Taikos balandžiai ir branduolinės galvutės

I

Mokyklos vaidinimai
buvo privalomi

ne
ne tie į kuriuos kviesdavomės tėvus

mes buvome mokomi veikti pagal scenarijų

kaip užsidėti dujokaukes bėgti į slėptuves
išgirdę pavojaus signalą
lįsti po stalais
suakmenėti

vėliau mokė surinkinėti automatus:
kuo greičiau išardyti ir viską sudėti
po kiekvieną detalę
nuolat kalė į galvą
kad esu tik sraigtelis
galingo
didingo ir gerbtino
žudymo įrankio mechanizme

mus mokė būti visada pasiruošusius
dėvėti ženklelius
ryšėti raudonas kaklaskares

kažkada karštą pavasario dieną
po civilinės gynybos pamokos

mačiau kaip savo progos laukia
medžiuose įmontuoti detonatoriai

žiūrėjau į dangų įsivaizduodamas kaip sklendžia
taikos balandžiai vietoj alyvų šakelių
nešantys branduolines galvutes

taip tykiai tykiai kad jau neprireiks
nei budrumo nei
tų juokingų civilinės gynybos taisyklių

II

Kokią aitrią įkaitusią naktį
plūduriuoju vienvietėje kambario kajutėje
ir mąstau apie
paskutinę naktį Pompėjoje

lipnią ir karštą lavą
per akimirką sustingdančią kūnus
nelyg vabzdžių inkliuzus

prisimenu tuos žmones lyg skulptūrėles
baltas gipsines atliejas:

vieni užklupti besimylintys
susilieję į neišskiriamą vienį

mačiau
vyrą ir moterį tarp kurių lovoje gulėjo
išsigandęs vaikas

regėjau
berniuką apsikabinusį šunį

kitos figūros sėdėjo prie stalo
ir juokėsi

mergina nešina kibiru vandens
visokių pozų žmogystos
su tam metui būdingais rykais rankose

Jaučiu kaip lipni ir karšta nakties masė užlieja miestą

susiraitau į embriono pozą lovoje
trokšdamas kad kas nors kada nors išvystų
kaip bejėgiškai atrodo vienišo vyro kūnas

atsisakęs pagundų ir grįžęs
į pirmapradį būvį
pozuojantis nematomam skulptoriui

braižančiam dar vieną
katastrofos eskizą

III

Šitas rūkas yra iš vaikystės
šitas vaizdas pro murziną lauką

didelis žydinčių rapsų laukas
pilnas gąsdinančių kaliausių
įsitempusių ir išrikiuotų
visai nežinia kokiam karui 

sustingusi terakotinė armija
tūkstantmečius laukianti signalo
žygiuoti pirmyn ar atgal

pulti ką nors ar nuo ko nors gintis
ramiai ar laisvai

nesibaigiantis ir neaprėpiamas laukas
pilnas
išstatytų kaliausių
gąsdinančių varnų pulkus

ištisi prarasties
legionai