų. Didelės ir palengva besikilnojančios krūtys tarytum šarvai, didžiąją dalimi, sulaikė į ją skriejusius pomidorus, grybus, uogas ir kitas gėrybes. Vienas iš sargų pridėjo degantį fakelą prie malkų krūvos, kuri netrukus turėjo pavirsti į didžiulį laužą ir praryti merginą.  Minia nutilo. Pasirodžius liepsnoms, minia vėl suošė. Tik šį kartą nuvilnijo skausmo, nuostabos ir siaubo kupini riksmai. Visi žmonės supę raganą užsidegė. Kas bėgo, kas krito ant žemės, kas stovėjo ir šaukė. Bet liepsnojo visi.
Taip buvo sudeginta pirma ir paskutinė ragana.