jeigu ne Dievas
tai gyvenimas vis vien
parklupdo
šiandien tiek daug jausmų
pradėsiu atgailauti
išvaryti baimę
lyg iš kraujo
didelį kiekį cukraus
mūzos
kedena savo plunksnas
tuoj atskris
kas žino gal mūzos
gražesnės beplunksnės
užkalbinu beržą
atėjo senelė iš miško
apkabino
pabučiavo karštai į lūpas
padvelkė naftalinu
iš upelio atsigėriau
apverčiau katės puodelį
nespėjau apsižvalgyti
ji mūsų valtyje sėdi
antrą kartą negimsi
kauliukai apgraužti