Teisingai supratai, ne karalystė, bet sava ir niekur nesinori man iš jos vykti.
O tu teisingai darai, jei tik krutasi, judėk. Svarbu, kad kolektyvas ne kokios kvešės būtų, darnus.

Dėl dukterėčios tai tikrai užjaučiu, mes turime eiti pirmi, ne jauni. Bet... toks jau tas likimas, atima pačius brangiausius. Žinau, kaip skauda...
>>><<<
O aš va, auginu sodą, kaip vaikai man yra medžiai ir visa flora jame. Šiąnakt lietus dorai išmaudė mano augmeniją, tai, kad gera dūšioj, nes jau baisu darėsi, kad dings visas grožis. Tokia sausra.
Žinai, aš - kaimietukė sieloje, nesvarbu, kad ant asfalto gimiau ir augau, bet man baisiai gera kaime dabar. Karalienė penkiolikos arų jaučiuosi, tik blizginu akis į medelius, rožikes. Apsodinau visas pakampes, kur einu, lyg vaikai mano.

Santa, stiprybės tau, o plunksnos nedėk, ji labai padeda, kai skauda...

Cioce Santa,
atsakai babutei, kaip begyveni? ;O)