Išaik in vakarų

Išaik in vakarų, kol sutemos ankscyvos
An pievų gula balzganu rūku,
O paukščių trelės arcimos ir gyvos,
Lopšinei pritara ty migdomų vaikų.

Išaik, brangus, kol laukcie nepraylgo,
Nėra šalnų ir viskas tep arci,
Ir tos nurudį rudeninės smylgos
Ir širdgėla paguodziamai karci.

Ca vakarai ir nakcys, mėnasiena
Mum primena išajusius kitus,
Tokia aukšta sapnų sciklinė siena
Ir vardas pakartotas tris rozus.

Išaik in vakarų, širdzy tavi nešoju,
Ir rūko rūbu ilgesy velkuos,
Tus vakaras nugulis man po kojų
Ir mūsų mislys mylimuos vaikuos.