Aš jau senai užaugau
Bet vis niūniuoju tau lopšinę
Jau nepamenu ar iš mamos girdėtą
Ar išgalvotą, vejantis virkštelės siūlą
Kiek kartu juo bandžiau sulopyt
Bambos skylę pro ją ištrūkus tau
Bet vis tai ją suraukdavau
Tai nedailiais adytais kvadratėliais vaipės ji
Toje lopšinėj tau į bambą sėjau pupą
Šparaginę, tokiom ilgom virkštim
Tokiom ilgom... į dangų lipti, pameni-
Kol burną man dangstei, tau kelią siuvo
Ir paskui ją sėkmingai tu dabar kopi
Vis tolsti, vis labiau į ankštį panašus daraisi
O aš stebiu, kai meistriškai pačiupęs adatą
Pasiektą dangų pradurti ketini
(variacija sūnui)