Esu menininkė, kūrėja, bet savo rašymo kaip veiklos negalėčiau pavadinti kūryba. Man tai labiau natūrali emocinė terapija, komunikacijos priemonė su savimi-kaip procesas, kurio metu žodžiais išreiškiama vidiniuose mano pasauliuose vykstančių emocijų gyvenimas. Kartais jos kuria ištisus savitus scenarijus, kuriuos aš jaučiu, matau, pakalbinu ir aprašau, kartais tai tebūna iš šalies įsmukęs kito žmogaus kvapas, virtęs malone mano akimirkai.
Dominuojant jausmams visa tai ima ir susieiliuoja, o kartais išgyvenimai prašosi blaivaus proto analizių ir net aiškių problemų sprendimo strategijų, tai nugula esėse, alegoriniuose pamąstymuose ar savikritiškose jumoristinėse parabolėse.
Publikuoju tikrai ne visus savo tokius emocinius išpuolius, tai būna skirta tik man, tačiau patekę į viešumą jie turi lūkesčių užvesti dialogą su skaitytoju ar tyliai rasti atliepimą jo širdy, paliečiant ją paguoda, pamokymais ar dovanojant ilgai ieškotą atsakymą, o gal netikėtą malonų šypsnį per ūsą ;)