Pradėsiu atgailauti

jeigu ne Dievas
tai gyvenimas vis vien
parklupdo

šiandien tiek daug jausmų
pradėsiu atgailauti

išvaryti baimę
lyg iš kraujo
didelį kiekį cukraus

mūzos
kedena savo plunksnas
tuoj atskris
kas žino gal mūzos
gražesnės beplunksnės

užkalbinu beržą
atėjo senelė iš miško
apkabino
pabučiavo karštai į lūpas

padvelkė naftalinu

iš upelio atsigėriau
apverčiau katės puodelį
nespėjau apsižvalgyti
ji mūsų valtyje sėdi

antrą kartą negimsi
kauliukai apgraužti