Rekviem rudeniui

Su  geltonu  vėju  jau  ruduo  praėjo,
Šaltą  naštą  gena debesys  kiauri.
Lyg  alyvų  krūmas,  dienos  nubyrėjo,
Per  anksti  pasenom -  argi  mes  kalti?

Už  lango snaigės tyliai dengia  žolę,
Boluoja  šmėklos  baltame  lauke.
Tik  begalybė,  tik  beribiai  toliai,
Paliesiu  žodį,  pagyvensiu  dainoje.

Atplaukia  sutemos  ir  vakaro  vienatvė
Nostalgiškai,  raminančiai  švelni.
Dangus  be  paukščių,  tyliai  liūdi  gatvė,
Šešėliais  klaidžioja, kas  tolimi  ir  artimi!