Kalbu į tylą. Vėl į tylą.
Kaip gera apsiglėbti pušį Davatkyno!
Šventųjų daug, tačiau
bedieviai, kartais, šventesni:
tau slenkstį dovanos,
pasidomės ar iš toli eini.
Kalbu į triukšmą – gaudesį pušų.
Kasdien mintim į Davatkyną sugrįžtu.
Jei kartą ten buvai – tai pasiliks
Pušies šakoj tava širdis.


Teta_Santa








